Devyniskart Didžiojo kirčio turnyrų čempionė, jauniausia istorijoje „French Open“ turnyro nugalėtoja ir buvusi pirmoji planetos raketė susijusi su legendiniais šio sporto vardais – Martina Navratilova, Chris Evert, Steffi Graf. Dvikovos su pastarąja buvo itin dramatiškos ir galiausiai kainavo jai karjerą kortuose.
Monica gimė 1973 metais tuometinėje Jugoslavijos valstybėje, Novi Sade. Tėvas nusprendė, kad mergaitė turi tapti profesionale tenisininke ir nuo mažų dienų skatino ją treniruotis.
Iš pradžių tai darė pats, sekdamas žurnalų ir knygų rekomendacijomis – kieme vietoje tinklo ištempė paprasčiausią virvę. Kad Monica neprarastų motyvacijos, vyras sugalvojo triuką – ant kamuoliukų nupiešė peliuką iš animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“, o mergaitei pasiūlė katino vaidmenį.
Devynerių metų M. Seleš nugalėjo Jugoslavijos jaunių čempionate, dešimties – šio amžiaus Europos pirmenybėse. 13 metų sportininkė pirmą kartą dalyvavo turnyre JAV, Floridoje, kur ją pamatė treneris Nickas Bollettieri. Jis patarė Monicos tėvams palikti mergaitę jo akademijoje.
Amerikietis išskyrė fantastišką jos kojų greitį ir sugebėjimą atmušti kamuoliuką, lekiantį į liemens sritį. Šeima patikėjo Nicku ir persikraustė į Ameriką, o 1994 metais Monica gavo JAV pilietybę (Bollettieri tuomet jau buvo autoritetingiausias teniso specialistas pasaulyje, tačiau būtent M. Seleš tapo pirmąja žvaigžde iš jo mokinių, tarp kurių buvo Martina Hingis, Venus ir Serena Williams, Marija Šarapova).
1989 metais tenisininkė ėmė varžytis suaugusiųjų turnyruose. Tuo metu tęsėsi S. Graf epocha, vokietė buvo laimėjusi jau 8 Didžiojo kirčio turnyrus (iš viso laimėjo 22).
S. Graf statistika buvo įspūdinga – 1989 metais ji iš 86 dvikovų pralaimėjo vos dvi. Suprantama, kad prie pirmosios reitingo vietos vokietė nieko net arti neprileido. Vienintelė, kurios netenkino tokia situacija, buvo M. Seleš.
1989 metų gegužę ji Hjustone vykusio turnyro finale įveikė 18-os Didžiojo kirčio titulų laimėtoją Chris Evert. Tai buvo sensacija.
Debiutavusi „French Open“ turnyre Monica pasiekė pusfinalį, kur nusileido S. Graf, o Vimbldone ir „US Open“ nukeliavo iki aštuntfinalio. Sezoną ji baigė būdama 8-oje WTA pasaulio reitingo vietoje. Negirdėta sėkmė naujokei! Tuomet M. Seleš nutraukė bendradarbiavimą su N. Bollettieri, nes jis neva skyrė jai per mažai dėmesio, ir grįžo po tėvo sparnu.
Išsiskyrimas su garsiuoju specialistu niekaip nepaveikė Monicos rezultatų. Po neužtikrintos 1990 metų pradžios tenisininkė pradėjo seriją puikių pergalių, kur neatidavė varžovėms nė vieno seto.
Pavasarį M. Seleš pirmą kartą įveikė S. Graf ir dar kartą tai pakartojo vasarą, palikdama vokietę be „French Open“ titulo. Tuomet 16-metė laimėjo pirmą savo Didžiojo kirčio turnyrą karjeroje ir tapo pačia jauniausia čempione istorijoje.
1991 metų kovą M. Seleš išvertė S. Graf iš pasaulio reitingo sosto, o tais pačiais metais laimėjo visus pagrindinius turnyrus išskyrus Vimbldoną, kur nedalyvavo dėl traumos.
Išsaugojusi pirmosios pasaulio raketės vardą ji 1992 metais vėl laimėjo visus pagrindinius turnyrus išskyrus angliškąjį, kur jai pavyko prasibrauti į finalą.
Per keturis sezonus suaugusiųjų turnyruose M. Seleš laimėjo 7 Didžiojo kirčio turnyrus. Jauna ir įžūli tenisininkė nebijojo nieko ir nenustojo tobulėti. Jai žadėjo ilgus metus dominavimo teniso pasaulyje. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad čia jos karjera, iš esmės, ir pasibaigs.
1993 metų sezoną M. Seleš pradėjo trečiuoju triumfu „Australian Open“ turnyre – finale nepaliko jokių šansų tai pačiai S. Graf. Tuomet pasigirdo gandai, kad tarp tenisininkių auga priešiškumas. Juos veikiausiai platino patys sirgaliai, nes sportininkės apie tai nekalbėjo. Negalėdami pakelti savo dievaitės pralaimėjimų, vokietės fanai juodino 19-metę Monicą.
