Patogiau, kai klausimų nekelia
Praėjusią savaitę žiniasklaidos atstovus susikvietusi J. Šiugždinienė piktinosi dėl to, jog Vilniuje rengiamuose teniso turnyruose leidžiama dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos žaidėjams, o nacionalinė salės futbolo rinktinė rengiasi žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynes su baltarusiais.
Tiek Lietuvos teniso sąjunga (LTS), tiek Lietuvos futbolo federacija (LFF) prieš tai ragino pačius Vyriausybės atstovus imtis veiksmų, kad nepageidaujami sportininkai nepatektų į šalį arba su jais nereikėtų susidurti svetur.
Nuogąstaujama, kad griežtos pozicijos demonstravimas savo iniciatyva abiem atvejais užtrauktų tarptautinių organizacijų nemalonę ir turėtų neigiamų pasekmių patiems lietuviams.
Nepaisant karo Ukrainoje, Tarptautinė teniso federacija (ITF) ir profesionalius žaidėjus vienijančios ATP bei WTA leidžia rusams ir baltarusiams toliau dalyvauti tarptautiniuose turnyruose kaip neutraliems sportininkams. Tuo tarpu FIFA ir UEFA neįžvelgia Baltarusijos įsitraukimo į karą ir šios šalies futbolui apskritai netaiko apribojimų, išskyrus nurodymą namų rungtynes žaisti neutralioje teritorijoje.
Anot LTS ir LFF atstovų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paskelbtos rekomendacijos nesudaro pakankamo teisinio pagrindo norint tarptautiniame lygmenyje išvengti rusų ir baltarusių – esą būtini imperatyvūs teisės aktai arba kitos valstybinio masto priemonės, antraip grės sankcijos už savivalę.
J. Šiugždinienė su šia nuomone nesutinka.
„Daugeliui net nekyla tokių klausimų, kokius kelia futbolo ir teniso federacijos. Visų pirma, tai aiškus vertybių, moralės klausimas – žaisti ar nežaisti su agresorių šalių atstovais. Didžioji dauguma mūsų federacijų yra į jį atsakiusios.
Nematome, jog kažko trūktų valstybės pozicijoje, kad federacija negalėtų pati priimti atitinkamo sprendimo. Ministerija padarė viską, išsakė labai aiškią poziciją, išleido pačias griežčiausias rekomendacijas, kurios mūsų kaimyninėse šalyse traktuojamos labai rimtai. Man atrodo, svarbiausia čia ne sankcijos, o koks yra moralinis kompasas karo atveju“, – prieš savaitę sakė ministrė.
Specialią spaudos konferenciją surengusi ŠMSM vadovė žurnalistams pasakojo apie Estiją, kur sporto organizacijos esą pačios susitvarko savo kieme.
„Mano žiniomis, nė viena valstybė mūsų kaimynystėje šiuo metu nėra priėmusi tokių teisės aktų, kokių reikalauja mūsų teniso ar futbolo federacijos. Noriu pateikti Estijos pavyzdį – ten teniso federacija aiškiai pareiškė savo poziciją, kad nepriims rusų ir baltarusių savo varžybose. Jų ten ir nebuvo, ir varžybos įvyko“, – dėstė J. Šiugždinienė.
Tik ministrei, panašu, apie tai vertėtų informuoti pačią Estijos teniso asociaciją (ETL).
Kadangi pastarosios vadovas kažkodėl įsitikinęs, jog praėjusį rudenį stambus moterų turnyras Taline be Rusijos ir Baltarusijos tenisininkių buvo surengtas pirmiausia dėl tiesioginio Estijos vyriausybės įsikišimo.
Estų ministerija užsiima ne tik rekomendacijomis
Vietos herojės Anett Kontaveit ir Kaia Kanepi bei tokios užsienio žvaigždės kaip latvė Jelena Ostapenko, šveicarė Belinda Bencic, čekė Barbora Krejčikova ar amerikietė Madison Keys Estijos sostinėje spindėjo rugsėjo pabaigoje.
WTA-250 serijos „Tallinn Open“ turnyrą, kurio prizų fondą sudarė 250 tūkst. JAV dolerių, estai rengė pirmą kartą.
Anot ETL generalinio sekretoriaus Allaro Hinto, dėl išimtinio draudimo turnyre dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos žaidėjoms su WTA tiesiogiai bendravo Estijos kultūros ministerija.
„Estija ir mūsų premjerė Kaja Kallas nuo pirmų akimirkų ėmėsi lyderystės Europoje dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai visose srityse. Kultūros ministerija kartu su bet kokiais agresorių kultūriniais renginiais uždraudė ir Rusijos bei Baltarusijos sportininkų pasirodymus Estijoje – tai liečia ir teniso profesionalų turnyrus. Ministerija pati ėmėsi iniciatyvos aiškindama šį sprendimą WTA“, – Delfi teigė A. Hintas.
