Ana gimė 1981 metais Maskvoje, sportininkų šeimoje. 20-metis tėvas Sergejus buvo graikų-romėnų stiliaus imtynininkas, o 18-metė Ala – bėgikė. Sulaukusi 5-erių hiperaktyvi mergaitė pradėjo žaisti tenisą – Naujųjų metų proga tėvai padovanojo jai raketę, dėl to, pasakojama, liko be televizoriaus, rašo portalas sports.ru.
Prabėgus 17 metų ji prisiminė: „Tėvai buvo labai jauni, turėjo savo gyvenimą, todėl norėjo surasti man kažkokį užsiėmimą. Mama buvo patenkinta, kad po teniso grįždavau namo pavargusi ir iš karto užmigdavau“.
Olimpinio rezervo mokykloje Maskvoje į trenerės Larisos Preobraženskos rankas patekusi A. Kurnikova būdama 9 metų skynė pergales 12-mečių turnyruose.
Tuomet apie ją sužinojo sporto ir šou verslo giganto „International Management Group“ (IMG) skautai ir 1992 metais Ana su mama išvyko į Floridą, garsiąją Nicko Bollettieri teniso akademiją, kur ją laikė ateities žvaigžde.
Akademijoje buvo idealios sąlygos talentams vystyti ir profesionaliems žaidėjams ruošti. N. Bollettieri pasakojo, kad Anos sugebėjimai ir žaidimo lygis pribloškė jį.
„Ji mane išties gąsdino. Ji viską žinojo – ko nori ir kaip tai pasiekti. Ji buvo ne tik jauniausia mokinė, kokią kada nors turėjau, bet ir geriausia. O čia juk mokėsi Andre Agassi, Jimas Courier, Monica Seles. Mane šokiravo, kaip 10 metų mergaitė žaidė tenisą“, – pasakojo N. Bollettieri.
Akademiją su saldumynų parduotuve lyginusi Ana per pirmuosius tris mėnesius Floridoje laimėjo kelis 14-mečių turnyrus, o 1994-1995 metais jau skynė pergales tarptautinėse jaunių turnyruose. Amerikoje ją apibūdino taip: „Teniso talentas iš šalies, labiau garsėjančios barščiais, nei kortais“.
14 metų Ana laimėjo prestižinį „Orange Bowl“ turnyrą, kur varžėsi ir 18-metės. Jos potencialas nebuvo pervertintas ar kažkaip akademijos išreklamuotas. Jos daug žadanti perspektyva buvo visiškai reali.
1996 metais būdama 14-metė rusė jau prasibrovė tarp 300 pajėgiausių pasaulio reitingo žaidėjų. Anai pavyko įveikti „US Open“ kvalifikaciją ir debiutiniame Didžiojo kirčio turnyre ją aštuntfinalyje sustabdė tik pirmoji planetos raketė Steffi Graff.
Iš Niujorko 15-metė išvyko jau būdama pasaulio reitingo šimtuke. Jai buvo skirtas WTA sezono naujokės titulas, atrodė, kad N. Bollettieri vėl išaugins žvaigždę.
„Atsimenu, kai pirmą kartą ją pamačiau. Ji ryžtingai įėjo į kortą, kai dar buvo nepasibaigusi kita treniruotė, priėjo, apsisuko aplink savo ašį ir pasakė: „Štai, aš atėjau“. Ir visuomet, kai būdavo jos laikas korte, ji įeidavo, ir jai būdavo vistiek, net jei ten tuo metu būtų žaidęs pats Romos popiežius“, – juokėsi akademijos įkūrėjas.
Vėliau su ja dirbę treneriai pasakojo, kad paauglystėje Ana puikiai suvokė savo pranašumą prieš savo bendraamžius ir elgėsi kaip žmogus, kuriam leidžiama daug daugiau.
Vimbldono turnyre 1997 metais debiutavusi A. Kurnikova nužingsniavo iki pusfinalio ir privertė apie save kalbėti ne kaip ateities, o jau dabarties žvaigždę. Ji baigė sezoną būdama ties TOP 30 slenksčiu.
