Statistika, žinoma, ne šimtu procentų atskleidžia žaidėjų stipriąsias ir silpnąsias puses. Tačiau tam tikras išvadas iš jos daryti galima.
J. Valančiūnas – tai, ko visi norėjome
Jonas Valančiūnas turėjo banguotų rungtynių, Lietuvos rinktinės „centras“ neišvengė ir karštakošiškų epizodų – tiesa, jų buvo daug mažiau nei, pavyzdžiui, pernykščiame Europos čempionate. Tačiau bendras vaizdas aiškus – Jonas pagaliau tapo tokiu žaidėju, kokį norėjome matyti.
Lietuvos rinktinę bronziniame mače iš visų jėgų tempęs krepšininkas – vienintelis žaidėjas Jono Kazlausko kariaunoje, kuris turnyre pasižymėjo dviženkliu taškų ir naudingumo balų vidurkiu. J. Valančiūno statistika – 14,4 taško, 8,4 atkovoto kamuolio, 1 blokas ir vidutiniškai 19,8 naudingumo balų per rungtynes. Tris dvigubus dublius surinkęs Jonas iki finalo 2-5 vietas dalijosi su trimis krepšininkais, jau senokai pabaigusiais pasirodymus Ispanijoje. Šioje grafoje nepralenkiamas – tik Filipinų lyderis Andray Blatche, per penkerias rungtynes surinkęs tiek pat dvigubų dublių.
Pagal naudingumą J. Valančiūnas – penktas čempionate. Geresni – tik jau minėtas A. Blatche, fiasko patyrusių ispanų lyderis Pau Gasolis, iranietis Hamedas Haddadi bei Angolos krepšininkas Yanickas Moreira. Tarp finalo žaidėjų J. Valančiūną pavyti galėtų nebent amerikiečiai Kennethas Fariedas ar Anthony Davisas.
Brolis šaunuolis ir banguojantis D-Mo
Darjušas Lavrinovičius blizgėjo tada, kai labiausiai reikėjo. Jam Lietuvos rinktinė skolinga už ne vieną svarbų epizodą, o kartu su broliu Kšyštofu jis taip užsmaugė slovėnų puolimą paskutiniame grupės varžybų mače, kad stiprią sudėtį surinkusi komanda jau ketvirtfinalyje buvo priversta kapituliuoti prieš turnyro favoritus amerikiečius.
Darjušas – taikliausias Lietuvos rinktinės tritaškių metikas (57,1 proc.). Prie to dar galima pridėti 8,4 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 8,7 naudingumo balo per rungtynes. Beje, 2,8 atkovoto kamuolio – trečias geriausias rodiklis komandoje.
Prieš čempionatą buvo galima kalbėti apie lietuviškus „bokštus dvynius“. J. Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas pasirengimo cikle puikiai vienas kitą maitino kamuoliais, blykstelėdavo tai vienas, tai kitas. Tačiau čempionate D-Mo pritrūko stabilumo. 7,3 taško, 4 atkovoti kamuoliai ir 7,3 naudingumo balo – turbūt daugelis tikėjosi daugiau iš antrojo lietuvio, žaidžiančio NBA.
Tritaškius mesti mėgstantis sunkusis krašto puolėjas – trečias prasčiausias tritaškių metikas komandoje (20 proc. taiklumas). Blogiau iš toli atakavo tik Paulius Jankūnas (11,1 proc.) bei epizodiškai rungtyniavęs Šarūnas Vasiliauskas (18,2 proc.). Ir, žinoma, nė vieno tritaškio nemetęs J. Valančiūnas.
D. Motiejūnas – antras nuo galo pagal baudų metimų taiklumą (52,9 proc.). Čia prasčiau atrodo tik Mindaugas Kuzminskas (42,9 proc.), kuris savo žaidimą atrado tik mače su JAV rinktine.
