Apie tai, kodėl priemonės nuo saulės yra svarbios, kuo jos skiriasi bei kaip žinoti, kokia priemonė tinkamiausia jums, pasakoja dermatovenerologijos gydytoja rezidentė Eglė Valužytė bei „MATH Scientific“ įkūrėja Marija Valaitė.
Kas yra UV spinduliai ir kodėl turime jų saugotis kasdien?
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog saulės skleidžiami ultravioletiniai spinduliai žmogui daro kancerogeninę įtaką, t.y. sukelia vėžį. Saulė skleidžia trijų rūšių (trijų bangų ilgių) spindulius: UVA, UVB ir UVC. Mums aktualūs yra UVA (sudarantys 95% visų UV spindulių) ir UVB spinduliai (sudarantys mažiau nei 5% visų UV spindulių), kadangi nuo UVC spindulių žalos mus apsaugo planetos ozono sluoksnis. „UVB spinduliai paveikia išorinius odos sluoksnius ir sukelia nudegimus bei skatina odos vėžio atsiradimą, UVA spinduliai susigeria giliau į odą ir skatina jos senėjimą – kolageno kiekio mažėjimą, raukšlių susidarymą ir t.t.. Deja, jie taip pat yra ir kai kurių rūšių odos vėžio priežastis. Negana to, UVA spinduliai gali prasiskverbti pro langų stiklus, tad leidžiant daug laiko prieš langą, reiktų pagalvoti apie apsaugą nuo jų“, – pasakojo Marija Valaitė.
„Svarbu paminėti, jog UV spinduliai prasiskverbia ir pro debesis ir kenkia odai taip pat, kaip ir saulėtą dieną, būtent todėl apsauga nuo saulės yra būtina ištisus metus“, – pridūrė gydytoja Eglė Valužytė.
Kuo skiriasi priemonės nuo saulės ir kurios iš jų yra efektyviausios?
Parduotuvėse galime rasti įvairių kremų nuo saulės. Jie skiriasi savo sudėtimi (cheminiai arba fiziniai ingredientai) bei apsaugos lygiu (SPF).
SPF, kitaip žinomas kaip apsaugos nuo saulės faktorius (sun protecting factor) nurodo kiek ilgai ir kaip stipriai priemonė gali jus apsaugoti nuo žalingų UVB spindulių poveikio. „Pavyzdžiui, jeigu be jokio kremo žmogaus oda nudega per 10 minučių, SPF15 leidžia šį laiką padauginti iš 15 ir apsaugo odą apie 150 minučių, o SPF50 apsauga išlieka iki 500 minučių. Tačiau yra ir antras SPF apsaugos aspektas – kiek procentų spindulių bus sulaikyta. SPF15 sulaiko apie 94% UVB spindulių, SPF30 – 97%, o SPF50 – iki 98%. Nors ir neatrodo kad skirtumas didelis, tačiau apsaugos nuo saulės kontekste, 1% yra labai daug“, – teigia Marija Valaitė.
Apsauga nuo UVA spindulių yra pakankamai neseniai atsiradusi priemonių nuo saulės savybė. Tiesa, nėra jokios tarptautinės sistemos, kuri leistų tiksliai įvertinti UVA apsaugą ir visiems suprantamus vertinimus nurodyti ant pakuotės. Kol kas tiesiog pažymima, jog priemonė suteikia plataus spektro apsaugą, t.y. apsaugo nuo abiejų aktualių UV spindulių rūšių.
Kaip minėta, priemonės nuo saulės skiriasi ir savo sudėtimi: jų pagrindiniai veiklieji ingredientai gali būti cheminiai (organiniai) bei fiziniai (mineraliniai / neorganiniai). „Anksčiau buvo manoma, jog cheminiai ingredientai sugeria UV spindulius, paverčia juos šiluma ir išsklaido, o fiziniai ingredientai tiesiog atspindi kenksmingus spindulius. Dabar manoma, kad fiziniai ingredientai gali atlikti abu šiuos veiksmus, todėl rinkdamiesi fizinius ingredientus suteikiame savo odai dvilypę apsaugą,“ – pasakoja M. Valaitė. Fiziniai ingredientai, kurie dažniausiai sutinkami priemonėse nuo saulės yra cinko oksidas ir titano dioksidas.
Kaip naudoti priemones nuo saulės, kad jos suteiktų maksimalią naudą
Gyd. Valužytės teigimu, priemones nuo saulės reiktų naudoti apie 15-30 minučių iki susiduriant su tiesioginiais saulės spinduliais, kadangi joms reikia laiko kokybiškai įsigerti į odą. Taip pat, svarbu priemonę tepti dosniai – ant pakuotės nurodytas SPF skaičius nesuteiks žadėtos apsaugos, jeigu jos naudosime nepakankamai.
„Mokslinių tyrimų duomenimis, žmonės naudoja vos 0,5-1,5 mg priemonės vienam kvadratiniam odos centimetrui, kai tuo tarpu gamintojo žadėta ir ištirta SPF apsauga „galioja“ tik kuomet tepame bent 2 mg priemonės kvadratiniam odos centimetrui. Kitaip tariant, norėdami tinkamai padengti kūno odą priemone nuo saulės, vienam kartui turime jos sunaudoti ne mažiau kaip 6 arbatinius šaukštelius. Taip pat, privalome nepamiršti ir tokių vietų kaip ausys, lūpos, rankos“, – pabrėžė medikė.
„Taip pat, nors tai ir nėra labai patogu, kas keletą valandų reiktų „papildyti priemonės atsargas“ ir užtepti papildomą jos sluoksnį, kadangi dienos metu prakaituojame, plauname rankas ir taip sumažiname priemonės veiksmingumą“, – pasakojo M. Valaitė.
„Gaila, tačiau nors mūsų visuomenė ir yra linkusi manyti, kad priemonių nuo saulės naudojimas visiškai apsaugo odą nuo saulės daromos žalos, tačiau taip nėra. Nors informacijos apie šių priemonių svarbą vis daugėja, odos vėžio atvejų nemažėja. Todėl svarbu suprasti, kad nepaisant to, kokį stiprų SPF pasirinksite, jis nesuteiks tokios apsaugos, kokią suteiks nebuvimas saulėje“, – apibendrino gydytoja Eglė Valužytė.