Didžiojo slalomo rungtyje Lietuvos kalnų slidininkas užėmė 59-ąją vietą lenktynėse, kuriose startavo net 109 sportininkai. Abiejų nusileidimų finišą pavyko pasiekti 75.
Prieš startą treneriai įkalbėjo sportininką pernelyg nerizikuoti pirmoje gyvenime olimpinėje trasoje. Tad 11,71 sek. atsilikęs nuo greičiausiai pirmą nusileidimą įveikusio austro Marcelio Hirscherio, Lietuvos olimpietis buvo 68-tas.
„Pirmame nusileidime važiavau pernelyg atsargiai. Nes treneriai sakė, kad reikia pasiekti finišą, o daug dalyvių iškrenta. Trasos pabaigoje praradau nemažai laiko, nes visi sakė, kad būtent čia viena pavojingiausių vietų, tad nerizikavau“, – paaiškino A. Drukarovas.
Antras jo nusileidimas jau buvo visai kitoks. „Daug mažiau pralaimėjau lyderiui. Gal dėl to, kad čia buvo daugiau posūkių. Pirma trasa buvo greitesnė pagal trajektorijas. O antroje reikėjo daugiau technikos. Antrame nusileidime jau pabandžiau paspausti gazą. Važiavau geriau, todėl esu patenkintas. Dabar žinau, ką reikia tobulinti“, – tvirtino nuo devynerių metų Šveicarijoje gyvenantis Liucernos universiteto pirmakursis.
Antroje trasoje A. Drukarovas nuo auksą iškovojusio M. Hirscherio atsiliko 8,44 sek. O galutinėje įskaitoje Lietuvos sportininką nuo legendinio austro skyrė 20,15 sek.
„Reikėjo rizikuoti ir pirmame nusileidime. Visada reikia rizikuoti. Nes be rizikos nėra gero rezultato, o mums reikalingi rezultatai“, – ryžtingai kalbėjo sportininkas.
Jau antrą aukso medalį Pjongčange iškovojęs M. Hirscheris įtikinamai laimėjo didžiojo slalomo rungtį. Olimpiniu vicečempionu tapęs norvegas Henrikas Kristoffersenas nuo jo atsiliko 1,27 sek. Tiesa, Norvegijos atletas, pirmame nusileidime buvęs vos dešimtas, sugebėjo greičiausiai įveikti antrą trasą ir pakilti į antrąją vietą. Bronza bus įteikta prancūzui Alexisui Pinturault (atsiliko 1,31 sek.).
Latvis Kristapas Zvejniekas užėmė 35-ąją vietą (atsiliko 10,23 sek.), estas Tormis Laine buvo 40-tas (12,84 sek.).
„Man didelė garbė varžytis trasoje, kurioje Marcelis Hirscheris laimėjo savo antrą olimpinį aukso medalį. Tai buvo mano svajonės išspildymas“, – prisipažino A. Drukarovas. Jo Pjongčange laukia dar vienas startas – vasario 22 d. vyksianti slalomo rungtis.
– Andrejau, gal slalome labiau rizikuosi?
– Kodėl ne? Bandysiu pagerinti rezultatą ir pasiekti savo tikslą, kurį užsibrėžiau – patekti į 40-uką. Tai įmanoma. Turiu tris dienas, gerai pasiruošiu ir varysiu.
– Sakei, kad prieš pirmą startą labai jaudinaisi. Kaip pavyko susitvarkyti su emocijomis?
– Net nežinojau kur dėti tas emocijas, negalėjau net kalbėti, prieš startą treneriui pasakiau gal tik kokį vieną žodį. Tokiose varžybose dalyvauji ne kiekvieną dieną, čia startuoji su legendomis. Jie greitai varo, norisi ir pačiam taip pat varyti. Bet tuo pačiu norisi ir pasiekti finišą, nes tai labai sunku – labai daug žmonių iškrito. O jei nefinišuoji, neturi rezultato.
Aš važiuoju už Lietuvą, noriu, kad mano mama ir visi lietuviai, kurie renkasi kalnų slidinėjimą, matytų rezultatą. Aš noriu jį gerinti. Ir dėl to dirbsiu. Dar turiu laiko.
Čia atvažiavau anksčiau ir dėl treniruočių, nes paslidinėti ant tokios dangos būna labai mažai progų, žmonės moka didelius pinigus, norėdami ant tokios dangos treniruotis. Čia viskas paruošta, kietos trasos, kietesnės nei vadinamas betonas. Todėl naudojuosi proga.
– Didžiojo slalomo varžybų trasoje retai būna tiek tramplinų. Ar tave tai nustebino?
– Taip, buvo nerealiai daug. Net nežinau, ar jie natūraliai susidarę šlaite, ar specialiai padaryti. Trasa tikrai labai sunki. Ypač sunku toje vietoje, kur didžiausi perkritimai. Tu nematai, kur kiti vartai, važiuoji ir privalai žinoti savo trajektoriją.
Antrame nusileidime oras jau buvo sušilęs, kiek suminkštėjo sniegas, danga jau nebėra tokia kieta, ypač pabaigoje.
– Ar pavyko pasižiūrėti kitų sportininkų, lyderių pasirodymą?
– Taip, viršuje yra televizorius. Ir kai startavo M. Hirscheris, visi žiūrėjome, nes tai istorinis momentas. Jis tik praėjusią savaitę pirmą kartą tapo olimpiniu čempionu, nors Pasaulio taurėje yra laimėjęs 55 etapus. Ir jam šis medalis labai svarbus. Žiūrėjau ir kitų lyderių nusileidimus, nes norėjau pamatyti, kokia trajektorija jie leidžiasi. Visada žiūriu Pasaulio taurės varžybas ir stebiu geriausių slidininkų judesius, techniką.