1993 metų balandžio 30 dieną jugoslavė Hamburge žaidė prieš bulgarę Magdaleną Malejevą. Vietiniai sirgaliai per dvikovą triukšmavo ir švilpė. Teisėjas mėgino nuraminti publiką, tačiau nieko nepešė.
Švieslentėje rezultatas buvo 6:4, 4:3 Monicos naudai, tenisininkės gavo pertraukėlę prieš pasikeitimą pusėmis ir nuėjo prie savo suoliukų, įrengtų prie pat žiūrovų tribūnų. Vienu momentu visos kameros staiga atsisuko į kažkokį konfliktą prie M. Seleš – keli vyrai mėgino atitraukti nuo tenisininkės rėkiantį ir besipriešinantį užpuoliką.
Pati mergina svyruodama atsistojo ir ranka laikėsi už nugaros. Ji raukėsi iš skausmo, kai prie jos pribėgo teisėjai ir gydytojai – jie griebė griūnančią Monicą ir paguldė ant žemės. Atrodė, kad ji praranda sąmonę, tačiau sportininkė tai užmerkdavo akis, tai vėl mėgindavo pasikelti. Netrukus ją išgabeno į ligoninę.
Pavojus Monicos gyvybei nekilo – 23 cm ilgio peilį užpuolikas jai tarp menčių įsmeigė tik 1,5 cm ir gyvybiškai svarbių organų nepalietė.
„Jai labai pasisekė. Nei plaučiai, nei mentės nenukentėjo. Tačiau ji patyrė stiprų šoką“, – BBC žinioms teigė ją prižiūrėjęs gydytojas. Nepaisant to, kad fiziškai M. Seleš pasveiko greitai, psichologinės traumos padariniai buvo fatališki.
Žiniasklaidoje prasidėjo spekuliacijos apie pasikėsinimą į M. Seleš gyvybę. Manyta, kad serbų šaknų turinti tenisininkė tapo nacionalistų auka, tačiau ši versija nepasitvirtino, kai parodymus davė užpuolikas Gunteris Parche.
39 metų bedarbis, anksčiau fabrike ėjęs šlifavimo mechaniko pareigas, pasakojo, kad mėgino nudurti M. Seleš, norėdamas padėti savo mylimai tenisininkei S. Graf susigrąžinti pirmosios pasaulio raketės vardą. Jis pabrėžė, kad smogė tik kartą ir nevykusiai, o vėl užsimoti jam sutrukdė.
Keisčiausia, kad niekas nemėgino sutrukdyti G. Parche, kai jis veržėsi į kortus. „Jis laikė peilį abiem rankomis ir smeigė jai į nugarą, – pasakojo vienas liudininkas. – Tai buvo virtuvinis peilis, skirtas mėsai pjaustyti. Labai aštrus.“
23 cm ilgio peilis buvo pateiktas kaip įkaltis teisme – jį užpuolikas paleido tik tada, kai jam buvo užlaužtos rankos. G. Parche buvo pripažintas nepakaltinamu dėl psichinės ligos ir pasiųstas dvejus metus gydytis į psichiatrinę ligoninę.
Tais pačiais metais susirūpinta žaidėjų saugumu ir jau Vimbldone tenisininkų suoliukai buvo su nugarėlėmis. Ir nors G. Parche buvo „uždarytas“, ramiau nukentėjusiajai nepasidarė – jai kentėjo nuo persekiojimo manijos.
„Ji labai bijo, verkia ir jaučiasi nesaugi. Ji prastai miega ir sapnuoja košmarus. Ji baiminasi, kad Parche vėl ją užpuls“, – pasakojo jos gydytojas.
M. Seleš teigė niekada daugiau nežaisianti Vokietijoje dėl nuvylusios šios šalies teisinės sistemos: „Ką žmonės atrodo pamiršta – tas vyras mane norėjo nudurti specialiai ir jis negavo atitinkamos bausmės už savo veiksmą. Tikrai nesijausčiau gerai, jei čia grįžčiau.“
Tennis.com vėliau pranešė, kad G. Parche dėl papildomų sveikatos problemų gyvena slaugos namuose.
Sveikstančią M. Seleš ligoninėje aplankė S. Graf, jai savo dainas kūrė ir skyrė įvairios muzikos grupės visame pasaulyje. WTA vadovybė pasiūlė, kad Monica išsaugotų pirmąją reitingo vietą, kol nesugrįš į kortus, tačiau tai įgyvendinta nebuvo.
Romoje vykusiame turnyre 17 geriausių pasaulio žaidėjų tokiam pasiūlymui paprieštaravo, susilaikė tik Gabriela Sabatini, nebalsavo ir šiose varžybose Italijos sostinėje nedalyvavusi S. Graf.
M. Seleš užsidarė savo name Sarasotoje, Floridoje, kuris buvo apstatytas aukšta tvora. Ji daug investavo į apsaugos priemones – signalizaciją ir vaizdo kameras. Ir susirgo bulimija (toks psihologinis sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas – red.past.).
