DELFI TV laida „Stiliaus DNR“ kartu su grožio produktų kūrėja Juste Pinkevičiene kviečia apsilankyti kosmetikos gamykloje ir savomis akimis pamatyti gamybos užkulisius. Visa tai – pirmajame rubrikos „Kosmetikos laboratorija“ reportaže!
Su kosmetikos gamyba Justė dirba jau devynerius metus, todėl iš arti mato priemonių gimimo užkulisius ir noriai dalijasi įžvalgomis, susijusiomis su grožio pramone. O pastaroji, sutikite, neretai mistifikuojama.
– Ar ženklinimas „geriausias iki“ yra paskutinė data, kada žmogus gali naudoti produktą?
– Profesionalai datą rašo ne iš piršto lauždami. Vienas iš tyrimų, kuriuos būtina atlikti – priemonės stabilumo testas, kuriam naudojama speciali įranga – termostatas.
Šiame įrenginyje kosmetikos priemonės pavyzdys laikomas 115 dienų, +40 laipsnių temperatūroje. Ši įranga dirbtinai susendina produktą, todėl po 115 dienų galima pamatyti, kaip produktas atrodys po dviejų metų.
Būtent taip ir atsiranda priemonių galiojimų data – o gamintojai garantuoja, kad priemonė bus stabili ir kokybiška visą galiojimo laikotarpį. Patikriname ir užtikriname, kaip produktas atrodys dvejų metų laikotarpyje, tačiau kaip jis atrodys po dviejų metų ir mėnesio, mes nežinome. Visgi, šioje vietoje siūlau pasitikėti mokslu.
– Kuo rizikuojame, jei kosmetiką naudojame pasibaigus galiojimui?
– Padidėja alerginių reakcijų rizika, be to, produktas gali nebebūti toks veiksmingas, koks buvo galiojimo laikotarpio metu.
– Viena pagrindinių priemonių sudedamųjų dalių – vanduo. Kuo jis toks ypatingas, ar tai paprastas vanduo?
– Pirmoje ingredientų sąrašo vietoje visada pamatysite vandenį, nes vandens kosmetikos formulėje yra daugiausia – vandenyje tirpsta visos aktyviosios priemonės medžiagos.
Paruošti vandenį labai svarbu – naudojame tam specialią įrangą. Vanduo išvalomas nuo visų metalų, mineralų – jis lieka grynas, tik su vandens molekule. Kodėl taip svarbu paruošti vandenį, kad jis būtų grynas? Jei to nepadarytume, kremo indelyje ar kitoje priemonėje esančios aktyviosios medžiagos galimai sureaguotų su mineralų ar metalų molekulėmis ir nulemtų priemonės veiksmingumą arba stabilumą.
– Dažnai ant pakuočių matome keistą ženklinimą – juodą arba kitos spalvos juostelę. Būta tokio mito, kad jei ši juostelė juoda – priemonėje – vien „chemija“, jei žalia – neva priemonė ekologiška. Kas tai yra iš tikrųjų?
– Tai tikro mito pavyzdys, kuris neturi nieko bendro su tikrove. Tai tiesiog dizaino elementas – juostelę galime padaryti žalią, juodą – svarbiausia, kad įranga tiksliai nuskaitytų juostelę ir sucentruotų pakuotę.
– Ar tiesa, kad ingredientų sąraše viskas nurodyta mažėjančia tvarka?
– Iš dalies. Jeigu komponento naudojama daugiau nei 1 proc., turime ingredientus rašyti mažėjančia tvarka. Tačiau, kur yra 1 proc. riba, kosmetikos gamintojas nurodyti neprivalo. Komponentas, kurio produkte yra galimai mažiausia, gali būti nustumtas į ingredientų sąrašo vidurį – ir vartotojas manys, kad nėra to komponento taip ir mažai, jei jis nurodytas sąrašo viduryje.
