Amerikiečių leidinio straipsnyje tiesiai šviesiai įvardijamas taisyklių, nustatytų Rusijos sportininkams dar prieš olimpiadą, pažeidimas ir reikalaujama, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) už tai ledo ritulininkus nubaustų.
Pagal taisykles, Rusijos himną leisti ar giedoti olimpinėse arenose buvo draudžiama ir faktiškai šis draudimas buvo sulaužytas.
Tačiau IOC komentaru po šio incidento džiaugėsi ne amerikiečiai, o rusai. IOC paaiškino, kad olimpiniais čempionais tapę Olimpiniai atletai iš Rusijos už valstybinio himno giedojimą nebus baudžiami.
„Suprantame, kad himnas buvo atliktas iš emocinio susijaudinimo dėl iškovotų aukso medalių išskirtinėmis sąlygomis“, – teigiama IOC spaudos tarnybos pranešime.
Ledo ritulio finale sekmadienį jie po pratęsimo 4:3 įveikė istorinius sidabro medalius laimėjusius vokiečius.
Rusijos rinktinės puolėjas Ilja Kovalčiukas atskleidė, kad žaidėjai jau anksčiau buvo sutarę giedoti nacionalinį himną, jei laimės finale.
„Žinojome, kad giedosime himną, jei laimėsime, – „Reuters“ cituoja I. Kovalčiuką. – Tai mums labai daug reiškia. Mes nuo 1992 metų nelaimėjome olimpiadose. Tai buvo seniai, svajojome apie tai. Norėjau laimėti žaidynėse nuo penkerių metų, kai tik pradėjau žaisti ledo ritulį“.
Kiek anksčiau „New York Post“ paviešino kitą straipsnį su, anot rusų žiniasklaidos, skandalingu pavadinimu „Komanda be šalies laimi ledo ritulio auksą“. Rusijoje nuvilnijo atsakymų banga, kur amerikiečiai kaltinami politinio etiketo nepaisymu ir rusofobija.
Priminsime, Tarptautinis olimpinis komitetas pernai gruodį suspendavo Rusiją, kai virtinė nepriklausomų tyrimų atskleidė, jog šalyje valstybės lygiu buvo vykdoma sportininkų dopingo programa.
Faktai apie šią programą į viešumą iškilo prieš 2016-ųjų vasaros olimpiadą Rio de Žaneire. Tyrėjai nustatė, kad ši dopingo programa buvo vykdoma kelerius metus, o kulminaciją pasiekė per 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes Sočyje, kur Rusija užėmė pirmą vietą pagal iškovotų medalių skaičių.
Vis dėlto168 rusų sportininkams, ant kurių nekrito dopingo šešėlis, buvo leista dalyvauti Pjongčongo žaidynėse kaip neutraliems olimpiniams atletams iš Rusijos.
Jie negalėjo vilkėti nacionalinių spalvų aprangos, varžėsi po olimpine vėliava, o jiems laimėjus skambėjo olimpinis himnas. Oficialiai ant rusų aprangų jie buvo įvardijami kaip olimpiniai atletai iš Rusijos.
Tiesa, net ir šiose žaidynėse Rusijos olimpiečių neaplenkė dopingo šešėlis. Vartojus draudžiamas medžiagas buvo pričiupti du šios šalies sportininkai.
Olimpinę bronzą mišrių porų akmenslydžio varžybose laimėjusio Aleksandro Krušelnickio organizme buvo aptikta meldoniumo. Vėliau paaiškėjo, kad šio preparato dozė rekordinė (8069 ng/ml) – net 10 kartų viršijo tą, kuri rasta tenisininkės Marijos Šarapovos organizme (890 ng/ml).
Su dopingu įkliuvo ir bobslėjaus atstovė Nadežda Sergejeva. Ji kartu su Anastasija Kočeržova Pjongčange moterų bobslėjaus dviviečių ledrogių varžybose užėmė 12-ą vietą. Rusės organizme aptikta draudžiamos medžiagos trimetazidino.
Pjongčango olimpinėse žaidynėse Olimpiniai atletai iš Rusijos iškovojo 17 medalių (2 aukso, 6 sidabro ir 9 bronzos) ir bendroje įskaitoje užėmė 13-ą vietą.
Pietų Korėjoje dailiojo čiuožimo solisčių varžybose triumfavo 15-metė Alina Zagitova, o antrąjį aukso medalį Rusijai iškovojo ledo ritulio rinktinė.