Monica priaugo svorio, dėl to kai kurie reklaminiai partneriai nutraukė su ja bendradarbiavimą. Tai dar labiau apsunkino situaciją.
„Rėmėjai man kalbėjo: Dieve, pažiūrėk į save, kas tau atsitiko?“ O aš norėjau atsakyti: „Taip, aš vis dar tas pats žmogus – koks skirtumas“, – praėjus daugeliui metų prisiminė ji.
Atsikvošėti ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi M. Seleš padėjo Muhammadas Ali. Legendinis boksininkas, tuo metu kovojęs su Parkinsono liga, pasiūlė jai susitikti. Jie ilgai apie kažką kalbėjosi ir po kurio laiko Monica nusprendė grįžti į kortus. Pirmasis kartas jai buvo praėjus 26 mėnesiams po pasikėsinimo.
M. Seleš globoti ėmėsi ir tuometinė WTA prezidentė Martina Navratilova. Ji ketino surengti parodomąjį turnyrą, o Monicai priskirti pirmąjį numerį, lygų S. Graf. Tačiau kilo skandalas – daugelis tenisininkių su tuo kategoriškai nesutiko.
1996 metais aiškia lydere pasaulio reitinge vėl buvo S. Graf, o M. Seleš nusileido į pirmojo dešimtuko pabaigą.
Po sugrįžimo Monica 1996 metais laimėjo „Australian Open“ ir žaidė „US Open“ finale, 1998 metais prasibrovė į „French Open“ finalą, laimėjo Sidnėjaus olimpiadoje bronzą ir iškovojo tris Federacijos taures.
Bet kuriai kitai tenisininkei tokie laimėjimai būtų tikra svajonė, bet tik ne Monicai. Pirmosios planetos reitingo vietos ji taip ir nesusigrąžino, kaip ir nepasiekė pergalės visuose keturiuose Didžiojo kirčio turnyruose iš eilės.
Visi pastebėjo – M. Seleš trūksta buvusios aistros akyse, ji žaidžia tarsi per jėgą. 2000-ųjų pradžioje prasidėjo traumos, galutinai nubraukusios viltis atgaivinti karjerą. Sunku pasakyti, kiek ji spėjo save realizuoti, bet specialistų nuomone, Monica yra pati talentingiausia XX amžiaus tenisininkė.
„Mano gyvenimas pasidalijo į „prieš“ ir „po“. Po smūgio peiliu buvo sunku atsigauti fiziškai ir psichologiškai. Aš gi buvau savo darbe, kai įvyko užpuolimas, o žmogus, tai padaręs, nė dienos nepraleido kalėjime. Panirau į gilią depresiją. Man, kaip sportininkei, kuri pratusi būti stipria, buvo labai sunku tai pripažinti, nekalbant jau apie aplinkinius“, – viename interviu šiais metais sakė 45 teniso legenda.
Ji atskleidė, kad grįžti į kortus, kur vos neatsisveikino su gyvybe, jai padėjo viduje gimusi jėga: „Visa tai man suteikė tokios jėgos, kurios jau niekas niekada iš manęs neatims.“
Anot M. Seleš, svarbiausias dalykas yra moterų pagalba viena kitai teniso pasaulyje.
„Žinoma, kai aš žaidžiau, tenisas buvo labai konkurencingas. Buvo labai sudėtinga būti draugėmis, kai kovoji dėl Didžiojo kirčio turnyro titulo. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad baigus karjerą, atsirado kelios buvusios žaidėjos, su kuriomis aršiai kovojome kortuose, tačiau dabar tapome neišskiriamomis draugėmis. Tapome kone seserimis – suvokėme, kad turime daug bendro, nes niekuomet nelankėme nei normalios mokyklos, nei koledžo“, – kalbėjo ji.
Viena iš geriausių M. Seleš draugių tapo dukart Vimbldono nugalėtoja Petra Kvitova, nors kortuose su čeke ji niekuomet nežaidė. Jų draugystė prasidėjo, kai P. Kvitovą 2016 metais jos namuose peiliu užpuolė įsilaužėlis. „Tai ryšys, kurio veikiausiai nė viena iš mūsų nenorėtų“, – teigė Monica.
Karjerą baigusi M. Seleš tęsia savo gydymo procesą – dalyvavo JAV šokių projekte „Strictly Come Dancing“, veda dopingo programų seminarus, kalba apie mitybos sutrikimus ir yra sporto labdaros fondo „Laureus“ ambasadorė.
O kaip dėl teniso? M. Seleš kartais pažaidžia savo malonumui.
„Visuomet mylėjau tenisą. Manęs niekada to daryti nevertė tėvai, todėl mano patirtis yra labai teigiama. Kai kurie tenisininkai, baigę karjerą neprisiliečia prie raketės, tačiau man vis dar tai patinka daryti“, – prisipažino buvusi teniso žvaigždė.