„Auf Wiedersehen Deutschland!“ – per mačo pertrauką tarpusavyje juokavo neutralūs žiūrovai Sočio olimpiniame „Fišt“ stadione.
Prieš dvikovos pradžią trankiai šalies himną traukusi vokiška tribūnų dalis pirmame kėlinyje ėmė pamažu vyniotis vėliavas ir įvykius aikštėje stebėjo akmeniniais veidais.
Net dėl traumos ant atsarginių suolo likęs gynėjas Matsas Hummelsas prisipažino apie 32-ą minutę, kai švedus į priekį išvedė Ola Toivonenas, aplankiusias juodas mintis.
„Pamaniau, kad pabaiga gali būti arti“, – atviravo patyręs Joachimo Lowo komandos gynybos ramstis.
Jeigu rezultatas nebūtų pasikeitęs, vokiečiai būtų pratęsę naują tradiciją ir tapę trečia iš eilės titulą gynusia rinktine, eliminuota iš pasaulio čempionato jau grupių etape.
Bet nuo italų ir ispanų likimo Vokietija pabėgo – bent trumpam.
Kapitonas Manuelis Neueris iš paskutiniųjų stengėsi raginti komandos draugus, ir pastarieji be atvangos puolė varžovus. Bet, kaip ir pirmose rungtynėse su Meksika (0:1), priešingoje aikštės pusėje jiems pritrūkdavo ir tikslumo baigiamojoje atakos fazėje, ir paprasčiausios sėkmės – po Juliano Brandto šūvio švedus gelbėjo vartų konstrukcija.
71 proc. kamuolio kontrolę J. Lowo auklėtiniai pirmuoju savo įvarčiu čempionate pavertė 48-ą min., kai vietoje ir laiku atsidūrė Marco Reusas.
Bet lygiosios vokiečiams vis dar buvo ne išeitis. O švedai taikėsi smogti į atidengtą užnugarį, kol 82-ą min. antrą geltoną kortelę prieš save išvydo pražangomis oponentus gaudęs Jerome'as Boatengas. Pirmame kėlinyje „Die Mannschaft“ taip pat neteko Sebastiano Rudy, kuriam varžovas koja netyčia sulaužė nosį.
Audra, kuri prasidėjo Sočyje iškart po rungtynių pabaigos, jau rodėsi plausianti į Juodąją jūrą beribį vokišką kartėlį. Tačiau pats pirmas žaibas trenkė tiesiai į Švedijos vartus – penktą pridėto laiko minutę Toni Kroosas po standartinės situacijos pykštelėjo sunkiai atremiamą smūgį, kuris iš naujo perskirsto jėgų balansą F grupėje.
„Ilgai neįmušėme, todėl teko kentėti. Buvo sunku iki pabaigos, nors manau, kad pergalės nusipelnėme“, – sakė vokiečių rungtynių didvyris.
„Mums šiek tiek pasisekė – po antro įvarčio apėmė pati tikriausia ekstazė. Bet turime visiems įrodyti, kad galime žaisti geriau, galime laimėti įtikinamiau“, – kiek kitaip atsiliepė M. Hummelsas.
Abejonių dėl šeštadienio pergalės vokiečiai išties paliko. Kaip ir dėl naujosios vaizdo peržiūrų sistemos (VAR) patikimumo.
Pirmame kėlinyje J. Boatengas savo baudos aikštelėje pargriovė į greitą ataką nukūrusį Marcusą Bergą – vaizdo kartojimas parodė, kad vokietis nelietė kamuolio. Bet teisėjas iš Lenkijos Szymonas Marciniakas 11 m baudinio neskyrė nei iš karto, nei vėliau, kai turėjo sulaukti VAR išvadų.
„Baudinys buvo. Manau, iki šiol VAR pasiteisindavo, idėja – gera. Bet tik ne šiose rungtynėse“, – pareiškė Švedijos rinktinės puolėjas Johnas Guidetti.
Pyktį jo komandos atstovai liejo ir greta aikštės vos dvikovai pasibaigus. Bet švedų taikinyje buvo ne arbitrai.
Skandinavus įsiutino du vokiečių trenerių štabo atstovai, kurie po finalinio švilpuko nubėgo prie švedų atsarginių suolo ir energingais gestais demonstravo savo jausmus.
Švedai reagavo audringai ir vyriausiajam treneriui Janne Anderssonui iš paskos gausiomis pajėgomis puolė prie vokiečių. Kelią jiems pastojo rezervinis arbitras, apsaugos darbuotojai ir FIFA atstovai, kilo sąmyšis.
M. Hummelsas teisinosi nematęs incidento.
„Tik girdėjau apie tai, bet pats nieko nemačiau, nes tuo metu tiesiog švenčiau antrą įvartį. Neįsivaizduoju, kas nutiko. Manau, kad po tokių rungtynių lengvai gali kilti visokių nesusipratimų, nes emocijų buvo begalė“, – kalbėjo gynėjas.
Švedai komentarų šia tema nevengė, nors jų pyktį apmaldė vokiečių atsiprašymas.
„Jie šventė tiesiai prieš mūsų atsarginių suolą. Vokiečiai pasielgė blogai, paskui patys atsiprašė, vadinasi, pripažino padarę klaidą. Taip nederėtų elgtis, nereikėtų švęsti pergalės šaukiant nugalėtiems varžovams į veidą“, – dantimis griežė J. Guidetti.
„Prastas stilius. Na, bet jie laimėjo, jie džiaugėsi, o mums belieka liūdėti“, – pridūrė O. Toivonenas.
Pasak gynėjo Pontuso Janssono, švedai vis dar turi „didelę tikimybę“ tęsti pasirodymą aštuntfinalyje.
– Vokiečių poelgis po rungtynių tik parodo, kaip arti bedugnės jie buvo atsidūrę? – DELFI paklausė P. Janssono
– Žinoma, jiems tas įvartis buvo be galo svarbus. Bet vis tiek galima jį švęsti su savo sirgaliais, o ne rodyti nepagarbą varžovams.
Kai tokia rungtynių pabaiga, emocijų būna iš abiejų pusių. Kai kurie vokiečiai šventė pernelyg smarkiai, manau, mūsų reakcija buvo adekvati. Žinoma, buvome pikti.
– Ar vokiečiai atsiprašė?
– Rodos, taip. Man asmeniškai niekas nieko nesakė, bet girdėjau, kad atsiprašymas buvo. Bent tiek gerai.
– Turbūt šitaip pralaimėti – labai sunku?
– Žinoma. Pralaimėjome paskutinę minutę. O juk pirmame kėlinyje pirmavome, turėjome daugiau gerų progų. Be abejo, vokiečiai jų taip pat turėjo – kaip visada. Tai – vis dar viena geriausių pasaulio komandų. Galbūt mes per anksti pradėjome saugoti rezultatą.
Sunku... Bet, kaip sakiau ir komandos draugams rūbinėje, savo rankose vis dar turime visas galimybes patekti į aštuntfinalį. Jeigu laimėsime prieš Meksiką, yra didelė tikimybė, kad žengsime tolyn. Matėme, kad Pietų Korėja irgi turėjo šansą įveikti meksikiečius. Tad neverta sustoti.
– Kuri įvykių versija jums atrodo arčiau tiesos: vokiečiams šįkart pasisekė, o gal jie nusipelnė pergalės?
– Nežinau. Manau, lygiosios būtų buvęs teisingiausias rezultatas.