Greitu metu S. Miro pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Išskirtiniame interviu ji prisipažįsta, jog Vilniuje makiažo gerbėjams visu 100 proc. atskleis vizažo paslaptis, kurios lig šiol menkai žinomos ir plačiame pasaulyje.
- Kas jus paskatino imtis vizažo meno?
- Vizažu domėtis pradėjau paskutinėse mokyklos klasėse. Lankiau paruošiamuosius meno/dailės kursus, kad pasirengčiau stojamiesiems egzaminams į prestižinį dizaino institutą. Tuomet vizažisto darbas dar nebuvo madingas, apie jį mažai kas buvo girdėjęs. Man buvo įdomu kurti, keisti formas, suteikti įvaizdžiams apimties, žaisti su šviesos įtaka, žmogišką išvaizdą paversti kažkuo neatpažįstamu.
Pradėjau nuo ekstravagantiškos kūrybos, ryškių makiažų, nors dažniausiai vizažo kelio pradžia vyksta atvirkščiai, pradedama nuo natūralios nude makiažo technikos, tačiau mane visuomet domino sudėtingesnės technikos, kurios reikalauja daugiau pastangų ir įgūdžių. Tad tik vėliau perėjau prie klasikinių makiažų kūrimo, o kadangi pati mylėjau dažytis, pamažu atsirasdavo vis daugiau užsakymų.
Nelankiau jokių profesionalių kursų, nes tuo metu juose buvo pristatoma pasenusi mokymo programa, kurioje buvo teigiama tik: „Taip daryti galima, o taip – ne“, mano manymu, makiažas – tai savotiška laisvės išraiška, ir kiekvienas meistras turi kurti taip, kaip jam atrodo teisinga. Visi turi savo techniką, paslaptis ir metodiką, todėl ir negali būti jokių rėmų. Tikiu, kad žmogus, kuris turi tapybos pagrindus, atitinkamą išsilavinimą, turi akademinį dailės supratimą, tikrai geba derinti spalvas, žaisti spalvų ir šešėlių potėpiais. O žinios ir patirtis įgyjamos tik per praktiką.
- Kaip įvyko tas didysis lūžis jūsų karjeroje?
- „Instagram“ dėka. Jeigu būčiau nuo pat pradžių savo darbus afišavusi, dabar greičiausiai sekėjų turėčiau dar daugiau. Karjera pradėjo sparčiai augti, kai mano darbais susidomėjo žinomi užsienio šalių vizažistai. Taip pat nors niekada nedalyvavau jokiuose konkursuose, periodiškai įkvėpti mano darbais socialiniuose tinkluose ant savo profilių sienos pasidalina populiarios užsienio grupės, turinčios didelius būrius sekėjų. Taip dalis jų auditorijos savaime suprantama randa mane.
Po kiek laiko mano gyvenime atsirado „MAC“. Tai buvo lemiamas įvykis, kurio labai laukiau ir geidžiau, manau, kad pats likimas mane pas juos atvedė. Mano karjerai darbas „MAC“ įmonėje buvo lyg atrama, kurios dėka įsigilinau į pačią makiažo atlikimo techniką, tekstūras, teptukų svarbą, įgyjau įgūdžių, kaip paprasčiau įgyvendinti vieną ar kitą sumanymą.
Taip perėjau į profesionalų lygmenį, pažinau „Face Chart“ kaip meną. Ėmiausi šios veiklos ir pritaikiau savo akademines piešimo žinias. Pradėjau eksperimentuoti, kūriau skirtingus nacionalinius charakterius, skirtingų rasių įvaizdžius. Vienu metu mano „Instagram“ susidomėjo ir „Anastasia Beverly Hills“ – tai puikiai pasitarnavo sekėjų gretų augimui.
Viena iš pirmųjų ėmiausi video kūrybos, filmavau savo kūrybinį darbo procesą. Taip pat pradėjau dalintis savo darbo etapų fotografavimu, lako panaudojimo ant popieriaus. Mane labai džiugina kai matau, kad žmonės atkartoja ir pateikia savo darbus taip pat kaip ir aš, darau visa tai tam, kad žmonės naudotųsi, dalintųsi, mėgintų.
- Kaip manote, kas daro didesnę įtaką puikiai karjerai: sėkmė, atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu metu, pažinti tinkamus žmones, talentas, ar visgi intensyvus, nuoširdus darbas?
