Dukart geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas Stanislovas Danisevičius finale nenurašo kroatų, kurie į aikštę žengs neturėdami ko prarasti: juk favorite laikoma Prancūzija, o nesėkmės atveju kroatų jau niekas neteis.
Vilniaus „Žalgirio“ istoriją kadaise rašęs saugas mano, kad finalo žaidimo vadelės priklausys prancūzų saugams: prie jų diktuojamo tempo turės taikytis Kroatija.
1976-1986 metais į „Žalgirio“ varžovų vartus 34 įvarčius įmušęs žaidėjas baigęs karjerą nėrė į verslo pasaulį, tačiau futbolas visą gyvenimą buvo šalia: jis priklauso Panevėžio „Ekrano senjorų“ klubui ir aktyviai domisi Anglijos „Premier“ lyga. Tad nieko keisto, kad pasaulio čempionate tikėjo Anglijos rinktinės šansais.
S. Danisevičius DELFI TV konferencijoje pasidalino mintimis apie artėjančią finalo kovą, kroatų šansus, prancūzų stiprybes bei rusų reakciją į kroato Domagojaus Vidos sukeltą skandalą.
– Kroatai iki finalo turėjo tris dienas, ar pakaks jiems laiko atgauti jėgas?
– Mano manymu, jie šiai dienai yra pasiekę savo maksimumą. Kroatų pečių neslėgs jokia atsakomybė ir įtampa. Jie žaidžia finale, kroatams tai – fantastinis pasiekimas.
Prancūzija po dviejų dešimtmečių norės susigrąžinti pasaulio taurę. Laukia įdomios rungtynės. Abi rinktinės sugeba žaisti ir technišką, ir atakuojantį, aštrų, agresyvų futbolą.
– Lyginant su anglais, galima teigti, kad prancūzų gynyba solidesnė, žiba Raphaelis Varane'as, Samuelis Umtiti.
– Visa prancūzų komanda, mano nuomone, yra aukščiau už visas kitas pasaulio čempionato dalyves, bet ta atsakomybė finale gali daug ką pakeisti. Žinoma, tai subalansuota komanda, kurioje lyderiai aukoja savo ego vardan žaidimo ir rezultato.
Atidžiai seku Anglijos „Premier“ lygą. Dar nesu matęs tokio Polio Pogbos, kuris rinktinėje tiek atsitrauktų iki gynėjų ir prakaitą lietų praradus kamuolį. Visi žaidėjai dirba dėl komandos.
– Belgai apkaltino prancūzus tuo, kad šie pelnę įvartį ėmė žaisti antifutbolą, neva, net puolėjai atsitraukė į gynybą ir atsimušinėjo.
– Žinoma, belgams nesmagu, kai jiems neleidžia žaisti įprasto, sėkmingo futbolo. Prancūzai buvo puikiai išstudijavę varžovus. Neliko staigių belgų kontratakų.
Pasikartosiu, prancūzai tiek atakuojant, tiek ginantis žaidžia puikiai, reikalui esant jie gali ir aukštai paspausti varžovus, moka pakeisti žaidimo ritmą, palaikyti kamuolį, atsitraukti prie savo baudos aikštelės ir apsiginti.
Dėl to prancūzai ir praleido mažiausiai įvarčių.
– Paskutiniai trys pasaulio čempionato finalai turėjo pratęsimus, ar nustebtumėte išvydęs dar vieną?
– Įmanomi visi variantai, ir pratęsimas, ir baudinių serijos. Norėtųsi tokio finalo, kuris ilgam išliktų atmintyje kaip gero, gražaus futbolo mačas. Norėtųsi rezultatyvių, įdomių rungtynių, kurios pasibaigtų per pagrindinį laiką.
– Jums, kaip buvusiam saugui, kurios rinktinės saugų grandis atrodo pajėgesnė? Ar prancūzų, kurių gretose tokie žaidėjai kaip P. Pogba, N'Golo Kante, Blaise'as Matuidi, ar kroatų su Luka Modričiumi, Ivanu Rakitičiumi ir Perišičiumi?
– Pagal mentalitetą, meistriškumą saugų linijos galbūt panašios. Žvelgiant į žaidėjų amžių ir fizines kondicijas, prancūzai turi nedidelį pranašumą. Nuo jų lyderių priklauso, kaip jie sugebės valdyti žaidimo gijas, nuo to priklausys ir Kroatijos saugų žaidimas.
– Kokios jūsų nuotaikos po pusfinalių, ar jus nustebino kroatų pergalė?
