Prieš tai Centriniu Lenino vardu vadintame stadione ketvirtadienį 18 valandą į aikštę žengs Rusijos (FIFA 70) ir Saudo Arabijos (FIFA 67) rinktinės.
Jau pirmasis pirmenybių mačas įeis į futbolo istoriją – kaip atidarymo rungtynės, kurias žais žemiausio reitingo komandos.
Rusams gresia ir kitas nemalonus rekordas: kol kas iš 20 jau įvykusių pirmenybių tik vienai jų šeimininkei nepavyko įveikti pirmojo – grupės etapo – barjero. Tokia lemtis 2010 m. ištiko Pietų Afriką, bet ir tai ji sugebėjo nugalėti Prancūziją, surinkti 4 taškus bei grupėje finišuoti trečioje, o bendroje įskaitoje – 20 vietoje.
Nelengva dalia laukia ir titulą ginsiančių Vokietijos futbolininkų. Per visą turnyro istoriją tik dviem komandoms – Italijai ir Brazilijai – yra pasisekę laimėti du čempionatus iš eilės.
Beje, nuo 1992-ųjų, kai buvo pradėtas skelbti FIFA reitingas, pasaulio čempione nė karto netapo rinktinė, tuo metu pirmavusi jame. O būtent Vokietija dabar ir užima pirmą vietą.
Be to, paskutiniuose dviejuose čempionatuose nugalėtojų titulą gynusios komandos patyrė visišką fiasko: 2010 m. už borto jau po grupių etapo atsidūrė Italija, o 2014 m. – Ispanija. Jei ši tendencija išliktų, Vokietija atkrintamosiose nežaistų pirmą kartą nuo 1938-ųjų.
1930-aisiais Urugvajuje gimusiam pasaulio sporto karaliaus čempionatui – jau 88-eri metai.
Pateikiame būtent tiek – 88-is – įdomiausius faktus iš spalvingos sporto karaliaus taurės istorijos:
1. Pasaulio čempionėmis kol kas išimtinai tampa tik dviejų žemynų rinktinės: Europos atstovės triumfavo 11 kartų, Pietų Amerikos – 9. Amerikiečiai dar visai neseniai pirmavo 9:8, bet paskutinius tris turnyrus laimėjo europiečiai.
2. Šis čempionatas yra priešpaskutinis, kai jame dalyvauja 32 rinktinės. Nuo 2026 m. dalyvių skaičius išaugs net 50 procentų – iki 48-ių. Komandos bus suskirstytos į 16 grupių po tris, o į atkrintamąsias pateks po dvi. Nors bendras rungtynių kiekis padidės, čempionams, kaip ir dabar, teks sužaisti 7 mačus.
3. Per 20 turnyrų jo šeimininkams tik vieną sykį nepavyko įveikti pirmo varžybų etapo: 2010 m. Pietų Afrikos Respublika, nepaisant pergalės 2:1 prieš pasaulio vicečempionę Prancūziją, savo grupėje liko trečia.
4. Paskutiniuose dviejuose čempionatuose nugalėtojų titulą gynusios komandos patyrė fiasko: 2010 m. už borto jau po grupių etapo liko Italija, o 2014 m. – Ispanija. Jei ši tendencija tęsis, Vokietija atkrintamosiose nežaistų pirmą kartą nuo 1938-ųjų.
5. Islandija ir Panama tapo 78 ir 79-ąja FIFA narėmis iš 211-os, kurios įkėlė savo kojas į pasaulio čempionatą. 80-uoju 2022-aisiais taps Kataras. Nors tai sudaro jau daugiau nei trečdalį visų futbolo šalių, Lietuva, Latvija, Estija ir Baltarusija vis dar laukia savo debiuto.
6. Kovoje teisės surengti Pasaulio čempionatą Rusija (13 balsų) įveikė tris varžoves – jungtines Ispanijos-Portugalijos (7 balsai) ir Belgijos-Nyderlandų (2 balsai) pajėgas bei Angliją (eliminuota pirmame ture).
7. Kai teikė savo paraišką FIFA, Rusija žadėjo, kad pirmenybės vyks 16-oje stadionų. Realybė kiek kitokia: šeimininkai, iš viso išleidę net 11,8 milijardų JAV dolerių, versis 12 stadionų – 9 naujais ir 3 renovuotais.
