Tikriausiai kiekviena paslapčiomis bandome pabėgti nuo šios informacijos, nes vos tik pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams spjauname į sveikatą ir vis tiek svajojame apie nepriekaištingą, tarsi iš ilgų atostogų grįžusios dievaitės, bronzinį įdegį.
Saulės vonios ar soliariumų lovos?
Visai nesvarbu, kaip mėgaujamės saulės spinduliais – degindamiesi pajūryje ar šiltai įsitaisę po soliariumo lempomis – UV spinduliai vis tiek yra ankstyvo senėjimo, atsiradusių raukšlelių, pigmentinių dėmių, suglebusios odos, ir galimai, melanomos (piktybiškiausias odos vėžio tipas) kaltininkai. Visi ultravioletiniai (UV) spinduliai turi tiesioginės įtakos mūsų odos ląstelių DNR, jas pažeisdami ir sukeldami mutacijas. Būtent dėl to saulės malonumai mums ir grasina nepageidaujamomis ligomis. Deja, bronzinis įdegis, ir net pats švelniausias aksominis spindesys, yra ne kas kita kaip pažeistų odos ląstelių DNR indikatorius. Persideginimas saulėje iškelia kitą galvosūkį – kaip sustabdyti odos senėjimą?
Jei paklaustumėte, kas kenkia mažiau – saulės vonios ar soliariumų lovos, stotų nejauki pauzė. Nė vienas variantas negali būti teisingas tol, kol teisingai nepasirūpinsime savo oda ir į rankas nepaimsime apsauginių priemonių nuo saulės. Įsivaizduokite: vos įgavusi įdegį, jūsų oda pati prašosi pagalbos ir melanino (tamsios spalvos pigmento) pagalba bando apsaugoti savo DNR. Sunku patikėti, bet kiekvienas, vos stipresnis nudegimas iš karto padvigubina šansus susirgti odos ligomis. Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad sveikiausias spindesys yra tik mūsų natūrali odos spalva.
Kelios minutės praleistos soliariume nėra tokios nekaltos, kaip gali atrodyti iš pirmo karto. Didžiulis ir vis dar giliai įaugęs mitas – degintis uždaroje erdvėje yra saugiau ir sveikiau nei po atvira saule. Soliariumų mėgėjai bandys jus įtikinti, kad poros minučių užteks pasisotinti vitaminu D, pradėti odos atjauninimo procesus, o galbūt net ir nudeginti nepageidaujamus spuogelius ar žaizdeles ar atsikratyti kitų odos trūkumų. Tačiau jau žinome, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Soliariumai naudoja fluorescencines lemputes, kurios išskiria nuo 3 iki 12 kartų intensyvesnę UVA spinduliuotę, nei UVA spinduliai dienos šviesoje. O dėl vitamino D, tai jo gamyba tiesiogiai priklauso nuo UVB spindulių ir mūsų odos baltymų kontakto. Deja, soliariumai pagrinde skleidžia UVA spindulius, kurie visiškai nesusiję su vitaminu D.
Kaip veikia apsauginiai kremai nuo saulės?
Jei yra vienas produktas, kurį būtina naudoti kasdien, norint turėti sveiką ir laimingą odą, tai – apsauginis kremas nuo saulės. Galbūt sunku patikėti, bet 90% veido odos senėjimo požymių galime sukontroliuoti mes patys. Tačiau daugeliui taip ir nepavyksta išsaugoti jaunatviškos veido odos dėl klaidingo mąstymo, jog kremus nuo saulės reikia teptis tik tada, kai esame prie jūros ar atostogaujame šiltuose kraštuose. Jei vis dar tikite mitu, jog kremo su SPF faktoriumi užtenka tik esant pliaže – esate didžiulėje bėdoje. Tik naudodami kremą su SPF apsaugosite odą nuo galingų UV spindulių. Tačiau, stojant į bet kokią kovą, pirmiausia, reikia pažinti savo priešą. Visi ultravioletiniai(UV) spinduliai yra skirstomi į UVA ir UVB:
UVB: spinduliai yra atsakingi už pasikeitusią odos spalvą, nudegimus ar paraudonavimus, bei su saulės spindulių poveikiu susijusias odos ligas;
UVA: spinduliai yra labiau kenksmingi nei UVB, kadangi pasiekia gilesnius odos sluoksnius. Jie yra labai apgaulingi, kadangi besikaitinant saulėje, jų galite ir nepajusti. Didžiausias pavojus slypi tame, kad šie spinduliai yra tokie stiprūs, jog nestabdomi pasiekia odą net per stiklą ar debesis. Taip pat, skirtingai nei UVB, UVA spinduliai pridaro ilgalaikės žalos – teks visam laikui susidraugauti su raukšlelėmis ant kaktos, suglebusia bei anksčiau laiko susenusia oda.
Trumpa pamokėlė: ką reiškia skaičiai prie SPF?
