Įspūdingą kovą ir pasiaukojantį žaidimą demonstravę bei dramatišką 4 valandas 57 minutes (ilgiausią istorijoje) trukusį reginį žiūrovams padovanoję teniso meistrai mačo likimą perkėlė į penktą setą, kuriame galiausiai triumfavo penkeriais metais jaunesnis N. Džokovičius – 7:6 (7:5), 1:6, 7:6 (7:4), 4:6, 13:12 (7:3).
Akistata buvo tokia nuožmi, kad kai kurios taškus lėmė tiesiog fenomenalūs veiksmai arba neįtikėtini raliai, kurių nugalėtojas paaiškėdavo tik po 35 apsikeitimų smūgiais.
Iš viso šiame mače prireikė net 68 geimų, įskaitant ir istoriniu tapusį lemiamą „tie break'ą“.
Novakas lemiamame sete išsiveržė į priekį 4:2 ir jau užuodė pergalę, nes dar turėjo teisę į padavimus, tačiau netrukus savo 38-ąjį gimtadienį švęsiantis šveicaras (vyriausias Vimbldono finalininkas nuo pat 1974-ųjų) atsisakė kapituliuoti ir išlygino padėtį – 4:4, 5:5, 6:6, 7:7.
Maža to, tribūnų karštai palaikomas Rogeris ties tuo nesustojo ir netrukus jau pats pirmavo 8:7 bei galėjo pergalingai užbaigti finalą. Visgi atsidūręs priekyje 40:15 šveicarų maestro nerealizavo dviejų auksinių progų ir pats buvo nubaustas: ant prarajos krašto stovėjęs N. Džokovičius atstatė lygybę – 8:8, 9:9, 10:10, 11:11, 12:12.
Jį gerokai sėkmingiau pradėjo serbas, šovęs į priekį 4:1. Nors šveicaras buvo priartėjęs iki 4:3, pasivyti varžovo jis nebesugebėjo – 7:3.
Nepaisant itin skaudžios nesėkmės, R. Federeris – ne tik daugiausiai titulų (8) Vimbldone laimėjęs žaidėjas per visą turnyro istoriją, bet jam taip pat priklauso ir apskritai iškovotų „Grand Slam“ trofėjų rekordas (20).
N. Džokovičiui tai buvo šeštasis Vimbldono turnyro finalas ir penktasis triumfas. Iš viso serbo sąskaitoje – jau 16 laimėtų „Grand Slam“ taurių.