„Keletą kartų juokais minėjau, kad esu pusiau danas, pusiau lietuvis, Danijoje juk praleidau beveik pusę savo gyvenimo. Džiaugiuosi, kad Danija pateko į pasaulio čempionatą ir smagu, kad jų pasirinkta strategija, kurią jie pradėjo 2000-aisiais su treneriu Mortenu Olsenu, pasiteisino“, – teigė A. Skarbalius.
O jis ir pats porą sezonų Danijoje klausė M. Olseno nurodymų: 2000-2002 metais strategas vadovavo „Brondby IF“ komandai, kuriai atstovavo gynėjas iš Lietuvos.
„Dabar tie žaidėjai po kelių nesėkmingų atrankų pagaliau pasiekė savo tikslą. Jei pažvelgtume į sudėtį, pamatysime, kad danai žaidžia labai stipriuose Europos klubuose“, – apie Danijos rinktinę, kuri varžysis C grupėje su Peru, Prancūzija ir Australija, kalbėjo A. Skarbalius.
„Pirmą kartą, mano nuomone, į Danijos rinktinę nepateko net keli labai stiprūs žaidėjai. Tai kažkas nauja jų futbole. Aišku, su nekantrumu laukiu, kaip jiems pasiseks planetos pirmenybėse. Ir kaip žaidėjas, ir kaip strategas, augau greta šios sistemos, bus labai įdomu“, – pridūrė 45-erių A. Skarbalius.
Anot jo, ši Danijos rinktinė gali demonstruoti ir pozicinį futbolą, o taip pat ir žaibiškai pereiti į atakas.
„Vienu metu atrankoje atrodė, kad danams nepavyks užimti antros vietos. Anksčiau danams sekdavosi tuomet, kai jie turėjo pasitikėjimą savo jėgomis. Čia įvyko lūžis, danai buvo priremti prie sienos ir nuo to momento nepralaimėjo net 15-a rungtynių iš eilės. Per paskutines penkerias draugiškas rungtynes jie nepraleido įvarčio. Tai parodo komandos kokybę“, – pažymi A. Skarbalius.
– Pasaulio čempionatas startuos šeimininkų Rusijos ir Saudo Arabijos rungtynėmis, didelis spaudimas, kritika dėl blankių draugiškų rungtynių, nepelnomų įvarčių tikrai nepalengvins Rusijai kelio pasaulio čempionate, ką manote apie Rusijos šansus planetos pirmenybėse?
– Na, gali nutikti priešingai. Kai visi nurašo, kritikuoja ir niekas nieko nebesitiki, rinktinės strategas gali psichologiškai sužaisti ir pasakyti auklėtiniams – išeikite į aikštę ir žaiskite tiesiog futbolą, įrodykite, kad galite tą daryti. Tai gali duoti netikėtą efektą.
Tačiau kol kas jokių ženklų aš nepastebėjau, kad galėtų kažkas keistis.
Rusija turi daug pajėgių futbolininkų, žaidžiančių Rusijos lygoje. Jie nėra tokie labai geri, kad tą galėtų įrodyti tarptautinėje arenoje.
Taip, pajėgiausiuose klubuose jie gerai uždirba ir dalis žaidėjų galėtų žaisti dar stipresnėse Vakarų Europos lygose, tačiau tas rusų perėjimas į Vakarus visada buvo sudėtingas. Dėl mentaliteto, dėl finansų, tad matome tas Rusijos futbolo pasekmes.
– Daugelis regi Braziliją kone finale, ar pritartumėte nuomonei, kad ji – solidžiausia favoritų gretose?
– Be jokios abejonės, ji favoritė. Klubo viduje rengiame savo totalizatorių, spėjame rezultatus. Esu pasakęs, kad Urugvajus taps pasaulio čempionais. Jie visų pirma turi daug gerų žaidėjų. Tad mano nuomonė šiek tiek išsiskiria iš tos masės, kuri teigia, kad pasaulio čempionais taps Brazilija, Vokietija, Prancūzija ar Ispanija.
– Danijos rinktinės treneris Age Hareide – buvęs gynėjas, gal šios rinktinės žaidimas modeliuojamas būtent nuo gynybos?
– Tai treneris pragmatikas, kuris siekia rezultato. Nesakyčiau, kad bet kokia kaina, bet protingu keliu.
Nuo 2000-ųjų kurta Danijos futbolo strategija pasižymėjo ne tik gera organizacija, kuri buvo svarbi laimint 1992 m. Europos čempionatą. Rinktinė pasižymėjo taip vadinama blokine, zonine gynyba, geromis kontraatakomis, gera komandine dvasia, pakilia nuotaika.
