Ar buvo verta?
Tik keturi iš dešimties geriausių pasaulio tenisininkų praėjusį savaitgalį aukojo Tėvynei. Jie – herojai, o likę – išdavikai? Nesutinku.
Šiemet net 114 gimtadienį švenčiantis Deviso taurės turnyras nėra vynas – su metais geresnis netampa. Priešingai, jo prestižas blėsta.
Geriausi pasaulio tenisininkai, į kuriuos lygiuojasi ir R. Berankis, ne veltui atsisako žaisti Deviso taurės turnyre. Tenisas – ne krepšinis, šalies garbę čia reikia ginti ne pasibaigus sezonui, o jo įkarštyje. Pamatysime, kiek geriausių krepšininkų atvyks į rinktines, kai FIBA įves karštai kritikuojamą reformą, o mačai taip pat vyks sezono metu.
Turbūt girdėjote, kaip niršta geriausių pasaulio futbolo klubų treneriai, kai jų žaidėjai sezono metu yra kviečiami į rinktines. Sakysite, kad nė vienas jų neatsisako atvykti? Taip, tačiau futbolas – komandinė sporto šaka. Stadione turi 10 komandos draugų už nugaros ir dar tiek pat atsarginių, kurie visada gali tave pakeisti.
Kiek mačų per savaitę turi sužaisti futbolininkai? Vieną. Blogiausiu atveju – du. Kiek laiko trunka rungtynės? Pusantros valandos. Tuo metu tenisininkai sėkmingą savaitę sužaidžia ir penkis mačus, kurie gali tęstis dvi, tris, o kartais ir penkias valandas.
Teniso kortuose – tu esi vienas karys lauke. Jokių keitimų, pasislėpimų už komandos draugo nugaros, nes yra tik dvi galimybės – žaidi arba ne. Ir jei nori būti geriausias – žaidi daug bei dažnai.
Kitaip tiesiog neįmanoma. Praleisi turnyrą, neiškovosi taškų – krisi ATP reitinge. Tada bus dar sunkiau. Kitus turnyrus teks pradėti nuo kvalifikacijos, o tai reiškia tris papildomus mačus, kuriuose taškų beveik neuždirbsi, bet išeikvosi jėgų. Pagrindinėms varžyboms jų liks mažiau – vadinasi, mažiau bus ir reitingo taškų.
Už rinktinę nežaidė Roger Federeris, nors Šveicarijoje trūksta aukščiausio lygio tenisininkų. Nežaidė ispanas Davidas Ferreras, nors yra vienas fiziškai ištvermingiausių pasaulyje. Nežaidė argentinietis Juanas Martinas del Potro, kuris po sunkios traumos niekaip negali grįžti į ankstesnį lygį.
Net ir toks prisiekęs patriotas, kaip Novakas Djokovičius pernai už Serbiją nesužaidė nė vieno mačo, o Andy Murray jau pranešė, kad šiemet nepadės britams kautis su rusais, nes tuo metu ruošis žaidimui ant grunto.
Taip pat, matyt, pasielgs ir R. Berankis. Nors balandžio 5–7 dienomis Lietuva kausis su Portugalija, rinktinės kapitonas ir R. Berankio treneris Remigijus Balžekas prasitarė, kad „pirmos penkiolika balandžio dienų yra suplanuotos grunto sezono pasiruošimo stovyklai Ispanijoje arba Prancūzijoje“. Anot jo, planai dar gali pasikeisti, bet ar verta?
Ką pasieks R. Berankis, nuvykęs į Portugaliją? Be sveiko ir geriausios sportinės formos Lauryno Grigelio – nieko. O L. Grigelis, dėl riešo traumos šiemet dar nesužaidęs nė vieno mačo, jei ir pasveiks, įsibėgėti, vargu, ar spės.
