Penktadienį dvikova prasidėjo nuo 26-erių Borna Gojo (ATP-440) ir 19-mečio Viliaus Gaubo (ATP-183) susitikimo, kuriame kroatas triumfavo 6:4, 6:2. Pernai B. Gojo ATP reitinge rikiavosi 72-oje pozicijoje.

Netrukus į aikštelę žengė 20-metis Edas Butvilas (ATP-369), kuris metė rimtą iššūkį ir tik po atkaklios kovos nusileido 23-ejų kroatų rinktinės lyderiui Duje Ajdukovičiui (ATP-106). Beveik tris valandas trukusiame mače Lietuvos rinktinės talentas pralaimėjimą patyrė rezultatu 5:7, 7:6 (8:6), 2:6.

Šeštadienį komandų dvikova prasidėjo nuo dvejetų mačo, kuriame 31-erių Mate Pavičius (dvejetų ATP-3) ir 20-metis Mili Poljičakas (ATP-328) įveikė jaunuosius tenisininkus E. Butvilą ir V. Gaubą (6:4, 1:6, 6:3).

Po dvejetų mačo rezultatas kroatų naudai buvo 3:0, todėl paskutinis susitikimas nieko nebelėmė, kadangi lietuviai varžovų pasivyti nebegalėjo. Paskutiniame vienetų mače V. Gaubas nusileido 19-mečiui Matejui Dodigui (ATP-291) rezultatu 3:6, 4:6.

Nors Lietuvos rinktinė į Kroatiją atvyko stipriausios sudėties, potencialo išnaudoti nepavyko, kadangi paskutiniame turnyre nugaros traumą patyręs 34-erių Ričardas Berankis (ATP-327) nesužaidė nė mačo. Šanso išbėgti į aikštelę nesulaukė ir 21-erių Pijus Vaitiekūnas (ATP-1994).

Vasario mėnesį Vilniuje Lietuvos teniso rinktinė Daviso taurės pirmos grupės mače po atkaklios kovos įveikė svečius iš Sakartvelo (3:2), o apie kitą varžovą sužinos rugsėjo 23 dieną, kai bus ištraukti burtai. Kitas lietuvių pasirodymas Daviso taurės varžybose turėtų įvykti 2025 metų vasarį.

Po pralaimėjimo kroatams su Delfi bendravęs Lietuvos teniso rinktinės treneris Šarūnas Kulnys akcentavo R. Berankio lyderystę rūbinėje bei apgailestavo, jog rinktinės veteranas negalėjo padėti aikštelėje. Rinktinės kapitonas taip pat kalbėjo apie V. Gaubo ir E. Butvilo progresą bei brandą, kurią žaidėjai demonstruoja aikštelėje.

Prieš 7-oje vietoje reitinguojamus kroatus patirtas pralaimėjimas 0:4, bet beveik visi mačai buvo atkaklūs. Kodėl galutinis rezultatas neatspindi pademonstruotos kovos? Galbūt varžovų žaidimas buvo neparankus mums?

– Kai sakai 0:4, tai atrodo, kad tave suvalgė, bet kas matė ir analizavo, tai supranta, kad Edo mačas buvo neblogas, dvejetai taip pat. Tam tikrais momentais pritrūko detalių, kurios galėjo pakeisti mačo baigtį.

Pastabų ar pretenzijų žaidėjams neturiu, jie žaidė taip, kaip galėjo. Po 17 metų pertraukos žaidėme be Ričardo. Jis ir anksčiau buvo nežaidęs, bet dabar tai įvyko dėl traumos.

Kadangi žaidėme prieš gerą ir grėsmingą varžovą, tai su Ričardu mes būtume dar konkurencingesni. Rezultatas tikrai būtų kitoks. Kiek kitoks, nežinau, bet būtume geresni. Ir dabar buvome konkurencingi, bet vis tiek jo lygis duotų daug naudos, nes sąlygos žaisti buvo tikrai palankios.

Viliui buvo per mažai laiko adaptuotis žaidimui ant kietos dangos (angl. hard) ir dar salėje. Edas žaidžia įprastai salėje, tai jam nereikėjo pratintis, o Vilius gal 90–95 proc. turnyrų žaidė ant grunto.