Tačiau darėsi vis sunkiau, reikėjo naujų vėjų. Tuometinė Danijos futbolo federacija ir rinktinės treneris rėmėsi strategija, kuri orientuota į tuos, kurie gali kurti. Danams puikiai pavyko.
Naujasis treneris A. Hareide ėmė žaisti trijų gynėjų ir dviejų puolėjų schema, tai buvo nauja Danijai, seniai niekas kažko panašaus nedarė.
Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Vėliau rinktinė ramiai galėjo pereiti į tradicinę schemą 4-4-2. Ką tai parodo? Rinktinės universalumą. Tai didžiulis privalumas.
Strategas puikiai žino, kaip apsiginti, tačiau šalia patikimos gynybos – puikūs saugai, pavyzdžiui, vienas „Tottenham Hotspur“ lyderių Christianas Eriksenas.
– Kokie danų šansai C grupėje, kurioje kartu varžysis Australija, Prancūzija ir Peru? Neabejotina grupės favoritė – Prancūzija, o kitos rinktinės varžysis dėl antrojo kelialapio į aštuntfinalį?
– Būtų keista, jei manyčiau kitaip. Tačiau prancūzams ta favoritų etiketė gali kišti koją. Žaidėjai žino, kad privalo laimėti, bet ne visada tai padeda psichologiškai. Bus įdomu pažiūrėti, kai visos komandos sužais bent po vienerias rungtynes. Nemačiau nei Australijos, nei Peru draugiškų rungtynių. Žvelgiant į jų sudėtis, danai turėtų pretenduoti į antrą vietą, jų sudėtis yra solidesnė.
Tačiau pasaulio čempionate – kita rungtynių specifika. Visi žino, kad yra grupėje – trys mačai. Kadangi nedaug rungtynių, stengiamąsi ir neprasileisti, nepralaimėti. Pastebimi tokie faktoriai, kurių paprastai nėra atrankos turnyruose ir čempionatuose.
Juk tą pastebime Čempionų lygoje nuo atkrintamųjų rungtynių, kur kiekviena klaidos kaina – milžiniška. Čia bus įdomu pamatyti, kaip rinktinės bus pasiruošusios kovoti pasaulio čempionate.
– Kiek nuo Danijos rinktinės lyderio Christiano Erikseno yra priklausomas danų žaidimas?
– Mačiau feisbuke kažkur marškinėlius, kad nuo vartų muškite Eriksenui, jis pelnys įvartį. Jei nepasiseka, vėl muškite Eriksenui, ir tą darykime, kol jis pelnys įvartį. Tai žaidėjas, į kurį bus nukreiptos visų varžovų akys. Ir ne veltui buvo kalbų, kad „Barcelona“ juo domisi.
Tai žaidėjas, kuris pats gali sukurti situaciją, gali lengvai sukurti varžovams domino efektą: įvekti savo tiesioginį priešininką, tada sugeba pamatyti savo draugus aikštėje arba pats užbaigti ataką. Jo smūgiavimo technika yra fantastiška.
Bet Danija turi ir kitų žaidėjų, kurie gali ir kurti, ir prasiveržti, ir įmušti.
– Danai atrankoje į pasaulio čempionatą žaidė kartu su Lenkija, kuri savo pasiruošimą antradienį užbaigė triuškinančia pergale prieš Lietuvą. Jūsų manymu, kas yra geriau – į pasaulio čempionatą keliauti puikia nuotaika pasiekus lengvą pergalę paskutiniame teste, ar sužaidus gal kiek prastesnes rungtynes, atskleidžiančias tam tikrus trūkumus?
– Dažnai treneriai apie tai diskutuoja prieš čempionatų startus. Aš manyčiau, kad gal net šiek tiek sveika paskutiniame kontroliniame mače gauti ne tokį gerą rezultatą, o ne be didesnių kliūčių pasiekti lengvą pergalę. Labai gerai nepažįstu Lenkijos rinktinės, jų žaidėjų, bet gal šita pergalė suteiks rinktinei dar didesnio pasitikėjimo savo jėgomis.
Bet kai viskas labai gerai, psichologiškai žaidėjai ir rinktinė gali nusiraminti, nebesusikaupti maksimaliai prieš svarbiausias kovas. Juk nėra įrodyta, kad jei tau gerai klostėsi draugiškos, tau gerai seksis ir turnyre. Faktas tas, kad Lenkija tikrai geriau žaidė už Lietuvą.
– Prieš porą metų Lenkija ir Lietuva draugiškame mače prieš EURO 2016 išsiskyrė lygiosiomis. Kas pasikeitė rinktinėse, kad per tuos du metus antradienį vakare išvydome visiškai kitokį rezultatą?
