Iki ketvirtfinalio nukeliavęs R. Vrzesinskis pakartojo geriausią karjeros rezultatą ITF profesionalų turnyruose. Jam atiteko 12 ITF vienetų reitingo taškų.
Vilnietis neliko sostinėje stebėti turnyro finalinių kovų. Sekmadienį 21-erių sportininkas išskubėjo į Estiją, čia Pernu mieste laukia naujas ITF „Futures“ turnyras.
„Varžovas, prieš kurį žaidžiau, jau 13 metų profesionaliai žaidžia tenisą. Gal man pritrūko patirties nes su tokio lygio žaidėjais reikia varžytis ištisai, o aš per metus galiu sužaisti tik keletą tokių mačų. Kitais metais kai atvažiuosiu, tikiuosi, man pavyks laimėti tokius mačus“, – po kovos vylėsi R. Vrzesinskis.
Jis – prestižinio Harvardo universiteto, Ekonomikos studijų studentas, didžiąją metų dalį praleidžiantis Kembridže, Masačusetso valstijoje.
Prieš trejus su puse metų R. Vrzesinskis 2016-uosius pradėjo būdamas tarp penkiasdešimties stipriausių aštuoniolikmečių pasaulyje. Visgi aplankyti visų jaunių „Didžiojo kirčio“ turnyrų, kaip buvo planuota, vaikinui nepavyko.
Iš tiesų, studijų ir žaidimo JAV jaunuolis net ir nesvarstė kaip galimo scenarijaus. Tačiau du dalykai privertė vilnietį pakeisti nuomonę.
Pirma, profesionalus tenisas yra labai brangus sportas ir tą R. Vrzesinskis suprato pradėjęs dalyvauti suaugusiųjų turnyruose.
Antroji priežastis yra JAV universitetų dėmesys ir kvietimai. Vilnietis nustebo, kai baigdamas Adomo Mickevičiaus gimnaziją mokslo metų pradžioje sulaukė nemažai kvietimų studijuoti geriausiuose JAV universitetuose, o kartu ir žaisti tenisą jų komandose.
„Ėmiau galvoti, kad galbūt tai yra planas B ar galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius – įgyti išsilavinimą ir tobulinti savo žaidimą“, – prisimena R. Vrzesinskis.
Dabar lietuvis – Harvardo universiteto teniso komandos pirmoji raketė, o jo atstovaujamas prestižinis universitetas varžosi NCAA studentų lygos I divizione.
Prieš keliaudamas į naują turnyrą tenisininkas pasidalino mintimis apie studijas Harvarde ir ambicijas tenise.
– Kaip pavyksta mokslus Harvarde derinti su sportu?
– Akademiniai standartai Harvarde yra labai aukšti. Negana to, dar prisideda 25-30 valandos, kurios turi būti skirtos sportui. Be teisingo užduočių planavimo ir laiko organizavimo būtų tiesiog neįmanoma pasiekti gerų rezultatų sporte ar moksluose.
Tačiau to mokiausi nuo vaikystės, kuomet rimtai pradėjau žaisti tenisą ir buvau priverstas laiką planuoti minučių tikslumu.
Įgyta patirtis man padeda ir ten. Kiti studentai mokosi naktimis, nes ten gyvenimas vyksta labai greitai, užduotys ir atsiskaitymų terminai niekada nesibaigia ir nuolat kvėpuoja į nugarą. Dėl sporto naktimis negaliu sau leisti mokytis, todėl kiekviena dienos minutė yra 100 procentų išnaudojama maksimaliai.
– Kiek asmeniškai jūsų kalendoriuje svarbus šis Prezidento taurės teniso turnyras Vilniuje?
– Grįžęs vasaros atostogoms turiu labai mažai laiko ir tik 4 savaites galiu skirti profesionalioms varžyboms. Todėl sunku yra turėti aukštą reitingą žaidžiant tik 4 savaites, jei kiti žaidžia ištisus metus.
Tačiau kiek galiu, stengiuosi dalyvauti tarptautinėse ITF „Futures“ varžybose, o Prezidento taurės turnyras vasaros metu man yra svarbiausias. Jau 3 kartą gavau vardinį kvietimą iš Lietuvos teniso federacijos ir visada man pavykdavo gerai sužaisti. Noriu už tai padėkoti federacijai ir Vilniaus teniso akademijai, kur anksčiau treniravausi.
Galimybė kovoti su aukšto lygio žaidėjais kortuose, kuriuose užaugau, turint nuolatinį žiūrovų, trenerių, draugų palaikymą yra labai malonu ir esu dėkingas už šią galimybę.
– Pasiekėte ketvirtfinalį, puikiai pradėjote akistatą laimėdamas pirmą setą 6-2, ko pritrūko kituose, kad iškovotumėte pergalę prieš L. Rochette?
– Žaidėjas, prieš kurį kovojau, jau 13 metų profesionaliai žaidžia tenisą.
Gal man pritrūko patirties, nes su tokio lygio žaidėjais reikia varžytis ištisai, o aš per metus galiu sužaisti tik keletą tokių mačų. Kai atvažiuosiu kitais metais, tikiuosi, man pavyks laimėti tokius mačus.
– Harvardo universiteto teniso komandoje – 14 tenisininkų, vienas su kitu kovojate, kartu treniruojatės?
– Taip, turime 14 žaidėjų, tačiau dalyvauti kas savaitę varžybose už universitetą gali tik 6.
Atstovauti komandai Harvarde yra didelė garbė, dėl to tarp mūsų nuolat vyksta kova dėl patekimo į komandos šešetuką, o tai yra stimulas rimtai treniruotis ir vieniems su kitais kovoti. Šiuo metu esu 1-oji raketė Harvardo vyrų teniso komandoje.
– Priminkite tą kelią, kuriuo pavyko įstoti į Harvardą?
– Procedūra yra labai ilga, žmonės tam ruošiasi daug metų. Visų pirma reikia gerai išlaikyti egzaminus, parašyti 2 esė, įveikti keletą interviu, be to, reikalingi rekomendaciniai laiškai.
Universitetai stebi galimą studentą jau kelis metus prieš priėmimą. Aš paraišką teikiau į Princetono ir Harvardo universitetus, abu buvo sutikę mane priimti, bet pasirinkau Harvardą.
Mokslas nemokamas, bet mūsų universitete nėra sporto stipendijų.
– Kokios ambicijos ir tikslai tenise?
– Planuoju pabaigus studijas universitete išbandyti jėgas profesionalų tenise ir siekti geriausių savo rezultatų.
