Kosmetikos gaminių sudėtyje yra daug cheminių medžiagų, visos jos atlieka tam tikras funkcijas ir visos jos reikalingos. Vienos drėkina, minkština odą, suteikia stangrumo – kitaip tariant atlieka tą pagrindinę funkciją, dėl ko perkame kosmetikos priemones, skirtas veidui ir kūnui. Kitos gi reikalingos tam, kad kosmetikos gaminys būtų saugus naudoti, t.y. užtikrina, jog jis nesuges per kelias dienas. Dar kitos tiesiog suteikia mūsų naudojamoms priemonėms patrauklią išvaizdą – malonią pažiūrėti ir tepti konsistenciją, spalvą, kvapą ir t.t.
Viena iš odos funkcijų – sudaryti barjerą nuo išorinės aplinkos, bet tai nėra nepralaidus barjeras. Cheminės medžiagos gali prasiskverbti per odą: per epidermio ląsteles, per prakaito kanalus ar plaukų folikulus. Naudojant medžiagas, kurios yra aptrauktos lipidais, šios gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Šios medžiagos gali patekti į kraują ir migruoti į kitus organus.
Viena dažniausiai apkalbamų medžiagų – parabenai – kosmetikos gaminiuose atlieka konservantų funkciją. Jei priemonėje nėra konservanto, kremas, kaip ir maistas, bus tinkamas vartoti kelias dienas ir tai tik laikomas šaldytuve. Aš pati tikrai renkuosi saugius produktus, nes manau, kad tai mažesnė blogybė, nei netinkamo vartoti gaminio naudojimas. Be abejo, atkreipiu dėmesį į parabenų kiekį.
Šiandienos rykštė – alergijos, o kai kurios cheminės medžiagos linkę jas sukelti, todėl visada pravartu dar nenaudotą gaminį išmėginti ant mažo odos plotelio, netepant viso veido ar kūno, o žinant kam esate alergiški, nenaudoti produktų, turinčių šių medžiagų.
Visi tie „kenksmingai“ skambantys emulgatoriai, konservantai nėra vienodi, tie patys konservatoriai gali būti ne tik parabenai, bet ir bičių vaškas, vitaminai C, A, tačiau tokia kosmetika visada bus brangesnė. Deja, ne visada galima aklai tikėti produkto etikete. Niekad nepamiršiu parduotuvėje radusi rankų kremo indelį, ant kurio etiketės puikavosi užrašas, jog šis su natūraliu šaltalankių aliejumi. Tačiau vien pažvelgusi į kainą supratau, kad tai tik reklaminis triukas, nes šaltalankių aliejus brangus produktas, tad kremo indelis niekaip negalėtų kainuoti vos kelis eurus.
Lygiai taip pat negalima aklai tikėti užrašais „natūralus“, „ekologiškas“, sudėtį visada reikia analizuoti. Tam pasitarnauja internetinės svetainės, paaiškinančios cheminių medžiagų funkcijas, aprašančios galimą šalutinį poveikį, be to visada galite pasitarti su odos priežiūros specialistais.
Kartais tam tikros medžiagos duoda neigiamą poveikį tik po tam tikro vartojimo laiko ar padauginus jų, tad visada reikia sekti naudojimo instrukcijas. Kaip pavyzdį galiu įvardyti lakštines kaukes – jos tinkamos staigiam efektui išgauti, bet jų nereikėtų naudoti ilgą laiką.
Kitas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, jog net aktyviųjų medžiagų, kuriomis siekiame odą prisotinti, oda „pasiima“ labai nedaug, vos kelis procentus, tad ir tų kenksmingųjų gauname labai nedaug, tad nereikia perdėti kenksmingųjų medžiagų žalos. Žinoma, kosmetikos priemones taip pat naudoti saikingai ir atsakingai.
Kokie dar galimi nepageidaujami sintetinių cheminių medžiagų poveikiai?
Dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis – dermatitas (atsirandantis, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su ją alergizuojančiomis ar dirginančiomis medžiagomis). Rankų, veido, lūpų srityje oda tampa sausa, pamažu pereina į pleiskanojimą, trūkinėjimą, parausta, tinsta, ją niežti. Dermatitą gali sukelti persulfato druskos, PPD ir kiti dažikliai, rezorcinolis, kvapiosios medžiagos, konservantai.
Kitas nepageidaujamas reiškinys – astma. Ji dažniausiai pasireiškia nuolat įkvepiant chemines medžiagas, naudojant purškiamas priemones. Tačiau šios medžiagos problemas dažniausiai sukelia grožio meistrams. Jei tik kartais naudojate plaukų laką ar purškiamą dezodorantą, tikrai neturėtumėte sulaukti bėdos.
Dažnai kai kurios medžiagos sprendžia vieną odos problemą, tačiau pagilina ar iššaukia kitą. Pavyzdžiui, silikonas – jis užpildo ir tokiu būdu sumažina raukšleles, odos nelygumus, tačiau išsausina odą, gali iššaukti bėrimus.