Tą patį Delfi patvirtino už sporto sritį Estijoje atsakingos ministerijos atstovai.
„Prieš turnyrą surengėme keletą konsultacijų su WTA, paaiškinome Estijos vyriausybės poziciją, įspėjome, kad jei Rusijos ir Baltarusijos žaidėjos užsiregistruos į varžybas, joms veikiausiai nebus leista patekti į šalį.
Po šių konsultacijų WTA perdavė informaciją sportininkams, ir nė viena Rusijos ar Baltarusijos žaidėja neužsiregistravo į turnyrą Taline“, – pasakojo Estijos kultūros ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas sportui Tarvi Purnas.
Panašiomis aplinkybėmis pernai vos prasidėjus Rusijos invazijai Estijos vyriausybė įpareigojo Otepėje vykusio pasaulio biatlono taurės etapo organizatorius nepriimti į varžybas rusų ir baltarusių.
Tiesa, didelio atgarsio šis žingsnis nespėjo sukelti, nes jau po kelių dienų Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) pati eliminavo Rusijos bei Baltarusijos atletus iš savo varžybų.
Tačiau Rusijos lenktynininkas Nikolajus Griazinas ir toliau dalyvauja Pasaulio ralio čempionate (WRC) – tik be savo šalies vėliavos.
Praėjusią liepą artėjant WRC etapui Estijoje paskelbta, kad jam nebus leista patekti į šalį.
„Pamatę dalyvių sąrašus, vidaus reikalų ir kultūros ministrai priėmė tokį sprendimą. Žvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje, šis žingsnis tėra visiška smulkmena. Bet tik vyriausybė turi galios jį žengti, ir vyriausybė apsisprendė: rusiškų ekipažų Estijoje nebus“, – tuomet komentavo Estijos ralio direktorius Urmo Aava.
Vis dėlto nuoseklumo stokoja ir estai: pavyzdžiui, žaidėjai iš Ukrainą užpuolusių valstybių tebefigūruoja Estijoje rengiamuose tarptautiniuose jaunių teniso turnyruose.
Sausį vieną tokių Narvoje kaip tik laimėjo baltarusė Vera Chruščik.
Ukrainiečiai lietuvių nesmerkia
Tuo metu Latvijoje dar praėjusį balandį buvo priimtos sporto įstatymo pataisos, kuriomis šalies sportininkams uždrausta dalyvauti Rusijoje ir Baltarusijoje rengiamose varžybose, taip pat tokiuose regioniniuose turnyruose kaip krepšinio VTB Vieningoji lyga ar Kontinentinė ledo ritulio lyga (KHL).
O praėjusią liepą rusėms ir baltarusėms neleista varžytis moterų 60 tūkst. JAV dolerių prizų fondo ITF turnyre Liepojoje.
Pastarasis turėjo įvykti gegužę su abiejų agresorių šalių tenisininkėmis, bet buvo atidėtas vietos valdžiai iškėlus ultimatumą.
„Atsižvelgdama į Latvijos vyriausybės poziciją, Liepoja pareikalavo turnyro rengėjų užtikrinti, kad „neutralių sportininkų“ šiose varžybose nebus, antraip joms teks ieškoti kitos vietos“, – tuomet sakė Liepojos meras Gunaras Arsinis.
Galiausiai ITF leido organizuoti turnyrą be latvių nepageidaujamų viešnių. Ir, kitaip nei pernai visame pasaulyje pagarsėjusiu Vimbldono turnyro atveju, Liepojoje išdalinti reitingo taškai liko galioti, o rengėjams neteko susimokėti solidžių piniginių baudų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad tokia pati išimtis galioja visoms teniso varžyboms Latvijoje. Delfi teiravosi Latvijos teniso sąjungos generalinio sekretoriaus Janio Mellupo komentaro apie dabartinę padėtį, bet šis į klausimus neatsakė.
Praėjusią savaitę Delfi bendravo ir su Ukrainos teniso federacijos (FTU) vykdančiuoju direktoriumi Jevgenijumi Zukinu, kuris leido suprasti patiriantis stiprų savo vyriausybės spaudimą dėl nepakankamų sankcijų rusams ir baltarusiams tenise.
Nepaisant to, J. Zukinas teigė pateisinantis lietuvius dėl to, jog turnyruose Vilniuje pasirodo žaidėjai iš agresorių valstybių.