8. Rusija – pirmoji Rytų Europos šalis, priimanti šį turnyrą. Nors net apie 75 procentus Rusijos teritorijos yra Azijos žemyne, gerokai daugiau rusų gyvena europinėje jos dalyje (apie 110 iš 144 milijonų).
9. Pasaulio futbolo čempionatas dar niekada nevyko taip arti Lietuvos: Klaipėdą ir Kaliningradą skiria vos 144 km automobiliu. Tiesa, atstumas nuo mūsų uostamiesčio iki labiausiai į Rytus nutolusio kito šio turnyro miesto Jekaterinburgo – net 2963 km (t. y. didesnis nei tarp Maskvos ir Londono).
10. Oficialus pirmenybių Rusijoje talismanas – vilkas Zabivaka, surinkęs 53 procentus. Jis balsavime nurungė Tigrą kosmonautą (27 proc.) ir katiną (20 proc.).
11. Nuo 1992 m., kai buvo pradėtas skelbti FIFA reitingas, pasaulio čempione nė karto netapo rinktinė, jame užėmusi pirmą vietą: net tris iš paskutinių keturių turnyrų (2002, 2010 ir 2014 m.) laimėjo antrą reitingą turėjusi komanda, po sykį – trečią (1994 m.), tryliktą (2006 m. Italija) ir aštuonioliktą (1998 m. Prancūzija). Šiuo metu reitinge pirmauja Vokietija, antra – Brazilija.
12. Rusijos futbolininkai planetos pirmenybėse dalyvauja 11-tą kartą. Geriausias jų pasiektas rezultatas – ketvirta vieta 1966 m. čempionate Anglijoje.
13. Daugiausiai įvarčių pasaulio čempionatuose yra pelniusi Vokietija – 224 per 18 turnyrų. Brazilijos sąskaitoje – 221 per 20 pasirodymų. Penkios rinktinės nepasižymėjo nė karto. Tai: Kinija, Kanada, Indonezija, Kongo DR (buvęs Zairas), Trinidadas ir Tobagas.
14. 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą stebėjo beveik pusė visų Žemės gyventojų – net 3,2 milijardo žiūrovų.
15. Dažniausiai toje šalyje, kuri tampa pasaulio futbolo čempione, po 9 mėnesių kyla kūdikių gimimo bumas. Šis reiškinys fiksuojamas ir ten, kur vyksta turnyras.
16. Gausiausiai atstovaujamas klubas pasaulio čempionate – „Manchester City“ su 16 žaidėjų. 15 futbolininkų į Rusiją delegavo Madrido „Real“, 14 – FC „Barcelona“.
17. Anksčiausio įvarčio pasaulio čempionate autorius – turkas Hakanas Sukuras. Jis 2002 m. mače dėl trečios vietos su Pietų Korėja rezultatą atidarė jau 11-tą sekundę.
18. Abu vėliausi įvarčiai pasaulio čempionatų istorijoje krito į Vokietijos rinktinės vartus. 2006 m. pusfinalyje Alessandro Del Piero pasižymėjo 120 min. 14 sek. (prieš tai, 118:21 min., italus į priekį išvedė Fabio Grosso), o 2014 m. aštuntfinalyje 120:51 min. tikslus buvo alžyrietis Abdelmoumene Djabou.
19. Greičiausiai įforminto pasaulio čempionato „hat-tricko“ autorystė priklauso vengrui Laszlo Kissui. 1982 m. tik antrame kėlinyje nuo atsarginių žaidėjų suolo pakilęs puolėjas Salvadoro vartininką tris kartus nuginklavo vos per 8 minutes – 69, 72 ir 76.
20. Vengrijos pasismaginimas 10:1 su Salvadoru (1982 m.) ir 9:0 su Pietų Korėja (1954 m.) bei Jugoslavijos pergalė 9:0 prieš Zairą (1974 m.) yra didžiausiu skirtumu laimėti pasaulio čempionato susitikimai.
21. 13 įvarčių per 1958 m. turnyrą Švedijoje prišaudęs prancūzas Justas Fontaine iki šiol yra visų laikų rekordininkas. Antroje snaiperių sąrašo vietoje tame čempionate likęs brazilas Pele atsiliko perpus ir tenkinosi 6 įvarčiais. Tam, kad laimėtum Auksinį batelį 1962 m., užteko viso labo 4 įvarčių.
