Tiesa, ši statistika jau labai greitai pasikeis, tiksliau – bus pataisyta. Visų pirma, medalių skaičius išaugs iki devynių, o svarbiausia – latvių kraityje atsiras ir pirmasis auksinis apdovanojimas šalies istorijoje.
To „kaltininkai“ – nesąžiningi rusų atletai. 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių vyrų bobslėjaus keturviečių rogių varžybose nugalėjusi Rusijos komanda praėjus trejiems metams buvo diskvalifikuota dėl dviejų jos narių dopingo vartojimo – iš naujo patikrinus Aleksandro Zubkovo ir Aleksejaus Vojevodos Sočyje duotus mėginius juose rastas toks didelis druskos kiekis, koks yra neįmanomas sveiko žmogaus organizme.
TOK diskvalifikavo Rusijos vėliavą per atidarymo ceremoniją nešusį A. Zubkovą, kuris iškart po Sočio olimpiados baigė karjerą ir tapo Rusijos bobslėjaus bei skeletono federacijos prezidentu, visam gyvenimui ir uždraudė atvykti į olimpines žaidynes net ir kaip paprastam žiūrovui. Jis įtariamas prisidėjęs prie dopingo programos vykdymo Rusijoje.
Tai automatiškai reiškia, kad sidabrą Sočyje iškovojusiai latvių ketveriukei – Oskarui Melbardžiui, Arviui Vilkastei, Daumantui Dreiškenui ir Janiui Strengai – bus įteikti aukso medaliai.
Kadangi Sporto Arbitražo teismas rusų nereabilitavo, dabar tik laiko klausimas, kada Latvijos bobslėjininkai bus oficialiai paskelbti olimpiniais čempionais.
Beje, jie tokiais jau daug kur ir įvardijami – net ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) svetainėje. Tą beliko patvirtinti Tarptautinei boblėjaus ir skeletono federacijai, kuri ir turėtų perduoti medalius teisėtiems jų savininkams, kai tik atgaus iš nenorinčių jų grąžinti rusų.
Beje, latviams atiteks ir dar vienas apdovanojimas – bronzos medaliai. Sočyje bobslėjaus dviviečių rogių varžybose O. Melbardžio ir D. Dreiškeno užimta penkta vieta virs trečia, nes dopingo buvo rasta ir antros Rusijos komandos, kuri finišavo ketvirta, nario Aleksandro Kasianovo organizme. Savaime suprantama, anuliuotas ir antras šioje rungtyje pelnytas A. Zubkovo aukso apdovanojimas.
Tai teko patirti ir V. Aleknai, ir R. Meilutytei
Ar tokie aukso medaliai po laiko teikia džiaugsmą tiems, kurie kovojo sąžiningai ir nepelnytai buvo nugalėti dopingą pasitelkusių varžovų, gali papasakoti ir bene garsiausi Lietuvos olimpiečiai – disko metikas Virgilijus Alekna bei plaukikė Rūta Meilutytė.
Pirmasis su tuo 2004 metais susidūrė V. Alekna. Jis Atėnų olimpinių žaidynių vyrų disko metimo varžybų finale įrankį nusviedė 69,89 m, metru nusileido vengrui Robertui Fazekašui (70,93 m) ir atsiėmė sidabro medalį.
Visgi jau kitą dieną šypsena V. Alenos veide buvo gerokai platesnė – sidabrą jis iškeitė į auksą, nes R. Fazekašas pagautas už dopingo kontrolės taisyklių pažeidimą – vengras įkliuvo su pilvo ertmėje implantuota šlapimo talpykla, su kuria ir užsuko pas dopingo kontrolierius.
„Nelabai tikėjausi, kad viskas taip pasikeis. Man tai – siurprizas. Kalbame apie sukčiavimą sporte. Tai didžiulis nuostolis sportui. Suprantu titulų, pergalių troškimą, džiaugsmą iškovojus medalius, po kurių netrūksta dėmesio sportininkui ir jo treneriui, bet visa to reikia siekti garbingoje kovoje. Pakartosiu, dopingas – didelė antireklama sportui“, – sakė jis.
Tuo metu R. Meilutytės kova dėl iš jos pavogto medalio užtruko gerokai ilgiau – dvejus su puse metų.
2013 m. Europos čempionate Herninge moterų 50 m krūtine plaukime ją aplenkė rusė Julija Jefimova, tačiau ji netrukus buvo diskvalifikuota 16 mėnesių, kai įkliuvo dėl dehidroepiandrosterono.
Tiesa, rusai aukso taip ir negrąžino, nes jis „pasimetė“.
Naujai pagamintas medalis R. Meilutytei buvo perduotas tik 2016 m. gegužę. Tą padarė Europos plaukimo federacijos vadovas Paolo Barelli.
„Smagu gauti medalį, bet momentas jau praėjo. Būtų daug smagiau girdėti Herninge trečią kartą grojant Lietuvos himną“, – neslėpė R. Meilutytė.
Panašios nuomonės laikosi ir Latvijos bobslėjininkų ketveriukė.
„Mes dar net neturime to aukso medalio. Bus dar vienas teismas Šveicarijoje. Bet mūsų tai jau nejaudina. Mes jau atšventėme sidabrą Sočyje.
Jeigu mums vis dėlto įteiks tuos medalius, gal mes ir paspausime rankas, bet kol kas tikrai nesveikiname vienas kito. Tai jau vis tiek nebe tas. Praėjo ketveri metai. Varžybos vyko tada ir viskas sprendėsi trasoje. Visos emocijos ir liko ten“, – rusų spaudai tikino A. Vilkastė.
Paklaustas, ar vis dėlto norėtų gauti tą aukso medalį, latvis atsakė nepriekaištingai.
„Taip, mes norime, kad jį įteiktų. Bet čia. Už pergalę Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Dabar svarbu tik tai“, – teigė jis.
Ir jis teisus. Latviai dar turi auksinį šansą laimėti auksą ir šiose olimpinėse žaidynėse. Šeštadienį jie dalyvaus bobslėjaus keturviečių rogių varžybose, kuriose kol kas tik teoriškai, bet gins olimpinių čempionų titulą.