„Pavienės teniso federacijos neturi tiesioginės įtakos žaidėjams. Mes irgi negalime nurodyti Ukrainos tenisininkams, kokiuose turnyruose dalyvauti. Jie patys sprendžia – jeigu tik sumanytų, galėtų nors ir žaisti dvejetų varžybose su partneriu iš Rusijos ar Baltarusijos. O ką galima padaryti, jei į tavo organizuojamą turnyrą užsirašo žaidėjai iš šių šalių?
Juk jums reikia turnyrų Lietuvoje. Tad reikia ir paklusti ATP taisyklėms, antraip jų čia nebus. Man išvis keista, kad kažkas dėl to kaltina nacionalinę federaciją, nes ji nėra niekaip susijusi su ATP ar WTA. Federacija gali tik paprašyti, bet sprendžia ne ji.
Žinoma, tiek mes, tiek lietuviai vėl ir vėl aiškiname tą patį tarptautinėms teniso organizacijoms, bandome... Tai reikalauja daug laiko ir pastangų. Tikimės, kad galiausiai bus leista tam tikrais atvejais nepriimti į turnyrus rusų ir baltarusių“, – komentavo Ukrainos teniso vadovas.
Beje, pačiai FTU pernai buvo leista keturis ITF kategorijos jaunių turnyrus Lenkijoje rengti be Rusijos ir Baltarusijos sportininkų.
„Bet čia – visiška išimtis. Įsivaizduokite, jei turnyras vadinasi „Mariupolio taurė“, kam dar gali kilti klausimų? Būtų tikrai keista, jei jį laimėtų rusas, ir ITF tai suprato.
Nors vėlgi – ta išimtis mums niekada nebūtų padaryta, jeigu tuo pačiu metu aplinkinėse šalyse nebūtų vykę alternatyvūs turnyrai, kuriuose rusams ir baltarusiams buvo leidžiama dalyvauti. Patinka mums ar ne, arba turime priimti tokias žaidimo taisykles, arba pasitraukti iš tarptautinio teniso“, – atsiliepė J. Zukinas.
Tikėjosi pagalbos, o ne gąsdinimų
Po to, kai Vilniuje pasirodę rusų ir baltarusių žaidėjai susilaukė atgarsio žiniasklaidoje, LTS vasario viduryje kreipėsi į ŠMSM ir Seimą, prašydama užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos tenisininkams dalyvauti Lietuvoje rengiamuose turnyruose.
Anot LTS prezidento Ramūno Grušo, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija pranešė persiuntusi šią užklausą Užsienio reikalų ministerijai, kuri pažadėjusi ją išnagrinėti.
Tuo metu ŠMSM atsakymo nebuvo – vietoje to žiniasklaidą sukvietusi J. Šiugždinienė pareiškė, kad teniso ir futbolo federacijoms kitų metų finansavimas iš biudžeto gali būti sumažintas.
„Visos priemonės yra galimos“, – įspėjo ministrė.
„Jokiais būdais neprieštaraujame ŠMSM rekomendacijoms, puikiai jas suprantame. Mes kreipėmės tikėdamiesi dialogo ir pagalbos, deja, sulaukėme kritikos ir gąsdinimų. Gaila, kad taip yra“, – kalbėdamas su Delfi, replikavo R. Grušas.
Jo teigimu, dabar LTS yra pasiryžusi bet kokia kaina laikytis ministerijos rekomendacijų, tačiau galimi padariniai esą vis dar neprognozuojami.
„Dirbame su tarptautinėmis organizacijomis, diskutuojame, kas tokiu atveju mums grės. Sieksime, kad nebūtume baudžiami labiau nei kaimynai. Šiaip ar taip, eisime šiuo keliu: arba gausime išimtį, arba būsime eliminuoti iš tarptautinio kalendoriaus. Kol kas nėra galutinio atsakymo, kuris variantas realizuosis.
Bet čia aš kalbu apie ITF, o dar yra ATP – visiškai savarankiška, komercinė organizacija, turinti savo reglamentus. Jie šiai dienai mums nurodę labai aiškiai: išimtį dėl rusų ir baltarusių jie gali padaryti tada, kai priimanti valstybė tiesiogiai draudžia šių šalių sportininkams dalyvauti. Todėl jei norėsime ir toliau rengti elito turnyrus, iki kurių taip ilgai augome, vis tiek reikės kažką daryti“, – komentavo R. Grušas.
Beje, LFF sprendimą ketvirtadienį ir šeštadienį žaisti dvejas rungtynes su Baltarusijos salės futbolininkais taip pat aiškina pirmiausia nerimu dėl ateities turnyrų – anot LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus, Lietuva pretenduoja surengti 2026 metų Europos salės futbolo čempionatą.
„Gana ieškoti pasiteisinimų“
Rengiant šią publikaciją, Delfi dar kartą teiravosi J. Šiugždinienės, kodėl ji įvardijo Estiją kaip šalį, kurioje nacionalinės sporto federacijos be valstybės įsitraukimo pačios geba išlaikyti griežtesnę poziciją rusų ir baltarusių atžvilgiu nei atitinkamos tarptautinės federacijos.
