Visgi šį kartą lietuviškos skanduotės teniso mačų metu turėtų girdėtis neblogai. Lietuvos teniso sąjunga tikisi, kad Ričardo Berankio vedinus Lietuvos tenisininkus palaikys daugiau nei 300 ištikimiausių gerbėjų armija.
Televizinis vaizdas neprilygsta gyvam
Dar visai neseniai vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Ramūnas Šiškauskas pats it magnetas į arenas traukė sporto mėgėjus. Visgi krepšininko karjera baigėsi, o R. Šiškausko rankose vis dažniau galima išvysti ne jam įprastą oranžinį kamuolį, bet teniso kamuoliuką ir raketę. Sportininkas ne tik aktyviai domisi teniso naujienomis, užsiima šiuo sportu, bet ir nepraleidžia progos palaikyti Lietuvos tenisininkų Deviso taurės mačų metu.
„Baigęs krepšininko karjerą nenoriu sustabarėti. Nusprendžiau išbandyti tenisą ir man labai patiko. Tai dinamiškas sportas, reikalaujantis technikos įgūdžių, greičio ir reakcijos”, - teigia sportininkas.
Pasak jo, kai išbandai kažką naujo, atsiranda noras pamatyti, kaip tai daro geriausieji.
„Kortuose pradėjus mušti kamuoliuką, kilo natūralus noras pamatyti kaip tenisą žaidžia profesionalai. Todėl vykau į Oslą stebėti Lietuvos teniso rinktinės kovų prieš norvegus. Tenka pripažinti, kad televizija nė iš tolo neatspindi gyvo vaizdo - čia pasimato, kiek fizinių jėgų ir kokio pasiruošimo reikalauja šis sportas. Jau dabar su nekantrumu laukiu kelionės į Plocką, kuriame tikiuosi pamatyti dar aukštesnio lygio tenisą“, - atvirauja R. Šiškauskas.
Jam antrina ir lietuvius taip pat dažnai lydintis teniso entuziastas Jonas Jakubonis. „Senamiesčio spaustuvei“ vadovaujančio vaikino nuomone, pirmas patyrimas stebint tenisą gyvai yra lemiamas - arba užkibsi ir neištrūksi, arba pasakysi ne, ačiū - tai ne man.
„Po to pirmo karto, jeigu jis tau palieka neišdildomą įspūdį, stengiesi kuo dažniau stebėti varžybas gyvai. Norisi ne tik gyvo vaizdo, bet ir palaikyti tautiečius, juk tai, sakykime, ir tam tikra pareiga. Kai stovi prie pat korto per apšilimą, o juo labiau varžybų metu pamatai kokius greičius, techniką demonstruoja sportininkai, lieki tiesiog apstulbęs - atsiranda noras ir poreikis visą šį grožį matyti dažniau. Aš užkibau būtent taip“, - sako jis.
Gausesnė aistruolių armija ateis su laiku
Paprastai, populiarumo susilaukia tos sporto šakos, kurių atstovai nuolat demonstruoja aukštus rezultatus. Kaip teigia R. Šiškauskas, būtent pasiekimai sukelia susidomėjimą viena ar kita sporto šaka.
„Nedidelį būrį sirgalių turi turbūt kiekviena komanda. Visgi didesniam palaikymui reikia kuo didesnio sporto populiarumo. O jį lemia rezultatai. Arba, kaip nutiko mano atveju, asmeniniai interesai ir pomėgiai. Nors visą gyvenimą profesionaliai žaidžiau krepšinį, tenisu domėtis pradėjau dar vaikystėje. Dabar pradėjus mėgėjiškai gainioti teniso kamuoliuką, nori pamatyti viską iš arti“, - šneka krepšininkas.
Ar sekti paskui saviškius yra brangus malonumas?
„Nepasakyčiau“, - ilgai nedvejodamas taria J. Jakubonis. - Tikram fanui - pinigai ne kliūtis ir vienas paskutinių dalykų, į ką atsižvelgiama prieš išvykstant. Šiandieniniame pigių skrydžių pasaulyje viskas yra įmanoma ir kuo puikiausiai suderinama. Manau, kad nenuėjęs į barą ar klubą du ar tris savaitgalius iš eilės, kelionei tikrai susitaupysi. Bent jau į Plocką“, - šypsosi aistruolis.
Tenisas - taip pat emocionalus sportas
Ne tik krepšinio ar futbolo aistruoliai traukia skanduotes, o kartais net ir riebiai nusikeikia. Tenise lygiai taip pat kunkuliuoja emocijos ir verda aistros. Tiesa, turi žinoti kur, kaip ir kada jas reikšti.
„Tenisas yra labai emocingas sportas. Vis dėlto šios sporto šakos sirgaliai yra šiek tiek kitokie nei futbolo ar krepšinio. Čia svarbiausia neperlenkti lazdos palaikant savus sportininkus, nešūkauti kada ir kur tik nori. Sakyčiau, kad geriausia teniso aistruolio iliustracija - subtiliai išlaikoma riba tarp fano ekstremalo ir pasyvaus sėdėjimo VIP ložėje bei kuklaus paplojimo“, - dalinasi patirtimi J. Jakubonis.
Jam pritaria ir R. Šiškauskas.
„Krepšinyje kurtinantis triukšmas yra nuolatinis visų rungtynių palydovas. Tuo tarpu kai korte vyksta kova, gali išgirsti nebent zvimbiančią musę. Tačiau pasibaigus taškui - visai kitas reikalas. Ovacijos, plojimai, šūkiai. Tikrai negaliu pasakyti, kad stebėti tenisą yra nuobodu. Tiesiog, tai kiek kitoks sportas“.
Aišku ir tenise pasitaiko visko.
„Teko būti Daviso taurės mače Bosnijoje ir Hercegovinoje. Čia sirgaliai yra kitokie nei Lietuvoje ar Vakarų Europoje. Skiriasi mentalitetas - jie juk karštakošiai, visi žinome. Su kolega karštai sirgome už Ričardą, Lauryną ir kompaniją, bet čiabuviai mus akivaizdžiai laikė ne kitos komandos sirgaliais, o tikrų tikriausiais priešais. Tad mačų metu palaikydami lietuvius sulaukėme daug dėmesio. Tiesa ne tokio, kokio norėtume sulaukti. Bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi tik tam tikrų žodžių ir pirštų kombinacijų apsikeitimais po varžybų“, - juokiasi J. Jakubonis.