Perkąsti E. Preldžičių
Emiras Preldžičius jau seniai masina pajėgius Eurolygos klubus, bet nacionalinėje komandoje jo vaidmuo dar niekad nebuvo toks ryškus.
Bosnijoje ir Hercegovinoje gimęs, Slovėnijos rinktinei kadaise atstovavęs 27-erių krepšininkas Ispanijoje bando atstoti tokius Turkijos krepšinio vilkus kaip Hidayetas Turkoglu ir Ersanas Ilyasova.
Bent jau savo universalumu E. Preldžičius labiau primena pirmąjį. Tiksliau, net ir lenkia: 206 cm ūgio lieknas ir vikrus Stambulo „Fenerbahce Ulker“ atstovas gali rungtyniauti keturiose pozicijose: nuo įžaidėjo iki sunkiojo krašto puolėjo.
Rungtynių metu E. Preldžičius dažnai pasirodo skirtinguose amplua, be to, platus įgūdžių arsenalas leidžia jam nustebinti tiesioginius oponentus. Pavyzdžiui, žaisdamas „trečiu numeriu“, turkas gali netikėtai atlikti veiksmą, būdingą įžaidėjui.
Todėl prieš E. Preldžičių stosiantiems lietuviams reikės kaip reikiant pakrutinti smegenis mėginant nuspėti varžovo sumanymus.
E. Preldžičiaus universalumas puikiai atsispindi statistikos protokoluose: pasaulio čempionate jis yra pirmas komandoje pagal pelnomus taškus (12,5) ir rezultatyvius perdavimus (3,8), be to, per rungtynes atkovoja vidutiniškai 5,3 kamuolio.
„Jam paliekama labai daug erdvės kūrybai – ir žaidžiant du prieš du, ir vienas prieš vieną, ir ant „ūselio“. „Fenerbahce“ klube jam teko dalį sezono rungtyniauti įžaidėjo pozicijoje, todėl E. Preldžičius įpratęs valdyti kamuolį, priimti sprendimus. Bus daug momentų, kai mūsų krepšininkams reikės prisiminti, su kuo turi reikalą, kad tinkamai sureaguotų“, – DELFI teigė B. Matkevičius.
Gliaudyti du prieš du variacijas
Turkijos rinktinės puolimo pamatus sudaro žaidimas du prieš du. Šį krepšinio elementą, kurį dažnai pasitelkia ir patys lietuviai, išmano ne tik E. Preldžičius.
„Ir kiti žaidėjai gali susikurti progų metimams ne tik sau, bet ir snaiperiams arba aukštaūgiams. Pastarieji savo taškus susirenka daugiau žaisdami du prieš du, o ne „centruodami“. Mūsų komandinė gynyba, pasikeitimas dengiamaisiais tokiose situacijose bus vienas kertinių dalykų“, – neabejojo B. Matkevičius.
Pagrindinis turkų vidurio puolėjas Omeras Ašikas yra tas žmogus, kuris, pastatęs užtvarą, dažniausiai skverbiasi į baudos aikštelę laukdamas komandos draugo perdavimo.
Sugraibyti po krepšiu įmestą kamuolį 213 cm ūgio krepšininkui padeda ilgos rankos, užtat gindamasis nuo analogiško varžovų derinio O. Ašikas, B. Matkevičiaus nuomone, žaidžia pernelyg rizikingai.
„Jis daug padeda „mažiukams“, kartais – net per daug. Turkams tai nebūtinai išeina į naudą. Turime žaisti gudriai ir „perskaityti“ jo veiksmus gynyboje“, – pabrėžė oponentų analizės specialistas.
Aštuntfinalio dvikovoje su australais O. Ašikas buvo nepastebimas ir pelnė vos 4 taškus. Pats pagrindinis ekipos kovotojas dėl atšokusių kamuolių (vid. – 8,2, šešta vieta čempionate) po mačo teigė dėl peršalimo praleidęs kelias treniruotes, bet B. Matkevičius į tai dėmesio nekreipia.
„Mūsų nedomina, sirgo jis ar ne. Tokia informacija visada gali būti klaidinga. Turime būti pasiruošę ir nusiteikę, kad jis žais visa jėga“, – sakė Lietuvos rinktinės žvalgas.
Saugotis X faktoriaus
Ergino Atamano treniruojamai ekipai žaidžiant du prieš du, kamuolys ne visada keliauja į O. Ašiko rankas – krašte savo progos laukia komandos snaiperiai.
Puolėjas Cenkas Akyolas šiame čempionate tritaškių metė dvigubai daugiau nei dvitaškių ir darė tai pagirtinu 41 proc. taiklumu. Pernelyg nesikuklina ir veteranai gynėjai Enderas Arslanas bei Keremas Tunčeri.
Bet ne visi turkų perimetro žaidėjai renkasi sprendimą atakuoti iš trijų taškų zonos. Sinanas Guleras yra toks pat veržlus kaip būsimas jo komandos draugas Stambulo „Galatasaray“ klube Martynas Pocius ir nuolat ieško plyšių priešininkų gynybos redutuose.
„Tai – labai aštrus žaidėjas. Ir labai svarbus: rungtynėse prieš Ukrainą jis nesužaidė, ir komanda iškart pralaimėjo. Viskas aišku dėl E. Preldžičiaus, O. Ašiko, o S. Guleras yra X faktorius. Aštuntfinalio pirmame kėlinyje jis vienas pats australus „tvarkė“, išsaugodamas savo komandai viltis pasivyti varžovus“, – prisiminė B. Matkevičius.
Istorija – palanki Lietuvai
Iš mūšio su Australija lauko išėję nugalėtojais turkai save vadino tikrais kovotojais, nenuleidžiančiais rankų iki paskutinės akimirkos – panašiai, nors ir ne taip efektingai, pasaulio pirmenybėse jie išsigelbėjo dar du sykius.
B. Matkevičius sutinka, kad „dvylika milžinų“ tėvynėje pakrikštyta ekipa turi stiprų charakterį ir sugeba žaibiškai perimti iniciatyvą.
„Turkai parodė, kad moka atsitiesti. Turime būti pasiruošę, pirmaudami negalime per anksti pradėti džiaugtis. Kai pakyla ant bangos, palaikymu prisideda sirgaliai, jie savo tritaškiais ir greitomis atakomis gali labai greitai apversti įvykius aukštyn kojomis“, – įspėjo specialistas.
Vis dėlto bent jau įrašų gausi Lietuvos ir Turkijos tarpusavio akistatų istorija byloja Jono Kazlausko auklėtinių naudai.
Jėgas šios dvi komandos yra bandžiusios vienuolika kartų: iš Ispaniją aplankiusių rinktinių lietuviams daugiau yra tekę žaisti tik su prancūzais (13 mačų).
Aštuonerias rungtynes laimėjo Lietuvos ekipa, turkai triumfavo trissyk. Paskutinį sykį komandų keliai buvo susikryžiavę 2011 metų Europos čempionate, kuomet savų žiūrovų palaikomi lietuviai grupės varžybose iškovojo pergalę 75:68.
Primename, kad planetos pirmenybių ketvirtfinalį Barselonoje su Turkijos ekipa lietuviai žais antradienį, nuo 18 val. Lietuvos laiku.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!