22. Rezultatyviausias pasaulio čempionatų žaidėjas – Miroslavas Klose su 16 įvarčių. Jį teoriškai jau Rusijoje gali pavyti buvęs jo komandos draugas Vokietijos rinktinėje Thomas Mulleris, kol kas atlikęs 10 tikslių smūgių.
23. Jauniausio įvarčio pasaulio čempionate autoriaus titulas priklauso brazilui Pele, kuris įmušė būdamas 17 metų ir 239 dienų amžiaus. Vyriausio – kamerūniečiui Rogeriui Millai, pasižymėjusiam prieš Rusiją, kai jam buvo 42 metai ir 39 dienos.
24. Vieninteliam „Olimpinį įvartį“, t. y. įvartį tiesiai iš kampinio, pasaulio čempionatuose yra pavykę pelnyti tik kolumbiečiui Marcosui Collui, kuris taip nuginklavo ne ką kitą, o legendinį Sovietų Sąjungos rinktinės vartų sargą Levą Jašiną.
25. 5 įvarčiai per valandą ir Auksinis batelis net neįveikus grupės etapo barjero – tokiais unikaliais pasiekimais gali pasigirti rusas Olegas Salenko, 1994 m. pirmenybėse JAV per 60 minučių (nuo 15 iki 75 min.) sudraskęs į skutelius Kamerūno vartų tinklą.
26. Italas Walteris Zenga 1990 m. pasaulio čempionate Italijoje įvarčio nepraleido net 517 minučių (pirmus 5 mačus ir pusantro kėlinio). Galiausiai jį pusfinalyje pramušė Argentina ir šeimininkai tenkinosi trečia vieta.
27. Šveicaras Pascalis Zuberbuhleris savo vartus užrakintus išlaikė per visą 2006 m. turnyrą Vokietijoje. Nepaisant jo keturių sausų mačų ir pratęsimo (390 min.) Šveicarija iškrito aštuntfinalyje, kai 11 m baudinių serijoje nusileido Ukrainai.
28. Net 6 kartus iš 20 pasaulio čempione tapo ta šalis, kurioje ir vyko turnyras. Tiesa, paskutinis toks atvejis užfiksuotas dar praėjusiame amžiuje – 1998 m. Prancūzijoje.
29. Vokietijos rinktinė – stabilumo įsikūnijimas. Vokiečiai paskutinius 16 pasaulio čempionatų visada įveikia grupių etapą.
30. Vokietijos futbolininkai triumfavo visose keturiose 11 m baudinių serijose, kuriose jiems teko dalyvauti pasaulio čempionatuose (1982, 1986, 1990 ir 2006 m.). Anglai pralaimėjo visas tris (1990, 1998 ir 2006 m.).
31. Pirmą kartą istorijoje pasaulio čempionate Rusijoje naudojama vaizdo peržiūrų sistema VAR. Maskvoje įrengtame specialiame kabinete ginčytinų epizodų pakartojimus vertina speciali teisėjų asistentų komanda.
32. Rusų teisėjas Valentinas Ivanovas 2006 m. aštuntfinalyje tarp Portugalijos ir Nyderlandų (1:0) tapo tikru rekordininku ir parodė net 20 kortelių – 16 geltonų ir 4 raudonas. Niurnbergo mūšiu pramintą mačą abi komandos baigė tik su 8 žaidėjais ir vartininku.
33. Per jau 88-tus metus skaičiuojančią pasaulio čempionatų istoriją dar nė karto nugalėtoja netapo ta rinktinė, kurios treneris nebūtų gimęs toje pačioje šalyje.
34. Australui Timui Cahillui, meksikiečiui Rafaeliui Marguezui ir portugalui Cristiano Ronaldo čempionatas Rusijoje gali tapti jau ketvirtuoju, kuriame jie pelnė bent po vieną įvartį.
35. Pasaulio čempionato debiutantė Islandija – mažiausia šalis, kada nors dalyvausi tokiame turnyre. Su 334 tūkst. gyventojų ji net keturis kartus nusileidžia Trinidadui ir Tobagui, kurim šis titulas priklausė iki šiol.
36. Planetos pirmenybės pirmą kartą per 60 metų vyksta be Italijos. Italai – vieninteliai iš aštuonių visų laikų pasaulio čempionų, kurie nepraėjo atrankos varžybų.
