– Livija, kokia jūsų spindinčios išvaizdos paslaptis?
– Stebėdama panašaus amžiaus žmones, galiu pasakyti tik tiek – mergaitės, rūkymas yra blogai. Nenoriu moralizuoti, jei jums faina ir smagu, tai jūsų reikalas, bet odai ir dantims rūkymas kenkia. Gal jaunystėje to nesimato, tačiau vėlesniame amžiuje cigarečių poveikis veido odai tampa akivaizdžiai matomas.
Aš niekada nerūkiau, nesu surūkiusi nė vienos cigaretės. Kai pagalvoju, kodėl gi čia tas dūmas gerklėje turi mane dusinti?
Be to, aktyviai sportuoju ir manau, kad tai teigiamai veikia odą. Aišku, man visada norėtųsi geresnės, gražesnės odos. Todėl labai mėgstu įvairiausius kremukus, baisiai mane vilioja tos grožio naujovės.
– Ar esate iš tų moterų, kurios, pamačiusios vieną kitą papildomą raukšlelę po akimis, ima dramatizuoti?
– Į save žiūriu su ironija, nes kitaip neišeina. Apskritai, į daugelį dalykų reikėtų žiūrėti su humoru. Be kita ko, pravartu priminti sau, kad raukšlelės yra neišvengiamos.
Kartais labai padeda žvilgtelėti į ponių, kurios daro viską, kad tik išvengtų raukšlių, nuotraukas. Garbus amžius, o veidai – ištempti. Vaizdas, realiai, apgailėtinas ir garbės nedaro.
Iš aplinkos daugiau pagarbos sulauktum, jei neatrodytum kaip pripūsta lėlė. Reikia gerbti save ir labai svarbu nenudurnėti.
Reiktų gyvenime turėti, kuo domėtis, kuo užsiimti. Visos norime būti gražios, tačiau tai neturi tapti gyvenimo prioritetu. Galų gale, žmonės mūsų išvaizdą pastebi tik pirmomis sekundėmis, o kas seka po to? Pagalvokite – sutinkame naują žmogų, jis mums patinka kaip pašnekovas, yra šiltas, su juo gera būti, netrukus net nepastebime išvaizdos. Tai tampa visiškai nesvarbu.
– Viena grožio ekspertė yra pasakiusi, kad save realizavusios klientės vargiai pastebi ant veido atsiradusias raukšles. Jos tiesiog per daug myli gyvenimą, kad rūpintųsi tokiomis smulkmenomis.
– Bet juk būtent taip ir yra. Jei sutiksime moterį, kurios pagrindinis rūpestis – išvaizda, kokią energiją ji skleis? Veikiausiai, tuščią, ne visai malonią. Tam branda, gyvenimo patirtis ir yra duota, kad turėtume ką papasakoti kitam žmogui. Mus gerbs dėl to, ką galime pasakyti, kokią atmosferą kuriame, o ne už tai, kaip atrodome. Na, būčiau tobula, ir kas man iš to?
– Žmonės vis vien rastų prie ko prisikabinti.
– Tikrai taip. Ir ką aš su ta savo tobula išvaizda nuveikčiau? Galbūt tik modelių pasaulyje tai veikia.
– Veikiausiai, ir televizijoje reikia atitikti tam tikrus standartus?
– Taip, tačiau tie standartai dėl žurnalų, visų tų ikonų, yra užkelti iki beprotybės. Ir ką? Pažiūrėkite, galiausiai, televizijoje yra didelė dalis žmonių, kuriuos labiau gerbia už jų patirtis ir sukuriamas emocijas, nei jų išvaizdą. Tikrai ne visi atitinka ūgio, figūros standartus. Ir pati suprantu, kad ne dėl grožio mane į renginius kviečia (juokiasi).
Jei grožis yra vienintelis dalykas, kuriuo gali pasigirti, toli nenuvažiuosi. Kartais būna net atvirkščiai: pamatai nuglaistytą, manekeniškos išvaizdos moterį ir... net nelabai įdomu į ją žiūrėti. Žmonės, kuriems likimas padovanojo pavydėtiną išvaizdą, savo kelyje susiduria su daugybe pinklių. Privalai būti graži, o jei graži – ir maloni, o jei maloni – kalbėti tik tai, ką kiti nori išgirsti. Pavirsti į lėlę, zombį.
Jei skleidi tik grožį ir nieko daugiau, į tave taip ir žiūri: ai, graži. O nuomonės tai niekas nepaklausia. Atrasime vieną dieną: faina, graži, norisi išsižioti, pasakyti savo nuomonę – o tavęs net neklauso, nes tu niekam neįdomi. Iš serijos „būk tiesiog graži“. Košmaras! Niekam nelinkėčiau tokioje situacijoje atsidurti. Kai apgalvoji tokius dalykus, tada ir supranti – ne ta raukšlelė gyvenime svarbiausia.
