„Pirma garsi moteris, kurią pagražinau, buvo Indrė Burlinskaitė. Nuo jos viskas ir prasidėjo. Toliau – vienas projektas po kito, pati juos organizuodavau, subūriau komandą ir iki šios dienos dievinu savo sritį, kurioje jau dirbu tiek daug metų“, – pasakojimą pradėjo Viktorija.
– Pradėjote labai jauna. Kas šioje srityje žavėjo, kaip sugalvojote pabandyti?
– Būdama dar tik devynerių aš jau turėjau šešėlių paletę ir pilną stalčių blizgučių. Neturėdama, ką veikti, galėdavau praleisti visą dieną žaisdama su kosmetika. Bėgant metams į tai pradėjau žiūrėti kiek rimčiau, domėjausi vaizdo turiniu „Youtube“ platformoje. Iš ten ir išmokau to, ką pradėjau kurti pačioje pradžioje, būdama beveik 14 metų.
Tada kviesdavausi savo klasiokes pabūti mano modeliais ir taip mokydavausi. Paskelbiau feisbuke, kad mielai priimčiau klientes, nes noriu pasitobulinti, bei kad atliksiu makiažą už simbolinę kainą. Kiek pamenu, pirmus savo darbus vertinau gal 5 eurais.
Atėjus pirmoms klientėms, jų buvau stipriai paskatinta nepamesti to, kuo užsiėmiau. Man tai buvo didelė motyvacija. Tad vieną rytą pabudusi sumaniau paskambinti į kelis grožio salonus, esančius mano mieste. Susitariau atvykti ir pasikalbėti dėl darbo vietos ir pozicijos.
Atvykusi jau į pirmajį saloną ir pasikalbėjusi su salono vadovėmis aš gavau vietą. Nepaisant mano jauno amžiaus, jos manimi pasitikėjo ir leido mano kūrybai atsiskleisti, esu joms labai dėkinga iki pat dabar. Taip ir tęsėsi mano kelias. Paskui sekė makiažo mokymai, tiek pas puikius Lietuvos vizažistus, tiek pas užsienio, pradėjau dalyvauti čempionatuose, kuriuose užiimdavau prizines vietas, tas dar labiau pradėjo motyvuoti.
– Kokių įsimintinų klienčių esate turėjusi?
– Ko gero, kaip ir visur, esu sulaukusi visokių klienčių tiek piktų tiek patenkintų, juk esame žmonės ir dažnai negatyvą išleidžiame ant kitų, bet dabar galiu teigti jog mano klientės yra pačios maloniausios ir geriausios, esu oreantuota į tokius žmones kurie nori ateiti pasigrąžinti būtent pas mane.
– Kas sudaro jūsų komandą?
– Prieš keletą metų sugalvojau, kaip smagu būtų pagrąžinti įžymesnes Lietuvos moteris, ir taip pirmają pasikviečiau Indrę Burlinskaitę. Pamenu kaip šiandien, mes jai atlikome du įvaizdžius: pirma vakarinį makiažą, po to – helovyninį grimą. Ir tada supratau, kad reikia susiburti komandą ir dirbti išvien. Pradėjome projektus.
Antras įžymus mano projekto modelis buvo Donata Virbilaitė, ji pasiūlė su savimi atsivešti plaukų stilistę Ingą Bagdonaitę, projekto metu susibičiuliavusios pradėjome juos organizuoti dažniau. Nuolatinės komandos kol kas neturiu, bet dažniausiai esu dirbusi su plaukų stiliste Inga Bagdonaite, fotografėmis Karolina Povilanskaite Zapereckiene, Rasa Suprata, Inga Balsiuk. Šias merginas labai vertinu, nes tik su jomis išeidavo geriausiai išpildyti vizijas.
Dar esu grąžinusi Donatą Laisvą, Irūną Puzaraitę Čepononienę, Inetą Puzaraitę Žvagulienę, Violetą ir Vilių Tarasovus, Mią, Sandrą ir Viktorą, Astą Pilypaitę, Ingridą Kazlauskaitę, Justiną Partikę, aktorę Žiedūnę Mardosaitę ir tikraja išdykelę Aušrinę Gerikienę. Netrukus laukia nuostabus projektas su atlikėja Vasha.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena?
– Dažniausiai mano darbo diena prasideda labai anksti paryčiais ir tęsiasi iki pietų. Aš esu ryto žmogus, tad ankstus kėlimasis problemų nesukelia, tačiau po 6 metų šiame darbe nebepriimu klienčių po pietų, nebent kalba eina apie mokymus sau ar kvalifikacijos kėlimo paskaitas. Žinoma, atėjusi į darbą visuomet tinkamai pasiruošiu darbo vietą bei susiruošiu klienčių priėmimui.
– Ar tiesa, kad visos dabar nori „nude look“ ir menine prasme vizažistams nelabai yra kaip pasireikšti?
– Dabar išties labai tarp klienčių populiarus lengvas, neužkraunantis, natūralesnis makiažo įvaizdis, bet negaliu teigti, jog visos to nori. Daugelis nori ir būti ryškios, jos nori gana sudėtingų grafinių makiažų. Mano tikslas – išpildyti klientės norus, bet tuo pačiu ir patarti, su kokiu makiažu ji atrodytų geriausiai.
– Kaip keitėsi finansinė situacija? Ar pastaruoju metu labai brango priemonės, lygu, ir paslaugos?
– Jeigu lyginti situaciją su tuo laikmečiu, kuomet aš tik pradėjau dirbti, tai aš dirbau tikrai ne su profesionaliomis priemonėmis, kurios kainuodavo nedaug. Taip pat ir už makiažus imdavau juokingą atlygį. O pastaraisiai metais kosmetikos kainos tikrai išauugo, kadangi ir vedu mokymus aš privalau nuolat testuoti naujausią kosmetiką, tad mano kosmetikos pirkinių krepšelio sarašas išauga trigubai, be to, aš nesu iš tų meistrių, kurioms vien prabangos prekės kelia didžiausias emocijas – aš mėgstu kosmetika tyrinėti, taip įsygydama tiek liukso klasės, tiek biudžetinių prekių, kadangi dažniausiai mes sumokame tik už garsų prekinį ženklą.
– Ar skiriasi, kiek galima uždirbti dirbant mažame miestelyje ir kiek – sostinėje? Kokie kainų skirtumai?
– Kadangi aš pati dirbu nedideliame, bet man labai širdžiai mielame Alytaus mieste, ir kartais keliauju po kitus miestus bei šalis su mokymais, galiu teigti, jog grožio meistrai čia tikrai gali užsidirbti, jei tik to norės patys bei dės pastangas. Žinoma, jeigu persikeltum į Vilnių ar Kauną, ten jauni žmonės, meistrai galėtų surasti daug daugiau perspektyvų.
– Ar jaučiate krizę, kad sumažėję klientų, nes visi taupo? O gal priešingai – išgyvenate aukso amžių?
– Krizės tikrai nejaučiu, bet pastaraisiais metai pradėjau kelti kainas ir vertinti bei gerbti savo profesiją. Į makiažo kainą įeina priemonių pastovus atnaujinimas, tobulinimosi žinios, darbo vietos nuoma, o ką dar kalbėti apie visokius mokesčius bei stiliaus detales modeliams.
Daug kas nuvertina bei nupigina savo darbą, kad tik pritrauktų klientų. Nieko nesakau, jei taip daro pirmuosius metus dirbantis pradedantysis meistras, bet jei savo darbo negerbia daugemetę patirtį sukaupęs meistras, tada reikėtų susimastyti.