Nors dorai išauklėtas R. Berankis niekada to nepasakys, tačiau savaitgalio kovos su Kipru jam kainavo labai brangiai. Nuostabi sportinė forma po „Australian Open“, kuri kėlė rūpesčių net A. Murray, tiesiog išgaravo...
R. Berankis buvo priverstas atsisakyti ATP 250 turnyrų Montpeljė ir Marselyje bei ATP 500 Roterdame. „Tinkamai nepasiruošus ten vykti prasmės nėra“, – pabrėžė R. Balžekas.
Jis – teisus. Šiuose turnyruose nežaidžia Kipro tenisininkai, kuriuos triuškinti užteko 20 proc. visų sugebėjimų. Čia susirenka geriausi pasaulyje, kuriuos nugalėti dar ne visada užtenka ir geriausio teniso.
Tačiau nevykdamas į turnyrus R. Berankis neturi progos papildyti savo ATP reitingo taškų taupyklės ir kopti aukštyn, o turbūt niekas nesiginčys, kad, norint tapti geresniu – reikia žaisti su geresniais. Tenise tai labai paprasta – tokią teisę gauni tik pakilęs reitinge.
Ką laimėjo Marcosas Baghdatis, atsisakęs atvykti į Šiaulius? Jis ramiai pasiruošė ATP 250 turnyrui Zagrebe. Kipro teniso lyderiui, užimančiam 35-ą vietą pasaulyje, būtina ginti taškus, kad jis be kvalifikacijų patektų į ATP 500, „Masters“ turnyrus.
Tiesa, panašu, kad papildomas poilsis nepadėjo. Vienas favoritų M. Baghdatis krito jau antrame rate. Visgi tai greičiau išimtis, kuri patvirtina taisyklę.
Priverstinės atostogos R. Berankiui reiškia ir 24-is kitą savaitę „sudegsiančius“ reitingo taškus. Jei varžovai jų neiškovos daugiau, kas sunkiai tikėtina, R. Berankis, šiuo metu užimantis 85-ą vietą pasaulyje, kris į 89-ą.
Ne taip ir blogai, tačiau tai tik todėl, kad pernai tokiu metu R. Berankis gydėsi traumą ir beveik nežaidė. Priešingu atveju, „degančių“ taškų jis turėtų gerokai daugiau, o norint juos atkovoti, vėl tektų žaisti kvalifikacijose arba taškus medžioti „Challenger“ turnyruose.
Nereikia pamiršti, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Deviso taurės turnyras kiša pagalį R. Berankio karjerai į ratus. Estijoje po penkių setų kovos iš karto į lėktuvą sėdęs R. Berankis vėliau kelis mėnesius kentėjo nugaros raumenų spazmus, su Slovėnija Vilniuje jis žaidė apsinuodijęs maistu...
Taigi, ar verta R. Berankiui aukotis dėl Deviso taurės?
Jis taip populiarina tenisą Lietuvoje? Ne, nes jo mačas su A. Murray mūsų šalyje sulaukė gerokai daugiau dėmesio.
R. Berankis tobulėja Deviso taurės turnyre? Ne, nebent jis tobulina kitus.
Lietuviai gali pirmą kartą istorijoje patekti į I grupę? Ne, nes, kalbant krepšinio terminais, mūsų rinktinės atsarginių žaidėjų suolelis yra tiesiog per trumpas.
Vieninteliai naudą gavo lietuviai, kurie savaitgalį Šiauliuose galėjo gyvai pamatyti žaidžiantį R. Berankį.
Tačiau kiek jų susirinko? Pusė Šiaulių arenos... Daug čia ar mažai? Linijos teisėjams iš Estijos atrodė „labai daug“, tačiau nė kiek neabejoju, kad atsisakęs žaisti už Lietuvą Portugalijoje, R. Berankis neigiamų nuomonių išgirstų gerokai daugiau.
Ar tai būtų teisinga? Ar teisinga, kad lietuvis, neateinantis palaikyti savo rinktinės, vėliau smerkia sportininką, kuris nežaidžia už jo šalį?