– Manau, atsargiai reikia vertinti draugiškų rungtynių rezultatus. Strategiškai pažvelkime kas vyksta Lenkijos futbole ir kuriame taške esame mes. Gilių išvadų nereikia, užtenka pažvelgti į klubus, kuriuose žaidžia Lenkijos žaidėjai ir kiek laiko jie atstovauja aukščiausio lygio komandoms.
Pats Lenkijos čempionatas yra stiprus. Lietuvos atveju neturime geriausiose lygose žaidžiančių futbolininkų, ir mūsų A lyga nėra stipri.
Nesakyčiau, kad įvyko kažkoks didžiulis pokytis per tuos du metus. Mes tik galime pripažinti, kad mūsų rinktinė nepažengė per du metus toliau į priekį, kad galėtume kovoti dėl teigiamų rezultatų ir su kitais varžovais, nebūtinai Lenkija.
– Jūs puikiai pamenate Lietuvos geriausią pasirodymą pasaulio čempionato atrankoje, kai prieš du dešimtmečius, 1996-1997 m. atrankos cikle Lietuva surinko 17 taškų ir liko per plauką nuo antrosios vietos. Ko reikia, kad Lietuvos futbolas vėl grįžtų į tą tašką ir rinktinė būtų pajėgi konkuruoti dėl vietų svarbiausiuose čempionatuose?
– Tada man buvo antrasis ciklas su Lietuvos rinktine. Puikiai pamenu tas kovas. Mūsų rezultatai ir surinkti taškai įrodo, kokia pajėgi buvo Lietuvos rinktinė. Tuo metu rinktinėje buvo geras derinys tų futbolininkų, kurie subrendo Tarybų Sąjungos čempionate žaidžiant „Žalgiryje“ ir naujos kartos žaidėjų, kurie atstovavo stipriausiems Lietuvos klubams.
Deja, laikui bėgant kokybė prastėja. Tą matome iš klubų, kuriems atstovauja dabartiniai rinktinės žaidėjai. Turime žiūrėti į save, kažką darome ne taip.
– Ką reikėtų keisti?
– Šiai dienai žaidžiame su tuo, ką turime. Reikia sistemingai, strategiškai keistis. Noras yra, bet kol kas Lietuvoje nepavyksta susitarti ir priimti tą vieną strategiją, pagal kurią vieningai dirbtume. Esame maža šalis, mums reikia susitarti, kaip mes maža šalis ruošime tą mažą vaiką, norintį lankyti futbolą.
Nuo jo pirmų treniruočių – iki rinktinės. Žiūrime į islandus ir žavimės, ką mes matome? Kad islandai moka gintis, kovoti ir kurti atakas. Ką gali lietuviai? Tik gana greiti, fiziškai stiprūs žaidėjai. Kol lietuviai nebus paklausi prekė stipriems užsienio klubams, tol rezultatų neturėsime. Būtinas vieningas bendras, sisteminis darbas, nuo chaoso iki kontrolės.
Net jį pradėjus, reikia ilgai laukti rezultatų. Danai savo strategiją pradėjo įgyvendinti nuo 2000-ųjų, o vaisius matome tik šiandien.
Profesionalaus futbolininko karjerą A. Skarbalius 1991 metais pradėjo Vilniaus „Žalgiryje“, o nuo 1995 metų gyveno ir darbavosi Danijoje.
1995-2005 m. jis gynė pajėgiausio to meto Danijos futbolo klubo – Kopenhagos „Brondby IF“ spalvas. Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą A. Skarbalius treniravo įvairius šios šalies futbolo klubus.
2006-2009 m. jis darbavosi „Herfolge BK“ klube, 2009 -2011 m. – „HB Koge“ ekipoje, o 2011-2013 m. treniravo „Brondby IF“ komandą, vėliau dirigavo „Haslev FC“ ir „Viborg FF“ žaidimui. 2015 m. rudenį A. Skarbalius grįžo į „Brondby“ ir iki 2017 m. liepos darbavosi su šio klubo jaunimo (U19) komanda.
Dirbdamas Danijoje A. Skarbalius nepamiršo ir Lietuvos futbolo reikalų. Bendradarbiaudamas su Lietuvos futbolo federacija jis rengė specialius kursus šalies vaikų ir jaunimo treneriams, supažindino juos su nauja treniruočių metodika.
2017 m. lapkritį A. Skarbalius sulaukė dar vieno iššūkio – sugrąžinti į pergalių kelią „Žalgirio“ futbolo klubą.