- Kiekvienas žmogus turi savo kelią. Yra tokių žmonių, kurie paprasčiausiai atsitiktinai atsiduria reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir taip tampa populiarūs. Kitų kelius į žinomumą nutiesia tinkamos pažintys, dideli pinigai. Aš tiesiog įdedu daug darbo, nes vizažas yra mano hobis, todėl žinau, kad viskas ko man reikia, ateis palaipsniui.
Kiekvienas mano darbas – mažas laiptelis aukštyn. Manau, kad per visą laiką savo darbu pasiekiau ne tiek jau mažai ir esu visiškai sąžininga pati prieš save. Juk būna, kad kas labai greitai atsitiktinai iškyla, kitą akimirką staigiai krenta žemyn. Manau, kad jeigu viską pasieksi savo darbu – tai išliks visam laikui, priešingai nei neužtarnautas ar tik atsitiktinos sėkmės lydimas populiariumas.
- Kokias įsimintiniausias, svarbiausias akimirkas karjeroje teko išgyventi?
- Kalbant apie didžiausius įspūdžius, atsakymas būtų vienas – grįžtamoji žmonių reakcija. Kai „Instagrame“ tavo darbai sulaukia milijoninių peržiūrų, komentarų, tai įkvėpia ir įpareigoja stengtis dar labiau, dirbti vis geriau. Svarbios ir tos akimirkos, kai tavo darbus įvertina žinomi meistrai.
- Ar prisimenate savo pirmuosius vizažo darbus?
- Dar besimokant meno ir pramonės akademijoje, gimė pirmųjų projektų idėjos. Subūrėme neblogą komandą, kurią sudarė vizažistas, fotografas ir modelis. Tuo metu nuomojomės studiją ir kūrėme įvairius provokuojančius įvaizdžius, tiesa, tai buvo mėgėjiški darbai.
Viename pirmųjų mano projektų sutiko dalyvauti garsi televizijos laidų vedėja bei modelis Nadia Fediaj. Mes norėjome sukurti tokį įvaizdį, kuris dabar dažnai lyginamas su „Lady Gaga stiliumi“, nors tuo metu apie Gagą niekas nebuvo net girdėjęs. Aš pati gaminau plastikinius aksesuarus ir spyglius, jais puošiau modelio veidą ir pečius, akcentavau tamsų gotikinį makiažą. Panaudojome net juodą kramtomąją gumą.
- Ar kuriate vizažą kruopščiai apgalvotais žingsniais?
- Iš anksto niekada neplanuoju. Žinoma, išskirtiniais atvejais darau eskizus ar koliažus, tačiau įprastai naujos idėjos gimsta kūrybinio proceso metu, kai kuriu makiažą, kuriam skiriu nuo penkių minučių iki valandos. Aš nejuntu baimės, kad kažkas gali nepavykti, nes esu tikra, kad kiekvieną klaidą ar netikslumą galima ištaisyti, pakoreguoti. Kuo daugiau praktikos – tuo geresnis rezultatas.
Mane pralinksmina, kai merginos guodžiasi, kad joms rankos dygsta ne iš tos vietos, nes vienodi akių pravedimai (strėlytės) – misija neįmanoma, tai joms – lyg nepasiekiamas meistriškumo lygis, tačiau, mano manymu, tai tėra praktikos klausimas.
- Ar jūsų talentingos rankos yra prisilietusios prie žinomų žmonių įvaizdžio kūrimo?
- Teko padirbėti su Natalija Oreiro. Tai neįkainojama patirtis, nes vaikystėje buvau didelė serialo „Laukinis angelas“ gerbėja. Kaip ir visos mergaitės ja žavėjausi, turėjau plakatus su jos atvaizdu, mokėjau visas dainas.
Visa ši istorija prasidėjo tada, kai vieną dieną man parašė nepažįstamas jaunuolis, kuris yra N. Oreiro vizažistas Argentinoje. Jis teigė, kad jau seniai žavisi mano darbais ir nori pasiūlyti galimybę padirbėti su žvaigžde, kadangi ji kuriam laikui atvyksta į Maskvą. Žinoma, nedvejodama sutikau, ir su garsenybe dvi dienas sėkmingai dirbome. Kūriau net 3 skirtingus įvaizdžius, vienas iš jų buvo skirtas Raudonojo kilimo ceremonijai.
Natalija yra labai maloni moteris, tikra profesionalė, nejutau jokios nepagarbos ar mano darbo nevertinimo, nors tokių patirčių tikrai esu turėjusi ne vieną: kai kurios įžymybės tiesiog nevertina vizažisto darbo, bendrauja ne itin maloniai, nuolat būna įnykę į mobiliuosius, tokiais atvejais sunku atlikti savo darbą ir išgauti geriausią rezultatą, tačiau, žinoma, vizažistas turi būti pasiruošęs viskam ir galutinis įvertinimas turi būti maksimaliai geras.