37. Sensacingai Rusijoje nebus JAV rinktinės (pirmąsyk nuo 1986 m.), kuriai paskutiniame atrankos mače su Trinindadu ir Tobagu tereikėjo vieno taško. Skelbiama, kad „Fox Sports“ televizija už čempionato transliacijų teises iš anksto sumokėjo net 400 milijonų dolerių.
38. Pasaulio futbolo čempionato finalas bus žaidžiamas Maskvos „Lužnikų“ stadione, kuriame lygiai prieš 10 metų vyko lemiamas UEFA Čempionų lygos mūšis tarp „Man United“ ir Londono „Chelsea“. Tuomet netikslūs Johno Terry ir Nicolo Anelkos 11 m šūviai titulą padovanojo Mančesteriui.
39. Atidarymo rungtynės tarp Rusijos (FIFA 70) ir Saudo Arabijos (FIFA 67) įeis į pasaulio futbolo čempionatų istoriją kaip pirmas toks susitikimas tarp žemiausią reitingą turinčių komandų.
40. Po to, kai šalis užsitikrino bilietą į pasaulio čempionatą, Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad kita diena, spalio 12-oji, yra skelbiama nacionaline švente ir laisvadieniu.
41. Oficialiu čempionato orakulu išrinktas katinas Achilas iš Sankt Peterburgo. Mėlynakis gyvūnas teisingai išprognozavo trijų iš keturių FIFA Konfederacijų turnyro mačų baigtis. Savo spėjimus jis pateikia pasirinkdamas vieną iš dviejų dubenėlių su maistu, kurie papuošti komandų vėliavėlėmis.
42. Bilietų kainos į finalo rungtynes įvairuoja nuo 85 iki 892 eurų. Tiesa, vietiniams jų kaina prasideda ir nuo 19 eurų.
43. Pagrindinis Egipto vartininkas Essamas El-Hadary, kuriam yra 45-eri su su puse metų, Rusijoje turėtų tapti vyriausiu žaidėju pasaulio čempionato istorijoje.
44. Jei Brazilija iškovos pasaulio čempionės titulą, Neymarui „Nike“ firma pažadėjo 50 tūkst. eurų premiją. Dar 200 tūkst. eurų jam atitektų tada, jei jis taps geriausiu pirmenybių žaidėju.
45. Pasaulio čempionams Rusijoje atiteks 38 mln. JAV dolerių prizas, o finalininkams – 28 mln. Vien už įveiktą grupės etapą komandoms bus atseikėta po 8 mln. JAV dolerių.
46. Jei planetos čempionės titulą apgins Vokietijos rinktinė, kiekvienam jos žaidėjui atiteks po 350 tūkst. eurų premiją.
47. Pasaulinio garso futbolo treneris portugalas Jose Mourinho čempionato metu darbuosis kaip ekspertas televizijos kanale RT („Russia Today“).
48. Trimis įvarčiais lemiame mače Argentiną už pakarpos į pasaulio čempionatą ištempusiam Lioneliui Messiui turnyro metu sukaks 31-eri. Irano rinktinės treneris Carlosas Queirozas pareiškė, kad Leo turėtų būtų uždrausta žaisti Rusijoje, nebent bus įrodyta, kad jis yra žmogus.
49. Pirmenybės Rusijoje gali būti paskutinės L. Messi (31 metai), Luisui Suarezui (31 m.), Keisukei Honda (31 m.), Lukai Modričiui (32 m.), Radameliui Falcao (32 m.), Cristiano Ronaldo (33 m.), Andresui Iniestai (33 m).
50. Pirmą kartą istorijoje pasaulio čempionate bus galima atlikti ketvirtą keitimą – jei rungtynėse prireiks pratęsimo.
51. Oficialus pasaulio čempionato kamuolys – „Adidas Telstar 18“, kuriame dominuoja klasikinės balta ir juoda spalvos. Kamuolius gamina „Forward Sports“ kompanija Pakistane.
52. Islandų vartininkas Thoras Halldorssonas derino kino režisieriaus ir futbolininko profesijas. Prieš pasirinkdamas profesionalaus sportininko karjerą, jis sukūrė vaizdo klipą 2012 m. Islandijos atstovei Eurovizijos dainų konkurse.
53. Danijos rinktinė visus savo 27-is įvarčius pasaulio čempionatuose pasiekė baudos aikštelėje.
54. Rusija tikisi sulaukti milijono futbolo fanų iš užsienio valstybių Daugiausiai, be šeimininkų rusų, bilietų užklausų pateikė vokiečiai – net 338 tūkstančius.