Proveržis įvyko 1998 metų pavasarį, kai 16-metė Majamyje per 4 dienas įveikė keturias TOP 10 varžoves ir finale stojo prieš 17-metę „US Open“ finalininkę Venus Williams. A. Kurnikova pirmavo, bet galiausiai pralaimėjo. Tai nebuvo tragedija.
Atvirkščiai, tai buvo tik pirmas žingsnis į dideles pergales, tačiau kaip ir Vimbldono pusfinalis, šis rezultatas tapo geriausiu jos karjeroje. Kaip sakė tuometinė WTA prezidentė Pam Shriver, Ana turėjo viską, kad laimėtų, tačiau tuo nepasinaudojo.
Per likusius keturis sezonus A. Kurnikova žaidė trijuose WTA turnyrų finaluose, viename Didžiojo kirčio turnyro ketvirtfinalyje ir trijuose finaliniuose WTA sezonų turnyruose.
Ji 16 kartų įveikė varžoves iš pirmojo dešimtuko ir dukart pati buvo įžengusi į TOP 10 (tris mėnesius rikiavosi 8-oje vietoje), o poroje su Martina Hingis laimėjo du Didžiojo kirčio dvejetų turnyrus ir dvejetų reitinge džiaugėsi pirmąja pozicija.
2001 metų sezoną rusei sugadino stresinis kojos lūžis. Po operacijos ji iškrito iš TOP 20. 2002 metais jai pavyko pasiekti vieno turnyro finalą, tačiau visuose keturiuose Didžiojo kirčio turnyruose iškrito jau pirmuose ratuose. Amerikiečiai net ėmė kurti kalambūrus: „Kournikо́va – quickly over“.
Būdama 21-erių dėl naujos traumos ji vėl pasitraukė iš kortų, o grįžusi sužaidė tik 10 mačų. 2003 metų pabaigoje ITF turnyre dėl skaudančios nugaros neišėjo į dvikovą su kita savo tautiete, tuomet 16-mete Marija Šarapova.
Pastaroji po 15 metų išleistoje savo autobiografijoje pasakojo, kaip ją erzino akademijoje jai atitekę A. Kurnikovos daiktai, o labiausiai – nuolatinis abiejų tenisininkių lyginimas.
Dar po savaitės Ana pralaimėjo varžovei, kuri niekada neperžengė TOP 300 ribos, išėjo gydytis ir niekuomet daugiau negrįžo. Traumos buvo A. Kurnikovos prakeiksmas – be stresinių lūžių ji kentėjo dėl trūkusių raiščių, varginančių patempimų ir neoperuotinos nugaros problemų, dėl kurių ir buvo priversta baigti daug žadėjusią karjerą.
Be sveikatos problemų dėl tokio A. Kurnikovos scenarijaus kalta buvo laikoma ir jos mama Ala. Visi, dirbę su Ana, prisimena, kad sprendimus korte ir už jo ribų priiminėjo būtent Ala.
N. Bollettieri žodžiais, būdavo netgi taip, kad per treniruotes Ana po kiekvieno smūgio laukė mamos reakcijos, o pastaroji turėjo savo nuomonę, kaip turi žaisti dukra.
„Galiausiai aš taip ir nesugebėjau padėti ištobulinti Anos žaidimą, įdiegti tokius smūgius, ypač padavimus, kurie jai atneštų sėkmę“, – vėliau kalbėjo N. Bollettieri.
Anos mamos ambicijos siekė daug toliau nei pirmosios pasaulio raketės statusas. Ala matė dukrą žvaigžde, išplėsiančia šios sporto šakos ribas. Mamos iniciatyva imtis trenerio pareigų iš pradžių sustabdė Anos progresą, o vėliau pradėjo regresą. Užtenka prisiminti 1999 metų „Australian Open“ dvikovą prieš nereitinguotą varžovę, kur Ana padarė 31-ą dvigubą klaidą.