Gynėjai: R. Seibučio stebuklas, A. Juškevičiaus siurprizas ir pozicijas praradęs Š. Vasiliauskas
Antras geriausias Lietuvos žaidėjas pagal statistiką – Renaldas Seibutis. Sunku ginčytis. Mantą Kalnietį pakeitęs gynėjas ne sykį ir ne du tempė Lietuvos rinktinės traukinį.
Renaldo statistika – 9,8 taško, 3,1 rezultatyvaus perdavimo ir vidutiniškai 9,7 naudingumo balo.
Adas Juškevičius mače su Australijos rinktine ne vieną sirgalių privertė keiktis. Tačiau po šių juodų rungtynių gynėjas, tik po M. Kalniečio traumos sugrąžintas į dvyliktuką, parodė, kad nėra turistas. Adas maloniai nustebino, blykstelėdamas ne tik mače su Pietų Korėja, bet ir svarbiausiose rungtynėse. A. Juškevičiaus vidurkiai – 8,2 taško, 48 proc. tritaškių pataikymas ir 6,8 naudingumo balo. Be to, rinktinės debiutantui rankos tikrai nedrebėjo: Adas – antras geriausias baudų metikas po R. Seibučio (89,5 proc.). Šiek tiek naudingesnis už jį gynėjų grandyje buvo Martynas Pocius – vidutiniškai 7 naudingumo balai ir 8,1 taško per rungtynes.
Deja, lietuvių naudingumo, rezultatyvumo ir daugelio kitų lentelių dugne – Šarūnas Vasiliauskas. Įžaidėjas puikiai atrodė pasirengimo cikle, J. Kazlauskas ne sykį leido jį į starto penketą čempionato rungtynėse, tačiau antroje turnyro pusėje trenerio pasitikėjimas Š. Vasiliausku išblėso. Rezultatas – vos 9,4 minutės per rungtynes, 2,2 taško ir 1,2 rezultatyvaus perdavimo.
Minutės: kuo pasikliovė J. Kazlauskas
Aikštėje praleidžiamo laiko lyderis – nepakeičiamu įžaidėju tapęs R. Seibutis, vidutiniškai aikštėje praleidęs po 29 minutes per mačą. Antras – J. Valančiūnas (24,9 min.). Daugiau nei pusė viso žaidimo laiko taip pat teko M. Pociui (21,9 min.) bei Jonui Mačiuliui (20,6).
Į gynėjų grandį sėkmingai įsiliejęs A. Juškevičius ant parketo išbūdavo vidutiniškai 19,1 min.
Toliau – apyligis minučių skaičius trims krepšininkams. D. Motiejūnas aikštėje vidutiniškai praleisdavo 17,3 min., D. Lavrinovičius – 15,2 min., P. Jankūnas – 15 min.
Mažiau nei 10 min. per rungtynes aikštėje išbūdavo tik Š. Vasiliauskas. Nedaug jį lenkia K. Lavrinovičius (11 min.), M. Kuzminskas (11,3 min.) ir Simas Jasaitis (12,9 min.). Tiesa, Simo statistiką veikiausiai pablogino trauma mače su Naująja Zelandija, kai buvo netgi baiminamasi, kad krepšininkui po kontakto su varžovu lūžo šonkauliai.
Ir vis dėlto Simas turi ką pasakyti statistikoje: jis pirmas vadinamajame „+/-“ rodiklyje, kuris skaičiuojamas pagal komandos pasirodymą kiekvienam žaidėjui esant aikštėje. Kai S. Jasaitis būdavo ant parketo, Lietuvos rinktinė vidutiniškai rinkdavo 6 taškais daugiau nei varžovai – tai geriausias rodiklis komandoje. Antras pagal šį rodiklį – R. Seibutis (4,1). Trečias – P. Jankūnas (3,7). Vieninteliai žaidėjai, šioje grafoje turintys neigiamus skaičius – M. Kuzminskas (-2,4), J. Valančiūnas (-1,1) ir J. Mačiulis (-0,2).