CNN komentatore dirbanti J. Dokič savo „Instagram“ paskyrojerašo, kad „gėdinimo dėl kūno stambumo“ srautas per pastarąją parą buvo pasibjaurėtinas.
„Dažniausiai sutinkamas komentaras buvo „kas jai atsitiko, kodėl ji tokia stambi?“, – rašo buvusi tenisininkė. – Pasakysiu jums, kas atsitiko. Aš ieškau savo kelio ir kovoju. Ir visiškai nesvarbu, ką aš darau, ar kas nutiko, nes kūno dydis neturėtų būti pretekstu įžeisti.“
Interneto „troliai“, kaip pastebi Jelena, ją užsipuolė iš viso pasaulio, tačiau daugiausiai negatyvių atsiliepimų ji išgirdo iš Serbijos. „Ir taip pat – iš kitų moterų. Tai tiek apie tą moterų palaikymą“, – neslėpė apmaudo ji.
J. Dokič su didžiuoju sportu atsisveikino 2014 metais. 1999 metais ji būdama 16-metė pasiekė Vimbldono ketvirtfinalį, o dar po metų buvo tarp keturių stipriausių šio turnyro dalyvių.
2000 metais ji atstovavo Australijai Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir dar kartą prasibrovė į Vimbldono pusfinalį. 2002 metais ji WTA pasaulio reitinge pakilo į ketvirtą vietą, kai pateko į „French Open“ ketvirtfinalį.
Vis dėlto J. Dokič sėkmės kortuose kaina buvo labai aukšta. Apie tai ji kalba savo išleistoje autobiografijoje „Unbreakable“.
Knygoje tenisininkė atskleidė patyrusi fizinę, verbalinę ir mentalinę savo trenerio ir tėvo Damaro Dokičiaus prievartą. 2002 metais ji išėjo viduryje nakties, pasiėmusi tik rakečių krepšį ir kuprinę – taip nutraukė visus ryšius su tėvu.
Kai knyga išvydo dienos šviesą, J. Dokič tėvas serbų žiniasklaidai tepasakė, kad „nėra nė vieno vaiko, kurio nebūtų mušę tėvai. Tas pats ir su Jelena“.
Pastarieji įvykiai sujaudino J. Dokič ir ji teigia netylėsianti: „Aš esu čia ir kovoju už visus tuos, kuriuos gėdina ir įžeidinėja dėl kūno apimčių. Negaliu pakeisti pasaulio, bet galiu kalbėti ir išnaudoti savo platformą, kad paremčiau nukentėjusius. Nenoriu, kad jie liktų vieniši ir išsigandę. Toks elgesys yra netoleruotinas.“