Kitas dalykas – dabar vienas svarbiausių ingredientų kūrėjų tikslų yra atrasti tokias formules, kad komponentų reikėtų įdėti kuo mažiau, bet efektą gautume kuo didesnį.
Šiuo metu įsigalėjusi vieno komponento baimė – jei pamato sąraše komponentą X, gink Dieve, neperka produkto. Tačiau komponentų, kurie turi panašius pavadinimus, yra be galo daug ir skirtingų rūšių. Jei pamatote žodį „alcohol“, nebūtina jo išsigąsti. Yra įvairių alkoholio tipų – vieni yra reikalingi bendroje kosmetikos formulėje, kiti ne. Reikia gilintis, ką kiekvienas komponentas reiškia.
Jei kažkoks komponentas turi savybę sausinti – tai kompetetingi kosmetikos kūrėjai turi kompetencijų pagalvoti, ką gi į kremą įdėti dar, kad minimizuoti šią riziką ir turėti gerą valymo poveikį, o sausinimo funkcija būtų eliminuota kitais drėkikliais.
– Dar vienas gajus mitas – pigus kremas negali būti geras kremas. Ar tai yra tiesa?
– Tai tikrai nėra tiesa, kaina negali būti pasirinkimo kriterijus. Kodėl? Priemonių sudėtis priklauso nuo kūrėjų kompetencijų. Mes tikime, kad produktus turi kurti su chemijos mokslais susiję specialistai. Jų tikslas yra sukurti tokias formules, kuriuose nebūtų nieko nei per daug, nei per mažai ir, kad aktyviųjų komponentų būtų kaip įmanoma geresnė kombinacija. Jei kūrėjų žinios yra stiprios, tikrai galima už pakankamai patrauklią kainą sukurti gerą produktą, kuris užtikrins esmines drėkinimo, maitinimo funkcijas odai ir plaukams.
Svarbu suprasti, kad kosmetikos produkto savikainą sudaro ne tik kremo masė. Tai pakuotė, reklama ir pan. Yra produktų, kurie kainuoja labai daug – nes turi išskirtinę pakuotę, yra parduodami išskirtinėse prekybos vietose. Tikrai yra vartotojų, kuriems yra labai svarbu nusipirkti produktą už aukštą kainą, nes tai emociškai padeda jaustis ypatingiau, parodyti savo statusą. Tačiau kaina tikrai negali būti kriterijumi.
Daugiau laidų rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Apie laidą „Stiliaus DNR“:
DELFI TV laida „Stiliaus DNR“ kviečia pasinerti į grožio ir mados pasaulį. Keturios laidos per mėnesį = keturios skirtingos temos.
„Parduotuvių reido“ metu kartu su stiliste lankysimės skirtingose Lietuvos parduotuvėse ir kviesime kartu pasinerti į įkvepiančią stiliaus kelionę, aptariant ne tik naujausias mados tendencijas, bet ir pasižvalgant, ką šiuo metu siūlo madų diktatoriai.
„Kosmetikos laboratorija“ kvies ne tik iš arti pažvelgti, kaip gimsta kosmetika, supažindins su grožio pramonės paslaptimis, bet ir mokys atpažinti dažniausiai priemonėse sutinkamus ingredientus bei suprasti, kurie jų yra naudingi mūsų odai, o kurie daro daugiau žalos nei naudos.
„Drabužinės dilema“ pašvęsta mūsų kasdienių garderobo problemų narpliojimui. Kokie džinsai šiuo metu yra madingi? Kokia suknelė tinka pagal figūros tipą? Kaip neprašauti renkantis batus pagal sezoniškumą? Apie tai ir dar daugiau diskutuosime su Lietuvos mados žinovais.
Paskutinė, tačiau tikrai ne prasčiausia rubrika – „Grožio SOS“, kurioje be užuolankų kalbėsime apie įvairias grožio procedūras ir naujoves, sveikatingumą ir su grožio ekspertais skatinsime dar labiau rūpintis savimi.