Skrido į „US Open“ sužaisti tris mačus ant hardo, grįžo ir vėl žaidė ant grunto. Viliui reikėjo kelių savaičių, kad galėtų pajausti dangą ir geriau ant jos sužaisti. Savaitė po viso sezono yra nepakankamas laikas pakeisti dangą, nes reikia suprasti kamuolio skridimą ir kitus niuansus.

Kroatai žaidė agresyviai, jų pirmas numeris Duje Ajdukovičius buvo labai geroje formoje. Aukšto lygio žaidėjas, kuris lemiamais momentais sužaisdavo geriau. Kitas jų žaidėjas Borna Gojo yra grįžtantis po traumos, jis sužaidė gerą mačą ir Viliui buvo sunku.

Žaidėte Varaždine, varžovų teritorijoje. Ar sąlygos ir organizacija tenkino?

– Viskas idealiai. Organizatoriai ir Kroatijos teniso federacija viską padarė maksimaliai, mums nieko netrūko, viskas buvo aukščiausiame lygyje.

Į Kroatiją vyko stipriausia Lietuvos rinktinė. Ar planas buvo kovoti dėl pergalės? Ko galima pasimokyti iš šios akistatos?

– Manau, kad jeigu Ričardas būtų žaidęs, tai galėtume pagalvoti apie pergalę. Jo žaidimo salėje patirtis ir praktika būtų labai pravertusi. Negaliu taip drąsiai sakyti, kad tikrai būtume laimėję, bet su pilna sudėtimi ši dvikova būtų apylygė.

Vyrai nieko nebijojo ir morališkai buvo pasiruošę gerai. Jaudinasi visi, tai čia yra normalu. Žaidžia juk lietuviai ir Didžiojo kirčio (angl. Grand Slam) turnyruose, tai to specifinio jaudulio tikrai nebėra.

Iš taktinės pusės, tai, kaip jau minėjau, pritrūko Viliui laiko pasiruošti. Kiekviena danga turi savo specifiką ir skirtingą žaidimo taktiką, tai mums reikėjo ilgesnio laiko adaptacijai. Specifinių klaidų nebuvo, vyrai žaidė taip, kaip galėjo, ir žaidė tikrai neblogai. Nuo paskutinės Daviso taurės dvikovos su Sakartvelu jie paaugo visomis prasmėmis.

Nė vieno mačo nesužaidė R. Berankis. Ar ta traumos situacija buvo rimtesnė nei tikėjotės?

– Iš pradžių atrodė, kad tai įprasta trauma, kurią išgydys poilsis. Jis turėjo savaitę laiko, o nuvykęs į Kroatiją jau lengvai treniravosi. Tačiau vienos treniruotės pabaigoje padarė judesį ir iškart vėl pajuto nugarą, ją pradėjo traukti.

Prieš tą nutikimą dar buvo minčių žaisti, bet po to žmogus net atsisėsti negalėjo. Nugara taip užspazmavo, kad nebuvo jokių šansų. Bet turime jaunus žaidėjus, kuriems reikalingas bet koks šansas ir patirtis, tai viskas gerai.

Paskutinės Daviso taurės varžybos prieš Sakartvelą pareikalavo daug nervų ir įtampos. Kaip buvo šįkart?

– Treneris visada jaučia įtampa ir tam tikrose situacijose jaučiasi bejėgis. Sunku susitaikyti su ta mintimi, kad mačas slysta iš rankų. Slysta ne dėl to, kad kažko nepadarome, o tiesiog tokia situacija. Treneriui visa ta savaitė sunki – tiek pasiruošimas, tiek kelionė, tiek strategija ir rezultatų analizė.

Rinktinės lyderiams Viliui Gaubui 19 metų, o Edui Butvilui – 20. Kaip šie jaunuoliai pasikeitė nuo paskutinio karto vasarį ir kaip vertintumėte jų progresą? Ar galima teigti, jog Lietuvos teniso ateitis yra šviesi?

– Jie reitinge stabiliai kyla į viršų, atsiranda ta branda ir kūnas abiejų sutvirtėjęs. Fizika geresnė, greičiai padidėję, žaidimo atžvilgiu ramybė ir geresni sprendimai priimami.