„Žinau, kad bus sunku“, – su atodūsiu tarė M. Vasiliauskas.
„Bus labai sunku. Matas tokio krūvio dar nėra gavęs, tai turbūt dar nelabai įsivaizduoja, kaip sunku, tačiau mes visi suprantame, kad tai yra vienintelis kelias į tobulėjimą. Vis dėlto reikia suprasti, kad nėra taip, jog sugalvojau pavaikyti Matą ir vaikau. Ne, tas darbas yra pasvertas, apgalvotas. Mato kūnas yra vis dar besiformuojantis, todėl reikia jį labai tinkamai paruošti. Žinau Mato charakterį ir neabejoju, kad jis jį atlaikys“, – pridūrė R. Balžekas.
– Kodėl pasirinkote Graikiją?
Remigijus Balžekas: Mums laikas treniruotis lauke, o ten tam sąlygos tikrai geros. Po stovyklos mes nebežaisime uždarose patalpose, tad nebėra prasmės čia treniruotis. Iškart po „work out“ laukia trys turnyrai Turkijoje ant „hardo“, o tada jau pradėsime grunto sezoną, kur laukia apie 15-20 turnyrų.
– Matai, tau pačiam yra skirtumas, kur turėti tokias „atostogas“?
Matas Vasiliauskas: Didelio skirtumo nėra, bet, aišku, kad smagiau ten, kur šilčiau. Manau, kad tai normalu.
– Graikijoje būsite kartu, o į Turkiją, Remigijus nevyks?
Matas Vasiliauskas: Bet kokiu atveju, bendravimas su treneriu bus nenutrūkstamas. Kitas dalykas – nebūsiu ten vienas. Iš pradžių būsiu su Tadu (Tarasevičiumi), po to – su Arūnu (Balžeku). Dėl to problemų tikrai nekils.
Remigijus Balžekas: Viskas yra sustyguota, todėl tokie dalykai net nepasijaus. Aišku, daug dalykų priklausys ir nuo rezultatų.
– Ne kartą esate minėjęs, kad rezultatai nėra svarbūs. Pasikeitė požiūris?
Remigijus Balžekas: Rezultatai labai svarbūs. Tik supraskite, kad aš kalbu apie tobulėjimą, o ne apie patekimą į pusfinalį ar finalą. Jei Matas pralaimės geram varžovui pirmajame arba antrajame rate ir atiduos visą save, kaip ketvirtadienį antrajame sete Ričardas Berankis, tai bus daug geriau nei pateks į kokios ketvirtos kategorijos turnyro pusfinalį. Taip yra formuojamas charakteris. Matas dabar turi jį suformuoti, nes jis savęs dar gerai net nepažįsta – kaip reikia žaisti, kaip save atiduoti, kaip pasiekti išsikeltus tikslus. Jis turi tai išmokti.
Jei aš pasakysiu, kad kažkuriame turnyre jis turi užimti pirmą arba antrą vietas, tada net neapsimoka važiuoti žaisti. Šitaip nieko nepasiektume. Su R.Berankiu buvo taip, kad kol jis netapo pirma jaunimo rakete pasaulyje, į reitingus mes net nežiūrėjome. Svarbiausia yra progresas. Jis turi pasiekti tą lygį, kur nuvažiavęs į turnyrą, visada gerai sužais, o jei nuvažiavęs į turnyrą jis drebės, tai reiškia, kad nei mano, nei jo darbas nėra geras.