Skaičiai prie SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) atspindi naudojamo kremo atsparumą UVB spinduliams laiką. Galvokite apie tai šitaip: jei įprastai jūsų oda nudega po 10 min saulėje, patepant ją SPF15, oda nenudegs 150 min (minučių skaičių padauginkite iš SPF skaičiaus). Tai reiškia, kad kuo didesnis skaičius, tuo ilgiau galėsite mėgautis saulės spinduliais neprisidarydami sau didžiulės žalos.
Dažniausiai sutinkamas yra SPF30 faktorius, kurį įprastai ir rekomenduoja dermatologai. Deja, nė vienas kremas nuo saulės negali pilnai apsaugoti nuo UV spindulių, bet: SPF15 apsaugo nuo 93% UV spindulių, SPF30 nuo 97% UV spindulių, o SPF50 net nuo 98% UV spinduliu. SPF30 ir SPF50 apsauga skiriasi labai neženkliai, tačiau, kai kalbame apie odos sveikatą, kiekvienas procentas yra svarbus.
Ar tikrai reikia atskiro kremo su SPF kūnui ir veidui?
Suteikiantis atspalvį? Drėkinantis? Purškiamas? Veidui? Kūnui? Gera žinia, kad dabar turime tikrai didžiulį pasirinkimą, kaip apsisaugoti nuo UVA/UVB spindulių. Bloga žinia – pasirinkimas toks didelis, kad kartais ir nebežinai ko čia griebtis.
Ar verta investuoti į du atskirus kremus su SPF kūnui ir veidui? Tikrai taip! Kadangi kiekvieno iš mūsų veido ir kūno odos yra skirtingos, natūralu, kad apsaugančių nuo saulės produktų sudėtis ir formulės, taip pat, skirsis. Veido apsaugai skirtos priemonės yra sukurtos taip, kad lengviau įsigertų, neapsunkintų odos, užkirstų kelią bėrimams, o ypatingai – jei turite riebesnę odą. Tačiau, šiuo atveju, nereikėtų vadovautis principu “viskas arba nieko” ir jei po ranka turite tik įprasto kremo su SPF, nepamirškite juo patepti ir veidą. Visgi, jei norite pasirūpinti oda tinkamai – dermatologai rekomenduoja naudoti du skirtingus kremus.
Kam man apsauginis SPF kremas, jei gyvenu mieste?
Mes jau žinome, kad būnant prie jūros odą apsaugoti yra būtina. Tačiau, kaip elgtis tokiu atveju, jei į dienos meniu saulės vonios nėra įtrauktos?
Veido kremu su mažiausiai SPF30 apsauga dermatologai rekomenduoja teptis kasdien. Net jei jūsų dienotvarkėje tėra suplanuota kelionė nuo mašinos iki ofiso durų, veido kremas su SPF faktoriumi yra būtinas, norint išlaikyti jaunatvišką odą ir laimėti kovą su senėjimo ženklais. Jei lauke debesuota, lyja lietus ar vaikai už lango lipdo sniego senį, tai visai nereiškia, kad neįdegsite. Žiemą saulės spinduliai gali būti tokie pat intensyvūs kaip ir vasarą. Žinokite, kad net niūriausią diena 70-80% UV spindulių, net nestabteldami perskrodžia debesis ir nugula ant mūsų odos.
Patarimo, kaip naudoti kremą nuo saulės, paprašėme „Cera“ grožio salono kosmetologės Irenos Ba:
„Dieninis drėkinamasis kremas tepamas likus 10-15 min iki kremo su SPF apsauga naudojimo. Kartais SPF kremas atlieka dieninio ir apsauginio kremo funkcijas, tada dieninio kremo galite ir netepti. Apsauginį SPF kremą tepkite prieš išeidami į lauką. Kad jis pradėtų veikti, t.y. susidarytų apsauginė plėvelė ant odos, reikia laiko (15-20min). Veidui užtenka ½ nubraukto arbatinio šaukštelio kremo, kūnui prireiks 2-jų šaukštų. Jei naudosite labai mažai kremo, vietoje laukiamos SPF30 apsaugos, gausite tik SPF15. Kremo įtrinti nereikia, jis turi gražiai padengti odą.
Taip pat, nepamirškite ausų, lūpų, riešų, pėdų, kaklo ir mylimo vyro plikės! Ir būtinai apsaugokite akis stilingais akiniais ar skrybėle – paprastas kremas su SPF jautriai paakių odai netinka, nes yra per sunkus ir gali sudirginti ir taip jautrią odą. Beje, jei pasitepėte SPF50 ryte, tai nereiškia, kad jis saugos visą dieną. Mažiausiai du kartus per dieną reikia jį atnaujinti, užtepti iš naujo, prieš tai nuvalius veidą toniku.“
O gal užteks tik pudros su SPF apsauga?
Į klausimą, ar makiažo priemonės su SPF faktoriumi yra tokios pat efektyvios kaip ir kremas nuo saulės, turime tikrai fainą atsakymą. Pasirodo, norint apsaugoti veidą nuo UVA/UVB spindulių prireiktų 14 kartų daugiau pudros ir 7 kartus daugiau kreminės pudros, kad gautumėte norimą SPF apsaugos rezultatą. Tad atidžiai saugotis nuo saulės tikrai verta, ar įtikinome?