„Gerėjant ekonominei situacijai Lietuvos gyventojai gerokai dažniau gali sau leisti atostogauti šiltuosiuose kraštuose, žiemą vyksta pasimėgauti saule į egzotiškas šalis. Tačiau neatsargus buvimas saulės atokaitoje padaro reikšmingą poveikį odai – ji greičiau sensta, anksčiau atsiranda raukšlių, pigmentinių pakitimų, karpų, kyla ilgalaikė navikų rizika. Juolab, kad šiltuosiuose kraštuose saulės ultravioletinių spindulių radiacija yra ženkliai didesnė nei Lietuvoje“, – sako plastinės chirurgijos ir estetinės dermatologijos klinikos „Vitkus Clinic“ dermatovenerologė-onkologė Julija Mozūraitienė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik šiltuosiuose kraštuose, bet ir Lietuvoje pavojingi saulės spinduliai yra aktyvesni nei prieš 30-40 metų. Todėl saugotis jų svarbu ir mūsų šalyje, rašoma pranešime spaudai.
„Žmonėms taip pat trūksta žinių, jog neigiamas saulės poveikis odai kaupiasi – jeigu jaunystėje daug deginsiesi, labai realu, kad oda susens anksčiau. Mat spindulių pažeista oda turi gyventi iš atsargų, negali regeneruotis, todėl anksti praranda savo gyvybingumą ir sveiką išvaizdą.
Dažnai tenka susidurti su 40-50 metų moterimis, kurios nustemba sužinojusios, kad dabartinės odos problemos yra tik dažno deginimosi jaunesniame amžiuje pasekmė, ir gailisi tokio savo elgesio jaunystėje. Dažnai tenka edukuoti ir jaunesnius pacientus, kad šiandien daug degindamiesi greičiausiai gailėsis tokio sprendimo ateityje“, – aiškina dermatologė.
Saugoti veido odą nuo saulės spindulių reikėtų net ir žiemą keliaujant slidinėti. Yra paskaičiuota, kad sniegas atspindi apie 80 proc. ultravioletinių spindulių, todėl slidinėjant ištisą dieną saulės atokaitoje kyla reali grėsmė pakenkti veido odai. J. Mozūraitienė atkreipia dėmesį, kad žiema yra geriausias periodas estetinėms veido odos procedūroms atlikti, pavyzdžiui, šalinti pigmentines dėmes, nes po tokių procedūrų reikia vengti tiesioginių saulės spindulių.
Kosmetologė Rūta Mažeikienė priduria, kad gyventojų odos fotosenėjimo problemas skatina ne tik saulė, bet ir kiti mūsų modernaus ir greito gyvenimo įpročiai.
„Šiandien daugiau žmonių skraido ne tik laisvalaikio, bet ir darbo reikalais. O skrydžiai, staigūs slėgio pokyčiai, padidinta jonizuojanti kosminė radiacija irgi sukelia vadinamąjį „stiuardesės sindromą“ – odoje vyksta pakitimai. Be to, daug žmonių dirba kompiuteriu, kurio skleidžiama mėlynoji ekranų šviesa sausina odą, atsiranda bėrimų. Galiausiai, dėl nuolatinio skubėjimo ir didelio užimtumo vis mažiau laiko praleidžiame gryname ore, tad odos ląstelės gauna mažiau deguonies, o tai irgi kenkia jų gyvybingumui“, – pasakoja R. Mažeikienė.
Nori atrodyti natūraliai gražiai
Kalbėdami apie grožio procedūrų madas Lietuvoje, ekspertai sutartinai tvirtina, kad nesvarbu, ar pacientas kreipiasi dėl kosmetinių, ar injekcinių procedūrų, ar netgi plastinės operacijos, jis dažnai pageidauja, kad pokyčiai atrodytų natūraliai.
„Lietuvos gyventojai dažniausiai prašo, kad korekcijų nesimatytų, t.y., kad jos nekristų per daug į akis, tačiau pati moteris sulauktų komplimentų, jog atrodo it švytinti po puikių atostogų. Tas būdinga ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir didelei daliai Europos šalių“, – sako J. Mozūraitienė.
