„Kiekvieną dieną mažiausiai po valandą kalbamės. Senokai matėmės. Todėl dienotvarkėje yra punktas – skambutis namo.
Dukra jau irgi daug supranta, kai pamato mane per televizorių, atpažįsta, mojuoja. Šiemet ir dažniau mane rodo, tai smagu, kad šeima gali pamatyti“, – džiaugėsi anykštėnas. Gimtinę Pekine jam primena ne tik pokalbiai su artimaisiais, bet ir iš nuosavo bityno atsivežtas medus.
Šį sezoną V.Strolia tarsi medumi patepė ir visos šalies biatlono gerbėjus. Sausio pradžioje jis Pasaulio taurės etape Vokietijoje 10 km sprinte buvo ketvirtas, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse finišavo penktas. Tai – geriausi rezultatai šalies biatlono istorijoje.
2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse kaip slidininkas startavęs V.Strolia po ketverių metų Pjongčange jau debiutavo olimpinėje biatlono trasoje. O dabar su juo siejamos didelės viltys, nors pats sportininkas mintis apie tikslus stengiasi vyti į šoną.
Paklaustas, ar nesunki jam klijuojama favorito etiketė, 29 metų atletas teigė: „Ne. Tegu kiti deda, ką nori, bet aš to nedarau. Žinau, kas yra biatlonas. O dar neturiu didelio pastovumo, be to, čia ir vėjas, neaiški savijauta. Viskas gali kitaip pasisukti. Gali būti ir gerai, bet gali ir blogai.“
Visi penki biatlonininkai – V.Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis, Linas Banys ir Gabrielė Leščinskaitė, kaip ir slidininkai Eglė Savickaitė, Ieva Dainytė, Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis, įsikūrę Džangdziakou olimpiniame kaimelyje apie 220 km nuo Pekino. Kalnų slidininkė Gabija Šinkūnaitė gyvena Jančingo zonos kaimelyje, čia vasario 8 d. atvyks ir Andrejus Drukarovas, o ledo šokėjų poros Deivido Kizalos ir Paulinos Ramanauskaitės laikinieji namai – Pekino olimpiniame kaimelyje.
Biatlonininkai pirmieji iš Lietuvos sportininkų atvyko į Kiniją – kaimelyje jie įsikūrė vasario 1 d. Ir nuo tada kasdien treniruojasi netoli nuo kaimelio esančiame biatlono, slidinėjimo ir šuolių su slidėmis komplekse.
– Kokie pirmieji jūsų įspūdžiai iš olimpinės trasos?, – šeštadienį po treniruotės Lietuvos žurnalistai paklausė V.Strolios.
– Šalta ir vėjuota. Tai svarbiausi niuansai. O šiaip visos trasos vienodai baltos. Yra ir sunkesnių, ir lengvesnių vietų. Daugiausia įtakos tikriausiai turės vėjas, bet visi prisitaikome, visiems vienodos sąlygos. Aišku, kartais užeina labai stiprūs gūsiai, tai reikės ir sėkmės.
Ir toks stiprus vėjas čia – visą laiką, visas keturias dienas, kai treniruojamės.
– Ar pavyko susitvarkyti su aklimatizacija?
– Man miego režimas nesutriko. Pakankamai lengvai susitvarkiau, nes jau kelionės metu bandžiau miegoti pagal Pekino laiką.
Tiesa, pasiekti gerą savijautą reikia šiek tiek laiko, nes dar sunkoka. Vakar buvo labai sunki diena, šiandien šiek tiek lengviau. Bet tai gali būti ne tik dėl aklimatizacijos, bet ir dėl didelio šalčio, stipraus vėjo. Tai irgi gali turėti įtakos.
– Kaip patinka gyvenimo sąlygos Džangdziakou olimpiniame kaimelyje?
– Nesu išrankus, tai man čia viskas – idealu.
– Tai jau trečios olimpinės žaidynės jūsų karjeroje. Kuo jos skiriasi nuo ankstesnių nekalbant apie dėl pandemijos atsiradusius ribojimus ir iššūkius?
– Esu labiau subrendęs, kitaip mąstau. Aišku, olimpinės žaidynės – labai svarbus renginys. Bet nesistengiu labai susitelkti į mintis apie jas. Bandau akcentuoti, kad tai tokios pačios varžybos, kaip Pasaulio taurė ar kitos, reikia atlikti tą patį darbą ir nesureikšminti to, nes gali tik sau meškos paslaugą pasidaryti.
– Ar atsivežėte į žaidynes savo medaus?
– Atsivežiau mažą stiklainiuką. Bet treneris labai prašė, tai jam daviau.