– Trečiadienio akistata, kaip ir visas šis čempionatas, buvo sunkiai prognozuojama. Palaikiau Anglijos rinktinę, tačiau futbolas įdomus tuo, kad laimi tas, kuris parodo ir tvirtesnį charakterį. Kroatijos futbolininkai trečiadienį buvo neįtikėtini.
– Dalis ekspertų prieš mačą pranašavo kroatų mirtį antroje rungtynių pusėje, bet nieko panašaus neįvyko. Maža to, rezultatą išlygino I. Perišičius, o pratęsime pergalę nulėmė Mario Mandžukičiaus įvartis.
– Anglijos futbolininkai po įmušto įvarčio stengėsi patys nepraleisti ir negalvojo apie rezultato didinimą.
Anglų gynėjų žaidime jautėsi įtampa, kamuoliai buvo perduodami tik atgal. Kroatija pamatė, ką galima pasiūlyti tokiam anglų žaidimui ir kuo toliau, tuo buvo sukuriami vis pavojingesni momentai prie anglų vartų.
Priekiniai kroatų žaidėjai nevengdavo paspausti net anglų vartininko Jordano Pickfordo, kuriam gynėjai neretai grąžindavo kamuolį atgal.
Antrame kėlinyje įtampa gynėjų linijoje lėmė tai, kad kroatams pavyko išlyginti ir persverti rezultatą.
– Jūsų mintį, kad anglai saugojo rezultatą, pagrindžia ir statistika: per visą mačą jie atliko tik vieną smūgį į vartų plotą ir per paskutines ketverias rungtynes anglai į vartų plotą pataikė tik 5 kartus – vargu, ar tai ta rinktinė, kuri būtų verta finalo. Po praleisto įvarčio kroatai buvo pasimetę, anot Ryano Giggso ir Jose Mourinho, anglai privalėjo pirmame kėlinyje darkart bausti kroatus, bet ne atsitraukti atgal.
– Visiškai pritariu jums, patys anglai kalti. Jų rankose buvo visas žaidimas, pirmame kėlinyje jie neutralizavo Luką Modričių, tačiau trūko aštrumo žaidime. Žaidimas be pavojingų progų, be aštrinimo galiausiai išsiderina.
– Anglai iš pelnytų 12-os įvarčių 9 kartus pasižymėjo po standartinių situacijų, vienas įvartis krito po rikošeto, kodėl jūsų manymu anglams nepavykdavo dažniau pasižymėti iš žaidimo?
– Aš, kaip buvęs saugas, labiausiai seku vidurio linijos žaidėjus. Anglų saugai Jesse Lingardas, Jordanas Hendersonas neprilygo L. Modričiui. Taip, nors jis pirmame kėlinyje dėmesio centre retai kada atsidurdavo, bet jo vienas, kitas sprendimas priversdavo sunerimti visą Anglijos gynybą.
Tuo metu J. Hendersonas ar J. Lingardas dažniau kamuolį siųsdavo atgal, bet ne į priekį, jų individualus žaidimas taip pat neištampydavo kroatų gynybos.
H. Kane’as pusfinalyje buvo beveik „nulinis“, jo visiškai nesimatė.
– Vienas iš Kroatijos rinktinės lyderių – saugas Ivanas Rakitičius teigė, kad anglai iš anksto galvojo, kad jau pateko į finalą ir neįvertino varžovų. Ar pritartumėte kroatui?
– Nepritarčiau, manau, kad anglus išmušė iš vėžių anksti įmuštas įvartis. Priminė ispanus, kurie taip pat stumdė kamuolį žaisdami aštuntfinalį su Rusija. Panašiu stiliumi žaidė ir anglai.
– O gal anglai laukė kroatų nuovargio, tikėjosi, kad du pratęsimus žaidę varžovai anksčiau ar vėliau išsikvėps? Tačiau nieko panašaus neįvyko, kaip po rungtynių teigė kroatų strategas Zlatko Daličius, niekas antrame kėlinyje net nenorėjo keistis.
– Kaip buvęs žaidėjas, neteigčiau, kad kažkas laukė varžovų nuovargio. Vis dėl tokiame lygyje bet kokia komanda nepatenka į pusfinalį. Kroatijos rinktinė sugebėjo „iškentėti“ pirmą kėlinį, nepraleido antro įvarčio.
Antrame kėlinyje Kroatijos ekipos lyderiai pateisino savo vardą, parodė, ką moka. Sakyčiau, kad net agresyvų futbolą žaidė, kuris jiems atnešė rezultatą.