Norėčiau pasakyti, kad nepageidaujamas reakcijas, ypač alergijas, sukelia ne tik sintetinės medžiagos, bet ir natūralūs produktai – pvz., eteriniai aliejai. Dažnai girdžiu sakant, kad rinksiuosi ekologiškus natūralius produktus, nes esu daug kam alergiška, o tai – klaida. Priešingai – natūraliems produktams žmonės alergiški netgi dažniau.
Dar keli šalutiniai reiškiniai – besikemšančios poros, uždegiminiai procesai ir bėrimo elementai.
Na, ir taip pat galimas poveikis imuninei sistemai, kepenims, taip pat – teratogeninis (poveikis motinos ir vaisiaus organizmui), mutageninis, kancerogeninis poveikis.
Kurios medžiagos kosmetikos yra pačios agresyviausios?
Labiausiai dirginančios medžiagos yra konservantai ir kvapikliai. Tačiau sudirginti gali ir daugybė kitų medžiagų.
Rekomenduojama atkreipti dėmesį į pirmus penkis ingredientus, kitaip tariant, į tai, kas sudaro kosmetinės priemonės pagrindą. Jei ten yra perdirbtų naftos produktų – mineralinis aliejus (mineral oil, petrolatum, paraffinum), tokia kosmetikos priemonė nebus palanki nei odai, nei plaukams. Šios medžiagos trikdo odos gyvybines funkcijas, padengia odos paviršių plėvele, ištraukia iš audinių vandenį.
Mano pačios oda labai jautriai reaguoja į mineralinį aliejų, dažniausiai jis būna masažiniuose kremuose, veido ir kūno kremuose (parafinum liqudum, petrolatum). Ji sudirgsta, ima niežtėti, parausta, sunkiai nusiplauna, todėl nenaudoju priemonių, kurių sudėtyje jis yra ir patariu klientėms jų vengti. Mineralinis aliejus užkemša odos poras.
Prausikliai – netinkamiausi naudoti tie, kurie yra sukurti muilo pagrindu. Pažeidus odos raginį sluoksnį, jis atkuriamas per 5 dienas. Apsauginė odos plėvelė yra rūgšti, bet dažnas spirito naudojimas pH reikšmę paslenka į šarminę pusę, taip atsiranda epidermio barjero disbalansas.
Dažnai dekoratyvinėje kosmetikoje ir kitose veido priežiūros priemonėse esantys silikonai (Dimethicone, Dimethicone Copolyol, Cyclomethicone) pagražina odą akimirksniu, kadangi gražiai išlygina odos nelygumus, sumažina raukšles, tačiau šios priemonės labai ilgai išlieka ant odos (apie dvi savaites), neleisdamos jai valytis, užkemša poras. Šios cheminės medžiagos nesuyra, tad daro žalą ne tik odai, bet ir aplinkai.
Kalbant apie konservantus, saugiausiais laikomi Metylparaben ir Ethylparaben, o žalingiausiais Butylparaben ir Isobutylparaben. Ypatingai venkite pastarųjų dviejų. Tačiau jų naudojimas yra reglamentuotas ir leidžiamas. O jei jis dar ir sudėties paskutinėse eilutėse – tikrai padarys minimalią žalą arba nepadarys jos visai.
Pasikartosiu – jei nesate alergiškas, nepasireiškia kontaktinis dermatitas – šie ingredientai tikrai vargiai sukels jums rimtas sveikatos problemas, kadangi tam reikia didelių jų kiekių. Parabenai lengvai prasiskverbia pro odos sluoksnius, yra absorbuojami kraujotakos sistemoje bei kaupiasi organizmo audiniuose. Kadangi parabenai atlieka konservantų funkciją, jų galima rasti visuose kosmetikos gaminiuose.
Kvapikliai (fragrance, parfum) – jautriaodžių baubas. Šios priemonės dažnai sukelia alergijas, daro odą jautria, kas yra dažna problema lietuvaičių tarpe. Prasiskverbia per odą, pažeidžia inkstus, kepenis, gali sukelti astmą, alergiją. Bet rinktis kosmetinių priemonių, kurios nekvepia, klientės irgi nenori – mano pačios praktikoje tai dažnai pasitaikantis reiškinys. Bet nieko keisto, aromaterapija turi savo vertę ir platų poveikį.
Sodium Lauryl (laureth) Sulfate (trumpiau SLS arba SLES) – gali sukelti genų mutaciją, ypač pavojingas alergiškiems žmonėms. Dažniausiai sutinkami dušo geliuose, šampūnuose.
Polipropilenglikolis ir polietilenglikolis (PPG ir PEG) – mažos molekulinės masės, tad lengvai patenka į audinius. Toksiški, ištraukia iš odos drėgmę, sausindami ją. Šias medžiagas gali pakeisti augalinis glicerinas. Randami veido, kūno, paakių kremuose, tonikuose.
Aliuminio druska (Aluminium Chloride, Aluminiumchlorhydrate, Aluminium Zirconium Trichlorohydrex GLY ir kt.) randama dezodorantuose, antiperspirantuose. Užkemša poras, blokuoja prakaito liaukų veiklą, taip sukeliant uždegimą, limfmazgių patinimą.
