Šią savaitę paskelbus komandų sudėtis spalio 30 – lapkričio 1 dienomis vyksiančiam susitikimui, Lietuvos teniso mėgėjai akimirkai galėjo lengviau atsikvėpti: kapitonas Rimvydas Mugevičius ir šįkart turės abu patikimiausius savo ginklus.
Paskutiniame šio sezono Deviso taurės mače sutiko dalyvauti tiek Ričardas Berankis (72 vieta ATP reitinge), tiek Laurynas Grigelis (ATP-246). Kartu su jais į Kranį keliaus Lukas Mugevičius (ATP-610) ir Tadas Babelis (ATP-1663).
Bloga žinia ta, kad visus geriausius žaidėjus surinko ir šeimininkų kapitonas Blažas Trupejus. Prieš lietuvius stos Blažas Rola (ATP-130), Blažas Kavčičius (ATP-156), Grega Žemlja (ATP-203) ir Tomas Kočevaras-Desmanas (ATP-371).
Pirmieji du nepadėjo Slovėnijos rinktinei mačuose su Slovakija (0:5) ir Izraeliu (2:3), kuriuos pralaimėjusi B. Trupejaus ekipa atsidūrė ties iškritimo į žemesnę grupę praraja.
Lietuvos rinktinė visą debiutinį sezoną pirmoje grupėje žaidė stipriausia sudėtimi, bet nusileido Lenkijai (2:3) ir Ukrainai (1:4). Pastarasis pralaimėjimas buvo skaudesnis, kadangi ukrainiečiai Vilniuje vertėsi be ryškiausių savo žvaigždžių Aleksandro Dolgopolovo ir Sergejaus Stachovskio.
Slovėnijoje tiek R. Berankis, tiek L. Grigelis turėtų jausti papildomą motyvaciją, nes abu turi senų sąskaitų su šios šalies tenisininkais.
2010 metais lietuviams trūko vieno žingsnio iki pirmos grupės, bet kelią jiems užtvėrė būtent slovėnai, Vilniuje laimėję 3:2. Stipresni pastarieji buvo ir 2009-ais (5:0).
Jei Lietuvos rinktinė šįsyk taip pat pralaimės, jos pažintis su pirma Deviso taurės grupe pasibaigs po pirmų metų. Ir Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas pripažįsta, kad daugiau galimybių pasiekti pergalę turi varžovai.
– Dvikovos favoritais laikytumėte Slovėnijos tenisininkus? – DELFI paklausė R. Grušo
– Žvelgiant į žaidėjų reitingus, pridėjus faktą, kad žaisime išvykoje, toks įvertinimas būtų teisingas.
– Nors mačas vyks tarp I grupės autsaiderių, neatrodo, kad slovėnai būtų silpnesni už šiemet lietuvių sutiktas Lenkijos ir Ukrainos komandas.
– Sutinku. Pagal potencialą, slovėnai yra vieni stipriausių grupėje. Tiesiog iki šiol jie žaidė ne pajėgiausia sudėtimi. Deja, taip jau išėjo, kad kovoti dėl išlikimo grupėje važiuojame su vienais galingiausių varžovų. Pakanka prisiminti, kad nuo 2010 metų, kai įveikę Lietuvą pateko į pirmą grupę, slovėnai nė karto iš jos nebeiškrito. Tai – tarsi likimas: prieš penkerius metus per juos nepatekome į pirmą grupę, o dabar per juos galime iškristi.
– Ar daug netektų Lietuvos tenisas, jei taip ir įvyktų?
– Kiekvienam sportininkui norisi kilti aukštyn, bet kartais reikia susitaikyti su pralaimėjimais, kaip nutiko mače su Ukraina. Turime pripažinti, kad mūsų rinktinės pajėgumas balansuoja tarp pirmos ir antros grupių. Lyg ir galime žaisti pirmoje, bet labai greitai galime su ja atsisveikinti. Nesakyčiau, kad tai būtų didelis nuostolis. Savo laiku džiaugėmės, kad esame antroje grupėje ir galime ten kovoti kaip lygiaverčiai varžovai. Vyrai įrodė, kad gali žaisti ir dar aukštesniame lygyje, bet kartais pritrūksta sėkmės ar sveikatos.
– Jeigu L. Grigeliui Deviso taurė pernelyg negriauna asmeninių planų, tai R. Berankiui anksčiau ar vėliau turėtų ateiti laikas kruopščiau susidėlioti prioritetus. Ar gavote jo pažadą padėti rinktinei ir tuo atveju, jei reikės žaisti žemesniame divizione?
– Sportas – slidus dalykas. Pralaimi tris mačus iš eilės ir krenti į žemesnę grupę, žaidėjai netenka motyvacijos. O likus be lyderių galima labai greitai nuvažiuoti ir į trečią grupę. Taip vieną kartą mums juk jau buvo 2011 metais. Bet aš manau, kad mūsų vyrų savigarbą ir norą atstovauti savo šaliai įrodo artėjantis mačas Slovėnijoje. Taip, galima svarstyti, kad Ričardui rinktinė trukdo rinkti svarbius reitingo taškus, kurių reikės kito sezono pradžioje „Australian Open“ turnyre. Ir vis dėlto jis atvažiuoja padėti mums. Turime vilties, kad taip bus ir kitais metais, bent jau lemiamu metu.
– Ar pamaina R. Berankiui auga taip sparčiai, kaip galėtų?
– Ričardas – fenomenas Lietuvoje, labai stipriai atitrūkęs nuo kitų žaidėjų. Pakartoti jo rezultatus bet kam bus be galo sunku. Reikia pripažinti, kad tokių kaip Ričardas mūsų šalyje dažnai neatsiranda, kaip neatsiranda jų ir kitose sporto šakose. Jeigu imsime santykį tarp elitinių žaidėjų ir gyventojų skaičiaus Prancūzijoje, Lenkijoje ar kitose valstybėse, mes dar nesame labai blogoje padėtyje. Bet tikrai gali būti, kad ji ateityje suprastės. Talentingų vaikų galbūt ir išugdytume, užsiimtume jais taip, kaip kažkada buvo užsiimama Ričardu, bet tam reikia labai didelių investicijų. Neįsivaizduoju, kaip jas generuoti esant tokiai valstybės paramos sportui politikai.