Ministrei buvo pateikti ir konkretūs šį teiginį paneigiantys pavyzdžiai.
Bet J. Šiugždinienė laikėsi įsikibusi vien fakto, jog Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimas varžybose Estijoje nėra uždraustas įstatymiškai, ignoruodama vaisingas kaimynų vyriausybės pastangas apriboti atletų iš agresorių valstybių galimybes patekti į Estiją.
Būtent to ŠMSM ir Seimo prašo LTS.
Pateikiame J. Šiugždinienės atsakymą raštu.
„Gana ieškoti pasiteisinimų. Lietuvos Vyriausybės bei ŠMSM pozicija yra aiški ir ne kartą išsakyta – nekviesti į varžybas pas save ir nedalyvauti niekur kitur jokiose varžybose su rusais ir baltarusiais. Inicijavau ir suformavau ir bendrą poziciją bei kreipimąsi kartu su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais, ši pozicija yra išsiųsta tarptautinėms federacijoms, tarp jų – teniso ir futbolo.
Valstybės pozicija užfiksuota ir labai griežtose rekomendacijose (angl. „strictly recemmended“), tokių neturi kaimyninės valstybės. Valstybės pozicijos ir griežtų rekomendacijų pakanka beveik visoms Lietuvos sporto federacijoms tam, kad priimtų atitinkamus sprendimus. Sprendimas nedalyvauti varžybose su agresoriais pirmiausia turi būti priimtas pačių federacijų, pačių sportininkų ir organizacijų. Tai turi būti padaryta ne žodžiu, sakant, kad tiesiog yra tokia pozicija, o vykdomuosiuose komitetuose, valdymo organuose. Taip, kaip tai padarė krepšinio, bokso ir kitos federacijos. Tada ir tarptautinėms federacijoms tampa aiški nacionalinių federacijų pozicija.
Federacijos, kaip ir ministerija, taip pat turi imtis veiksmų ir formuoti koalicijas su kitų šalių federacijomis, siekiant, kad rusų ir baltarusių nebūtų tarptautinėse varžybose.
Lietuva, kaip ir Estija ar kitos valstybės, draudimo dalyvauti varžybose nėra įteisinusi kurio nors teisės akto nuostatomis. Federacijos yra nepriklausomos, savarankiškos organizacijos, visame demokratiniame pasaulyje yra gerbiama jų autonomija.
Valstybė padarė viską, labai aiškiai deklaruodama savo poziciją. Ministerija yra pasirengusi kalbėtis ar tarpininkauti su tarptautinėmis federacijomis. Esu pasiūliusi tokią pagalbą teniso ir futbolo federacijoms.
Šiais klausimais kalbėsiuosi ir susitikusi kovo 7 d. su sporto federacijų atstovais“, – dėstė J. Šiugždinienė.
Kartu pridėta Estijos kultūros ministerijos pateikta informacija, jog įstatymiškai Rusijos ir Baltarusijos atletų dalyvavimas varžybose šioje šalyje nėra draudžiamas.
Primename, kad prieš dvi savaites ŠMSM atnaujino rekomendacijas Lietuvos sporto organizacijoms. Lietuviai raginami nedalyvauti tose sporto varžybose, į kurias kviečiami Rusijos ir Baltarusijos sportininkai ar komandos – taip pat ir tuo atveju, jei dalyvauja kaip neutralūs atletai.
Tokiu atveju varžybas praleisiančioms federacijoms žadama kompensuoti finansinius praradimus taikant COVID-19 pandemijos metu naudotą finansavimo modelį.
Sporto organizacijoms taip pat rekomenduojama nekviesti ir neleisti Lietuvoje vykstančiose varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, atstovaujantiems savo šaliai. Skatinama ne tik patiems nesiųsti kvietimų ir tarpininkavimo raštų vizų išdavimo klausimais Ukrainą užpuolusių valstybių piliečiams, bet ir kreiptis į partnerius Europos Sąjungoje, prašant, kad daugkartinės vizos nebūtų išduodamos jų šalyse.
Be to, ŠMSM siūlo raginti varžybų dalyvius savanoriškai pasirašyti deklaraciją, kuria „būtų reikalaujama baigti karą Ukrainoje, pasisakoma prieš terorizmą ir agresiją, vykdomą Ukrainoje“.
Federacijoms rekomenduojama nedalyvauti Rusijos ir Baltarusijos organizuojamuose bet kokio formato sporto renginiuose ar varžybose, o dalyvaujant daugiašaliuose formatuose aktyviai smerkti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo paramą šiai agresijai.