„Skirtumo tarp Europos ir pasaulio čempionatų nėra – skirtumas toks, kad dabar Rusija žais namie, o tai, neabejotinai, žaidėjams sukels didesnę atsakomybę prieš publiką. Paskutinėmis dienomis labai svarbu laiku pavalgyti, eiti miegoti ir panašiai. Starto jaudulys jaučiasi, bet nieko išskirtinio nėra.
Pagrindinis darbas jau turi būti padarytas per paskutines dvi tris savaites, o kai lieka tiek mažai laiko – tėra tik laukimas. Ir malonus jauduliukas“, – pokalbį su oficialia svetaine pradėjo D. Bilialetdinovas.
– Kada tas jaudulys būna didžiausias?
– Man asmeniškai tada, kai prieš rungtynes groja himnai.
– Užsiminei apie tai, kad čempionatas Rusijoje skirsis nuo čempionato Austrijoje, kur dalyvavote jūs. Kuo?
– Mes išvykome į stovyklą ir viskas. Dabar vienas siunčiamas kažką reklamuoti, kitas kviečiamas į laidas, trečias – dar kažkur. Visi laukia, kad komanda parodys gerą rezultatą. Toks ir skirtumas.
– Ar tas ažiotažas apsunkina pasiruošimą, ar ne?
– Man neapsunkina. Nebent jei išsiųstų kažkur visai dienai ir tu būtum priverstas praleisti treniruotę. Kita vertus, aš puikiai suprantu, kad tai dalis futbolo, dalis turnyro, todėl ir reklamos, ir filmavimai, ir visa kita yra tiesiog neišvengiama.
– Kaip pasikeitė Rusijos rinktinė nuo tavo dienų?
– Kardinaliai. Liko tik Igoris Akinfejevas, Sergejus Ignaševičius ir Jurijus Žirkovas. Manęs dažnai klausia apie tai, kad tada buvo stipresnė komanda, kodėl taip buvo ir panašiai? Aš jiems atsakau, kad mes patikėjome savo jėgomis pačiame čempionate ir tik tada tapome stipria komanda. Tikiuosi, kad bus žaidėjų ir iš šio čempionato, kurie leis apie save žinoti. Tai būtų pliusas visam Rusijos futbolui.
Dabar svarbiausia išeiti iš grupės. Pagal save atsimenu, kad tada nukrenta akmuo ir tampa žymiai lengviau. Tuomet jau gali mėgautis pilnu tempu.
– Sudėtis pasikeitė. O kaip žaidimas?
Žinoma, pasikeitė. Žaidimas keičiasi pasikeitus treneriui. Net ne žaidėjams. Mes savo žaidimo filosofijos ieškojome gal pusantrų metų ir suradome ją per patį Europos čempionatą. Dabar tas pats – kol kas komanda dar nežaidžia taip, kaip turėtų, bet per patį čempionatą turėtų viskas pasikeisti.
– Rusijos grupė tikrai nėra pati stipriausia. Tai pliusas ar minusas?
– Sunku taip vertinti, nes mūsų komandai bet kuri grupė nebūtų silpna. Atsimenu ne vieną atvejį, kai pradėdavom galvoti, kad lengva grupė, o galiausiai iš jos niekur neišeidavom. Reikia nusiteikti, kad fuflo čempionate tikrai nebus.
Labai svarbios pirmosios rungtynės, todėl gerai yra tai, kad Rusija pirmąsias rungtynes žaidžia su Saudo Arabija. Manau, kad šią komandą rusai turi įveikti. Su Urugvajumi būtų gerokai sunkiau. Grįžtant prie klausimo, tai pagal pavadinimus A grupė tikrai nėra stipriausia, bet praktika rodo, kad tai nieko nereiškia.
– Ką Rusija pasieks šiame čempionate?
– Jei pateks į aštuntfinalį – bus gerai. O toliau bus labai sunku.
– Į kurias komandas, stebėdamas tokius čempionatus, suteiki daugiausiai dėmesio?
– Įdėmiai stebėsiu prancūzus. Jie man imponuoja. Apskritai, mėgstu komandas, kurios žaidžia ir jų rungtynėse monotonijos nėra daug.
– Labai išsiskiria specialistų nuomonė apie šių metų Braziliją. Vieni ją mato laiminčią, kiti – nelabai. Kokia tavo nuomonė?
– Individualiai – tai labai stipri komanda. Manau, kad tai labai rimtas varžovas bet kam. Negaliu pasakyti, kad brazilai, būtinai, pasieks kažką, bet man tai nebūtų staigmena. Brazilų minusas – nestabilumas.
– Kas čempionate gali nustebinti gerąja prasme?
– Manau, kad tarp tokių komandų gali būti Belgija, Lenkija, Anglija. Praktiškai visada pasaulio čempionatuose iššauna kažkuri Europos rinktinė. Iš ne Europos komandų, jaučiu, kad gali iššauti Australija. Jie žaidžia disciplinuotą, fizinį futbolą. Jau prieš ketverius metus jie gerai žaidė, o dabar, kai pasikeitė atrankos sistema, manau, kad jiems išėjo tik į naudą. Turiu omeny, žaidimą Azijos zonoje.