Tobulėjant technologijoms, ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje populiarėja įvairios neinvazinės procedūros.
„Apskritai, gyventojai savo oda ir grožiu turėtų rūpintis keliais etapais. Pirmiausia, jauname amžiuje reikia konsultuotis su kosmetologu, vėliau gali prireikti estetinės dermatologijos specialistų pagalbos ir tik paskiausiai – plastinės chirurgijos paslaugų. Mes klinikoje ir siekiame pasiūlyti visą šį spektrą, kad vienoje vietoje pacientas galėtų gauti reikiamo specialisto pagalbą“, – sako J. Mozūraitienė.
Stiprindama estetinės dermatologijos sritį klinika investavo apie 250 tūkst. eurų ir įsigijo vieną moderniausių Baltijos šalyse aleksandrito ir YAG lazerį. Juo bus atliekamos ne tik populiarios grožio procedūros, tokios kaip plaukų, pigmentinių dėmių, karpų šalinimas, bet ir sudėtingesnės estetinės procedūros, pavyzdžiui, neoperacinis veido odos liftingas, aknės paveiktos veido odos gražinimas ir kitos.
Plastinėje chirurgijoje naudoja kuo mažesnius implantus
Šis pacientų natūralumo siekis diktuoja madas ir plastinės chirurgijos srityje. Pavyzdžiui, pacientai rečiau nori formuoti stambią krūtinę ar didelius sėdmenis, iš mados išėjo vadinamosios „babyface“ operacijos. Be to, keičiasi ir pačios plastinių operacijų technikos.
„Šiandien atliekame vis daugiau vadinamų hibridinių krūtų didinimo operacijų, kurių esmė yra naudoti kuo mažesnius implantus ir juos apauginti paties paciento riebaliniu sluoksniu. Ši naujovė suteikia daugiau galimybių suformuoti natūralesnę ir dailesnę krūties formą, o su mažesniu implantu geriau bei natūraliau jaučiasi ir pati pacientė. Sėdmenų plastikos operacijose taip pat jau vis rečiau naudojame implantus – dažniausiai norimas linijas išgauname panaudodami pačių pacientų riebalų audinius ar taip pat pasitelkdami tik nedidelio dydžio implantus“, – apie naujoves pasakoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Tomas Budrius.
Klinikos įkūrėjas profesorius Kęstutis Vitkus pastebi, kad šiandieninės plastinės chirurgijos technologijos apskritai leidžia gydytojams būti didesniais kūno skulptoriais.
„Ta pati riebalų nusiurbimo operacija nebėra tokia, kokia buvo anksčiau, kai pagrindinis tikslas buvo pašalinti perteklinius riebalus dėl jų svorio. Dabar su naujausia įranga mes galime labai tikslingai atkurti kūno linijas ir išgauti rezultatą, kuris maksimaliai atitiktų paciento lūkesčius“, – sako K. Vitkus.
Klinikos atstovai pastebi, kad daugiausia klinikoje atliekama krūtų korekcijos, pilvo plastikos, riebalų nusiurbimo, vokų ir kaktos pakėlimo operacijų, taip pat nosies plastika, veido patempimai.
„Nors daugiausia operacijų atliekame 30-50 metų pacientėms, kurios praėjus kuriam laikui po gimdymų nori atgauti estetiškas kūno linijas, tačiau nemažą dalį sudaro ir operacijos, kuriose ne tik pageriname estetinį vaizdą, bet ir sprendžiame fiziologines problemas. Pavyzdžiui, dėl nosies plastikos kreipiasi ir vyrai, ir moterys, kurie turi fiziologinių kvėpavimo sutrikimų, tai yra, viena šnerve kvėpuoja prasčiau, bet tuo pačiu nori pakoreguoti ir nosies estetinę išvaizdą. Arba su amžiumi užkritę akių vokai pacientams gali sukelti regėjimo sutrikimų, akių ašarojimą ar jautrumą. Tad dažnai operacijos ir pagerina gyvenimo kokybę, ir užtikrina estetiką“, – aiškina T. Budrius.