Nepaisant nuopuolio korte, komercinis A. Kurnikovos potencialas šovė į viršų taip, kad teniso pasaulis daugiau niekada nebuvo toks, koks anksčiau.
Ana sužavėjo teniso pasaulį savo grožiu ir karališka poza. Kaip kino pramonėje tuomet dar paauglė Natali Portman po vaidmens filme „Leon“, taip ir panašių metų Ana tapo visuotiniu žavėjimosi objektu ir vyrų svajone.
Aplink A. Kurnikovą ėmė suktis vaikinai, garsiausi iš jų buvo ledo ritulininkai, 12 metų už ją vyresnis Sergejus Fiodorovas ir 10 metų už ją vyresnis Pavelas Bure.
1998 metais ji buvo įtraukta į 50 pačių gražiausių planetos žmonių sąrašą pagal žurnalo „People“ versiją. Tais pačiais metais ji supykdė rusų žurnalistus, kai Kremliaus taurės turnyre su jais ėmė bendrauti angliškai.
2000 metais Ana tapo sportinių liemenėlių kompanijos „Berlei“ veidu (šūkis – „Šokinėti turi tik kamuolys“). Ji buvo viena iš keturių asmenų, atsidūrusių ant „Forbes“ žurnalo viršelio – ten taip pat buvo atrinkti Britney Spears, Kobe Bryantas ir aktorius Regis Philbinas.
2002 metais A. Kurnikova pagal FHM versiją išrinkta seksualiausia moterimi žemėje ir viena iš keturių tenisininkių žurnalo „Forbes“ garsenybių sąraše. Rusė pasirodė ant daugiau nei dešimties žurnalų viršelių, pradėjo filmuotis reklaminiuose klipuose, kur uždirbdavo kelis kartus daugiau nei teniso kortuose.
Per karjerą iš teniso Ana uždirbo 3,58 mln. JAV dolerių, o pajamos iš tokių prekės ženklių kaip „Adidas“, „Yonex“, „Berlei“ „Omega“ reklamos siekė iki 10 mln. per metus. Dabar tai atrodo įprasta sporto pasaulyje, tačiau prieš 20 metų A. Kurnikova pirmoji parodė, kad sporte išorė gali būti svarbiau nei rezultatas.
„Kažkur pakeliui Ana nustojo būti tenisininke ir virto verslo korporacija. O būti tuo pačiu metu ir tuo ir kitu neįmanoma“, – 2000 metais apie rusę rašė vienas „The Guardian“ sporto apžvalgininkas. Akivaizdu, kad tuo metu jis dar nežinojo apie M. Šarapovą.
Jevgenijus Kafelnikovas išsakė tuo metu populiarią nuomonę, kad A. Kurnikovos teniso karjerą pražudė neteisingai sudėlioti prioritetai: „Klausimas, kiek tau to reikia, ir kiek esi pasirengusi paaukoti reklamos filmavimo laiko, kad daugiau būtum teniso kortuose“.
Buvusi pirmoji planetos raketė Jimas Courier užstojo A. Kurnikovą. „Užaugau su pirmąja profesionalių tenisininkų iš Rusijos karta. Ją vienija vienas bruožas – jei turi galimybę užsidirbti pinigų, taip ir daryk. Pergalės turnyruose jiems nebuvo prioritetas. A. Kurnikova puikiai žino, iš kur atvyko, todėl niekuomet nespjovė į galimybę užsidirbti. Ir dėl to negaliu jos kaltinti“, – sakė jis.
Jaunoji Kurnikova paprastai pasitraukdavo į gynybą, kai buvo kaltinama, kad teniso karjerą iškeitė į glamūrinės žvaigždės gyvenimą. Kartais ji aiškino, kad pozavo žurnalams laisvu nuo treniruočių laiku, kartais atšaudavo, kad nieko aiškinti neprivalanti, kartais – tiesiog užversdavo į viršų akis.