Be visų agresyvių, kenksmingų medžiagų kosmetinės priemonės netaps mažiau veiksmingos, nes šios pigios sintetinės medžiagos keičia natūralias augalines, deja, ir brangias medžiagas. Kitas dalykas, jog natūralios medžiagos beveik visada neduoda tokio staigaus efekto, kaip sintetinės medžiagos, o dažnas iš mūsų rezultato nori čia ir dabar.
Kaip apsisaugoti nuo šių kenksmingų medžiagų, nes didžioji dalis kosmetinių priemonių savo sudėtyje jų turi?
Visada stengiuosi vengti kraštutinumų, todėl noriu pasakyti, jog su protu naudojant kosmetikos priemones (tiesiog nenaudokite priemonių per daug, jei jūsų oda riebi, nereiškia, kad ją reikia nusausinti bet kokia kaina, o jei sausa, nereiškia, kad ant jos reikia tepti labai daug kremo) neturėtume gauti didelių dozių kenksmingų priemonių, kurios jau tampa pavojingos mūsų sveikatai ir nepulti gąsdintis, juk Lietuvos teisės aktai reglamentuoja kosmetikos priemonių vartojimą.
Dažnai informacija pateikta taip, kad kyla klausimas, ką gi valgyti, kokias kosmetikos priemones vartoti, nes visur vien nuodai ir kenksmingos medžiagos. Bet juk taip blogai toli gražu nėra. Akcentuojama konkrečios medžiagos žala, bet „pamirštama“ paminėti, kad kosmetikos priemonėse jų yra labai mažai.
Visada rekomenduoju domėtis tuo, ką tepsite ant odos, plaukų. Medžiagos etiketėje visada surašytos mažėjimo tvarka, kitaip tariant – kuo medžiagos daugiau, tuo ji aukščiau sąraše. Kosmetiniuose kremuose po vandens, kuris paprastai yra pirmas, rašomos aliejaus tipo medžiagos. Norint pasirinkti kuo natūralesnę kosmetiką, reikia atkreipti dėmesį, ar naudojamas augalinis aliejus ar mineralinis ar silikono aliejus.
Kad apsaugotume save, rekomenduoju pirkti ir naudoti priemones taip, kad konservantų būtų kuo mažiau, derinti tarpusavyje produktus, jei jau pasirinkome vieną iš kasdien naudojamų produktų su nemažu kiekiu blogų medžiagų, bent kiti būtų jų turintys kuo mažiau. Kosmetinėje priemonėje leistinas parabenų kiekis gali būti ne daugiau nei 0,5 proc. Patariu keisti kosmetikos priemones, renkantis vis kokybiškesnes, su mažiau sintetinių medžiagų.
Be abejo, labai primygtinai kviečiu laikytis naudojamų priemonių instrukcijos (nenaudoti nei dažniau, nei daugiau, jei tai kaukė – nuplauti po nurodyto laiko termino ir pan), paisyti galiojimo terminų, rinktis kosmetikos gaminius su mažiau pavojingais ingredientais, naudoti jau išbandytus – kurie nesukelia nepageidaujamų reakcijų ir su jais atlikti tyrimai. Tačiau kone kasdien sukuriama naujų sintetinių medžiagų, kurios dar nereglamentuotos teisės aktais, tad – atidžiai skaitykite etiketes. Patariu visada išbandyti naują gaminį užtepus jo ant mažo odos plotelio, pagal galimybes rinktis ekologiškus kosmetikos gaminius (šie arba visai neturi savo sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų arba turi jų labai mažai).
Labai svarbu renkantis priemonę žinoti, kokiu tikslu ją siekiame naudoti ir kad priemonė tiktų jūsų odos tipui. Jei oda sausa – kosmetika turi drėkinti ir maitinti, jei jautri – raminti, jei riebi – balansuoti riebalinių liaukų funkciją.
Dažna klaida renkantis kosmetinę priemonę – kuomet atkreipiamas dėmesys į tai, kas pažįstama. Moterys dažnai sako, jog pirko ikrų ar orchidėjų kremą ir panašiai, kai paanalizavus sudėtį paaiškėja, jog šių medžiagų ten vos procentas ar dar mažiau. Jei tokia medžiaga eina po parabanenų, kurių, kaip minėjau, gali būti ne daugiau, nei 0,5 proc., vadinasi, šios yra dar mažiau.
Arba būna atvejų, kai klientės yra įsitikinusios, kad alergiškos kažkuriai medžiagai tik todėl, kad kremo reklamoje išskirtas būtent šis produktas, kai tuo tarpu alergiją sukelti gali visai kitos sudedamosios dalys. Būna atvejų, kai nepageidaujamas reakcijas iššaukia priemonių vartojimas su vaistais, UV spinduliai, tad kviečiu pažinti save, stebėti odos reakcijas ir analizuoti, tartis su gydytojais dermatologais ir kosmetologais.