55. Auksinis kamuolys, įteikiamas geriausiam čempionato žaidėjui, per visą istoriją tik du kartus atiteko ne puolėjui: 1930 m. jį laimėjo Urugvajaus gynėjas Jose Nasazzi, o 2002 m. – Vokietijos vartininkas Oliveris Kahnas.
56. Indijos rinktinė pateko į 1950 m. pasaulio čempionatą Brazilijoje, bet atsisakė į jį vykti, nes FIFA neleido komandai žaisti basomis. Indai iki šiol planetos pirmenybėse taip ir nedebiutavo.
57. Brangiausią sudėtį Rusijoje turi Prancūzijos rinktinė, kurios bendra žaidėjų vertė net 1,08 mlrd. Ispanijos sudėtis vertinama 1,04 mlrd., o Brazilijos – 0,952 mlrd. Kukliausias pajėgas turi Panama –8,28 mln. eurų.
58. „Google“ duomenimis, nuo 2004 metų susidomėjimas internete Kim Kardashian yra toks pat, kaip ir Pasaulio taure.
59. Rezultatyviausias visų laikų pasaulio futbolo čempionato mačas yra 1954 m. dvikova tarp Austrijos ir Šveicarijos – 7:5. Vien per pirmą kėlinį komandos pelnė net 9 įvarčius (5:4).
60. Prognozuojama, kad 2038 metais ant pasaulio taurės nebebus laisvos vietos, kur būtų galima išgraviruoti šalies nugalėtojos vardą.
61. Rusijoje teisėjaus 35 arbitrai ir 63 asistentai iš šešių konfederacijų, tačiau pirmą kartą per 80 metų nebus nė vieno teisėjo iš Anglijos.
62. Peru grįžta į pasaulio čempionatą pirmą sykį nuo 1982-ųjų. 36-i metai – tai ilgiausia pertrauka tarp visų komandų, kurios žaidžia Rusijoje.
63. Prieš pat 1966 m. čempionatą Anglijoje dingo Pasaulio taurė. Ją po 7 dienų krūmuose suvyniotą į laikraštį rado šuo Picklesas, kurį tuo metu vedžiojo šeimininkas.
64. Pirmame pasaulio čempionate Urugvajuje dalyvavo tik 13 rinktinių, o visos rungtynės vyko viename mieste – sostinėje Montevidėjuje.
65. Brazilas Ronaldo pelnė 15 įvarčių per tris turnyrus (1998, 2002 ir 2006 m.) ir tai yra pasaulio čempionatų rekordas. Miroslavas Klose 16 įvarčių surinko per keturis.
66. Legendinis Sovietų Sąjungos vartininkas Levas Jašinas per tris pasaulio čempionatus (1958, 1962 ir 1966 m.) net 63 kartus gelbėjo savo komandą nuo įvarčio. 1963 m. jam įteiktas „Ballon d'Or“.
67. Sulaukęs 100 metų, 2010-aisiais, mirė ilgiausiai gyvenęs pirmojo pasaulio futbolo čempionato (1930 m. Urugvajuje) finalo dalyvis argentinietis Francisco Antonio Varallo.
68. Brazilas Mario Zagallo (1970 ir 1994 m.) ir vokietis Franzas Beckenbaueris (1974 ir 1990 m). yra vieninteliai du žmonės, kurie laimėjo Pasaulio taurę tiek būdami žaidėjai, tiek jau tapę treneriais.
69. Tik trijų šalių rinktinės pasaulio čempionate laimėjo visas rungtynes: Urugvajus 1930 m. ir Italija 1938 m. (4/4) bei Brazilija 1970 m. (6/6) ir 2002 m. (7/7).
70. Brazilija pasaulio čempionatuose garsi ne tik įvarčiais. Brazilai yra surinkę ir daugiausiai raudonų kortelių – 11. Jiems iš paskos seka kitos Pietų Amerikos atstovės: Argentina su 10 ir Urugvajus su 9.
71. Senegalas pasaulio čempionate dalyvauja tik antrą kartą ir per pagrindinį laiką dar nėra pralaimėjęs. 2002 m. afrikiečiai 1:0 įveikė prancūzus, sužaidė lygiosiomis 1:1 su Danija ir 3:3 (3:0) su Urugvajumi, o ketvirtfinalyje tik po pratęsimo 0:1 nusileido Turkijai.