– Iki šiol kiek vyko pratęsimų, visi jie baigdavosi baudinių serijomis, tačiau pusfinalyje to neprireikė. Kokį įspūdį jums paliko komandos pratęsimo metu?
– Galima sakyti, kad nei viena rinktinė negalėjo pasigirti turinti daugiau jėgų, tačiau norą ir troškimą pakliūti į finalą geriau išnaudojo kroatai. Anglams tai pakišo koją, jie su tuo anksti pelnytu įvarčiu tikėjosi „išplaukti“ į finalą.
Bet kroatai parodė, kad turi nemažai rezervų. Galbūt pirmame kėlinyje jiems reikėjo įsivažiuoti, kad įveiktų tą įtampą ir antrame kėlinyje jie puikiai atsiskleidė.
Kroatų fizinės savybės nebuvo pačios geriausios, bet jų noras, charakteris leido išspausti daugiau jėgų už varžovus.
Gaila Anglijos rinktinės, Garethas Southgate’as nesugebėjo rasti tinkamos taktinės schemos, kuri būtų leidusi pakeisti žaidimą antrame kėlinyje. Antroje mačo pusėje jis buvo katastrofiškas.
– Kaip suprantu, jūs prieš pusfinalio mačą prognozavote anglų pergalę?
– Anglai buvo to pusfinalio favoritai, tačiau tas statusas nieko nereiškia. Labiau nei saugai mane nuvylė jų gynėjai. Mario Mandžukičius įvartį pelnė vienas tarp trijų gynėjų, kurie „pramiegojo“ tą akimirką ir tikslų perdavimą kroatui.
– Žaidėte saugo pozicijoje, kuris jums saugas planetos pirmenybėse palieka didžiausią įspūdį?
– Ne vienas išsiskiria šiame čempionate, bet gaila, kad ne visose rinktinėse greta puikių saugų kiti žaidėjai gali būti lygiaverčiais partneriais jiems.
Finale išvysime puikių saugų kovą: L. Modričius yra komandos smegenys ir jų valdymo centras, o Prancūzijos rinktinėje bet kuris iš prancūzų saugų gali būti lyderiu. Laukia įdomus mačas.
– Šeštadienį laukia kova dėl trečios vietos, kurioje antrąkart šiame čempionate susitiks Belgijos ir Anglijos rinktinės. Ar apskritai yra reikalingas tas taip vadinamas paguodos finalas?
– Mano manymu, trečia vieta taip pat yra garbinga ir čempionatą užbaigti pergale visada yra smagu. Visai kas kita yra komandų nusiteikimas. Manau, tiek belgams, tiek anglams yra prestižo reikalas čempionatą užbaigti pakilia nata.
Intrigos netrūks šiame mače, reikia neužmiršti, kad nemažai belgų žaidėjų atstovauja Anglijos „Premier“ lygos klubams, tad belgai nenorės nusileisti varžovams.
– Su kuo šis čempionatas asocijuosis po tam tikro laiko, kas labiausiai įsimins iš šių pirmenybių kovų?
– Žinoma, vokiečių sirgalius, stengiuosi užmiršti jų fiasko (šypsosi). Tikiuosi, kad vokiečiai padarys išvadas ir po poros metų nebedarys tokių klaidų, kaip šiemet. Norėčiau, kad įsimintiniausiu šio čempionato dalyku taptų Prancūzijos rinktinės žaidimas finale. Man šios komandos žaidimas labai patinka, tikiuosi, kad jų žaidimas sirgaliams ilgai dar primins būtent šį čempionatą.
– Populiariausias futbolininkas Rusijoje šiuo metu yra 29 metų kroatas Domagojus Vida. Pusfinalyje po kiekvieno prisilietimo prie kamuolio švilpimu lydėtas gynėjas garsenybe tapo po ketvirtfinalio pergalės prieš rusus, kai sušuko „Šlovė Ukrainai“ ir užsitraukė turnyro šeimininkų nemalonę. Ką manote apie šį skandalą, ar neatrodo, kad rusai ir rusų žiniasklaida per jautriai sureagavo į šią situaciją?
– Be abejo, per jautriai sureaguota. Žmonės po pergalės reiškė savo emocijas, persiuntė linkėjimus savo draugams. Aišku, draugai padarė meškos paslaugą išplatinę viešai tą sveikinimą. Be to, jo turinyje nieko įžeidžiančio ten nėra.
– Galime pastebėti, kad paties D. Vida žaidimo kokybė dėl to visai nenukentėjo.
– Žavėjausi jo tokiu stipriu psichologiniu nusiteikimu. Gynėjas sužaidė fantastiškai.