Viskas prasidėjo tyrinėjant cukrų – deoksiribozę, kuri natūraliai aptinkama organizmo ląstelėse ir padeda formuoti DNR: deoksiribozė yra deoksiribonukleininės rūgšties dalis.
Tyrinėdami, kaip šis monosacharidas užgydo pelių žaizdas, kai tepamas topiškai, Šefildo universiteto ir COMSATS universiteto Pakistane mokslininkai pastebėjo, jog kailiukas aplink pažeistas vietas joms ataugo greičiau nei negydytoms pelėms, rašo „Science Alert“.
Studijos metu mokslininkai paėmė pelių patinėlius, kuriems dėl testosterono poveikio buvo nuslinkę plaukeliai, ir nuo nugarų pašalino jiems kailį. Kiekvieną dieną ant plikos odos tyrėjai tepdavo nedideles deoksiribozės gelio dozes ir po kelių savaičių šiose srityse pasirodė tankiai ataugęs kailiukas, kurio plaukeliai buvo ilgi ir stori.
