„Netekome žmogaus, burdavusio teniso bendruomenę gausybėje jo paties rengiamų turnyrų.
Kaip dar visai neseniai Lietuvos žurnalistams pasakojo pats Romualdas, be teniso raketės gyvenime jis yra praleidęs vos devynerius iš savo nugyventų aštuoniasdešimt dvejų metų: pirmus septynerius, kol paėmė į rankas raketę, ir dvejus, tarnaudamas armijoje.
Lietuvos teniso sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą Romualdo Kačanausko šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko džiaugsmas jį pažinoti“, – rašė LTS.
„Mano tėvukas pats žaidė tenisą Šiauliuose. Kai po karo atgaivino tenisą, jau 1950 m. pats pradėjau žaisti. Ir jau 1956-aisiais vykome į Lietuvos spartakiadą. Visi keturi: tėvukas, dvi mano sesės ir aš – atstovavome Šiauliams“, – kiek anksčiau R. Kačanauskas pasakojo laikraščiui „Sportas“.