Iš jos visi laukė kuklumo ir atgailos, o ji buvo visą gyvenimą tenisą žaidusi paauglė, staiga pasijutusi pasauline žvaigžde ir geidžiamiausia sporto leidinių pašnekove.
„Neįmanoma paruošti 15-metį žmogų bendravimui su 30 reporterių, užduodančių asmeniškus klausimus“, – apie savo kaip nemėgstančios bendrauti ir „pasikėlusios“ žvaigždės reputaciją vėliau kalbėjo Ana.
Baigusi karjerą A. Kurnikova pasitraukė iš visuomenės dėmesio centro, tuo daugelį nustebindama. Netgi jos romanas su pop muzikos žvaigžde Enrique Iglesiasu, prasidėjęs 2001 metais, buvo toks nematomas, kad judviejų dvynukų gimimas 2017 metais tapo tikra sensacija.
Retuose interviu Ana kalba, kad pasaulinė šlovė – pernelyg didelis stresas paauglio psichikai, o jos atveju dar prisidėjo ir didžiulė lūkesčių našta.
„Man labai patiko būti korte, tačiau aš išlaikiau visą šeimą, todėl viskas buvo labai rimta. Atsigręždama atgal galiu pasakyti, kad su savo vaiku taip niekuomet nesielgčiau“, – akmenuką į savo tėvų daržą metė A. Kurnikova. 2004 metais jai su savo tėvais teko net bylinėtis teisme dėl teisės į butą Majamyje.
Suaugusi Ana tapo visiška priešingybe tai, kuri nugriaudėjo per visą pasaulį – vedė seminarus vaikams, lankė ir motyvavo karius Afganistane, virė su savo močiute barščius, baigusi karjerą nesiėmė naujų didelių reklamos projektų ir jau daug metų gyvena su vienu vyru.
Paklausta, ką palinkėtų naujoms ateities žvaigždėms, ji su šypsena lūpose sako: „Daugiau mėgautis gyvenimu“.
Skirtingai nei daugelis, pati A. Kurnikova negalvoja, kad jos teniso karjera – visiškas fiasko. Ji žino, kiek sveria lūkesčiai, kai apie dešimtmetę „New York Times“ rašo: „Jei apie sportinį ugdymą kalbėsime kaip apie augalų auginimą, tai A. Kurnikova bus pačiu didžiausiu, vešliausiu ir brandžiausiu augalu sporto sode“.
„Kartais korte aš taip nervindavausi, kad negalėjau judėti“, – 2010 metais apie tamsiąją savo ankstyvojo talento pusę kalbėjo Ana. Vimbldone ji sužaidė taip vadinamą legendų mačą būdama 29 metų.
A. Kurnikova buvo paauglė, kuri visų akyse suaugo ir pati viena parodė, kaip parduoti sportą. Ji inicijavo rusų bangą tenise – jai iš paskos į garsiąją N. Bollettieri akademiją Jurijus Šarapovas nuvežė savo dukrą Mariją. Pasauliniu mastu ji pritraukė dėmesį (ir rėmėjų) į moterų sportą, tapo savotiška šios sporto šakos Marilyn Monroe.
Tokios etiketės kaip „amžiaus talentas“ gal ir pakenkė A. Kurnikovos karjerai, tačiau pravertė ateities kartoms kaip pavyzdys, kaip daryti nereikia.
A. Kurnikova neužkariavo teniso viršūnių – nelaimėjo nė vieno WTA titulo vienetų varžybose, tačiau sportas ją pavertė žvaigžde, kuri tarsi įkūnijo grožį, šou ir troškimą gyventi.
10 kartų daugiau titulų laimėjusi buvusi antroji planetos raketė Andrea Jaeger taip rėžė: „Žmonės dažnai nepatenkinti, kad A. Kurnikova nieko nelaimėjo ir išgarsėjo tik savo grožiu. Žinote, ką į tai atsakysiu? Ir puiku! Ji – šaunuolė!“