Esu dirbusi ir su estrados žvaigždėmis, turėjau bendrų projektų su žinomiausiu šalies stilistu Sergey Zverev, atlikėja Nyusha (Anna Vladimirovna Šuročkina) ir kt.
- Esate „Face Chart“ meno ekspertė. Kuo „Face Chart“ yra ypatingas, svarbus makiažo pasaulyje?
- Kaip menas „Face Chart“ atsirado neseniai. Anksčiau tai buvo naudojama kaip makiažo schema, norint paaiškinti eigą, ar pristatyti tam tikrus makiažo produktus. „Face Chart“ buvo naudojamas ir mados šou – įvaizdžiai buvo kuriami ant popieriaus ir tik tada „pernešami“ ant modelių. Vėliau tai tapo savotišku menu, ir esu be galo laiminga, kad esu prisidėjusi prie šios atšakos vystymosi.
Manau, kad kiekvienas tobulėti norintis vizažistas privalo mokėti piešti. Tai didelis pliusas meistrui. Kai užsakovas mato, kad jūs mokate ne tik atlikti makiažą, bet ir pateikti tai popieriuje, jis būna pakerėtas ir jam nekyla abejonių, kad esate tikras profesionalas.
- Vasarą planuojate vizitą mokymams Vilniuje. Ar žinote daug apie Lietuvą, jos žmones?
- Nors apie Lietuvą žinau ne tiek ir daug, esu tikra, kad tai labai graži europietiška šalis. Vilnius garsėja kūrybingais meniškais žmonėmis, atrodo, kad tai jaukus ir malonus miestas, kerintis jo architektūra. Žinau, kad čia gyvena pati įvairiausia publika. Man tokie miestai labai patinka, ir esu tikra, kad Vilnių įsimylėsiu. Turiu svajonę – paskraidyti Lietuvoje oro balionu ir pasigrožėti panorama. Laukiu tik pačių teigiamiausių emocijų, tikiu, kad mokymai praeis puikiai, ir visi liks patenkinti.
- Kokią programą žadate pristatyti vizažo gerbėjams Lietuvoje?
- Mokymai Lietuvoje bus labai įdomūs ir informatyvūs. Tai mano pačios sukurta programa, kur nuo „Face Chart“ meno bus pereinama prie makiažo. Kadangi turiu savo techniką bei individualų suvokimą apie makiažus, aš detaliai parodysiu dieninį „Face Chart“ įvaizdį, tuomet jį paversiu vakariniu ir tada techniškai perkelsiu jį ant modelio veido.
Antrąją dieną mažoje grupėje žmonių atliksime praktiką ir išmėginsime naujas žinias. Abi mokymų dienas viskas bus labai aišku, atvira. Parodysiu visas savo naudojamas priemones, kadangi esu atradusi tikrai nemažą kiekį naujovių. Aš visuomet pasakoju viską, ką žinau, dalinuosi patirtimi visu šimtu procentų. Slėpti nėra prasmės, nes kaip tik noriu, kad žmonės kuo daugiau atrastų naujų dalykų ir galėtų visu tuo naudotis.
- Kokie jūsų tikslai ir siekiai ateičiai?
- Artimiausi planai – vizitas Lietuvoje, tuomet keliausiu ir į Londoną. O bendroje perspektyvoje siekiai – grandioziniai, nes tik turint didžiulių planų galima eiti į priekį. Po truputį siekiu savo tikslo, ruošiuosi apkeliauti visą pasaulį, kad kuo didesniam ratui žmonių perteikčiau savo žinias, techniką, metodus ir meistriškumą. Planuoju ateityje išleisti ir specializuotų knygų rinkinį.
- Pasvajokime. Jeigu ne vizažo meistrė, kuo tuomet norėtumėte būti?
- Būčiau tapusi fotomodeliu, nes „tikrajam modeliui“ netinka mano ūgis ir kūno sudėjimas (juokiasi, – autr. past.). Mėgstu dirbti su skirtingais įvaizdžiais, moku pozuoti ir labai komfortiškai jaučiuosi tokiame amplua. O gal būčiau šokėja? Nuo vaikystės šokau, lankiau įvairiausių šokių stilių būrelius: nuo flamenko iki hip hopo. Man tai taip pat labai artima.