72. Auksinio kamuolio prizą Rusijoje gins Lionelis Messi, Auksinio batelio – Jamesas Rodriguezas, Auskinių pirštinių – Manuelis Neueris, o naudingiausio žaidėjo pagal „Castrol“ indeksą – Toni Kroosas.
73. Pasaulio čempionate Rusijoje kovos 736 futbolininkai, bet tik 23 iš jų galės prisiliesti prie Pasaulio taurės.
74. Toni Kroosui 2014 m. pusfinalyje su Brazilija užteko 69 sekundžių, kad atliktų greičiausią dublį pasaulio čempionatų istorijoje. 24 ir 25 min. pasižymėjęs saugas pradėjo brazilų triuškinimą 7:1.
75. 18 ir 75 minutės yra tos, per kurias pasaulio čempionatuose krenta daugiausiai įvarčių – atitinkamai 42 (vidutiniškai kas 20-ame mače) ir 44 tikslūs smūgiai (vid. kas 19-ame).
76. Rečiausiai rezultatas pasaulio čempionatuose keičiasi 2 ir 41 minutėmis – pelnyti atitinkamai 11 (tik kas 76-ame mače) ir 9 įvarčiai (tik kas 93-iame mače).
77. Iš visų ligšiolinių 836 pasaulio čempionatų mačų 70 baigėsi be įvarčių – 0:0. Čia lyderė Anglijos rinktinė, kuri tokiu rezultatu sužaidė 11 kartų.
78. Mažiausiai rungtynių buvo sužaista 1934 m. čempionate Italijoje – 17. Rusijoje numatyti 64 susitikimai, o nuo 2026 m. turnyro Katare vyks 80 mačų.
79. Pasaulio čempionate dažniausiai susitinka trys poros. Argentina su Vokietija, Brazilija su Švedija ir Vokietija su Serbija žaidė jau po 7 kartus.
80. Paskutiniuose trijuose pasaulio futbolo čempionato finaluose (2010 ir 2014 m.) prireikė pratęsimų ar net 11 metrų baudinių serijos (2006 m.).
81. Finaluose, bent jau nuo 1990 metų, dominuoja geležinė gynyba. Per paskutinių 7-ių finalų pagrindinį laiką buvo įmušti viso labo 8 įvarčiai – vidutiniškai tik po 1,14.
82. Rezultatyviausias pasaulio futbolo čempionato finalas vyko 1958 m. Stokholme, kai Brazilija 5:2 nugalėjo šeimininkę Švediją. Po šešis įvarčius buvo pelnyta pirmojo (1930 m.) ir trečiojo turnyro (1938 m.) finaluose.
83. Ilgiausiai pasaulio čempionės titulu džiaugėsi Italija. 1934 ir 1938 m. triumfavę italai su taure išsiskyrė tik po 16 metų – 1942 ir 1946 m. turnyras nevyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
84. Prieš 1986 m. čempionatą Meksikoje FIFA žaidėjams uždraudė po rungtynių keistis marškinėliais, nes nenorėjo, kad jie aikštėje apnuogintų savo krūtines.
85. Daugiausiai žiūrovų pritraukė 1950 m. finalas tarp Brazilijos ir Urugvajaus. Rio de Žaneiro „Maracana“ stadione vykusį mačą stebėjo net 199,854 tūkst. Tačiau net ir toks palaikymas brazilams nepadėjo – jie pralaimėjo 1:2.
86. Mažiausiai žiūrovų susirinko į 1930 m. rungtynes tarp Rumunijos ir Peru (3:1). Skirtingais šaltiniais, jų tebuvo nuo 300 iki 2500, bet jiems nuobodžiauti neteko: rumunas Adalbertas Dešu pasižymėjo jau 50 sekundę.
87. Dažniausias finalo rezultatas yra 1:0, o daugiausiai žaidėjų pasaulio čempionatų istorijoje yra pavarde Gonzalezas arba Gonzalesas.
88. 1966 m. čempionatą Anglijoje boikotavo visas Afrikos žemynas. Taip buvo protestuota prieš FIFA priimtą sprendimą, kad dėl vienintelės vietos planetos pirmenybėse afrikiečiai dar turi grumtis su Azijos atstovais.