– Iš kur sužinojote apie projektą „Orūs namai”?
– Draugė papasakojo apie iniciatyvą. Tuokart pakvietė į visos dienos nuotykį. Išėjom, kaip du karžygiai. Mus ir šukavo ir dažė, ir puošė, ir matavo. Vėliau fotografavo. Jautėmės lyg žvaigždės, vaidindamos kino filme.
Dabar, po visų pasikeitimų, vos spėju visus aplankyti ir visus planus įgyvendinti. Draugės juokiasi, kad manęs visur pilna. Nors visada ilgiau išsėdėti vienoje vietoje buvo sunku. Dabar ryžto dar daugiau atsirado.
– Kas Jums yra grožis? Kokios mados buvo Jūsų jaunystėje?
– Mados grįžta maždaug kas 20 metų. Einu gatve ir dažnai matau merginas apsirėdžiusias panašiai kaip ir mes jaunystėje.
Grožis – svarbus kiekvienam amžiaus tarpsnyje. Kartais per dieną nusipirkdavome su drauge tik duonos ir kefyro, o likusius pinigėlius taupydavome gražesnei palaidinei. Jaunystėje, prieš einant į šokius, mano pareiga buvo visas drauges išdažyti ir sušukuoti. Vėliau vos nuo kavalierių atsigindavome.
– Sako, moterims turinčioms didelį gerbėjų pulką, net galva susisuka. Vargas tada vyrą išsirinkti.
– Aš visada sakiau, kad ištekėsiu tik tada, kai turėsiu butą. Suprantu kodėl dabar jaunimas neskuba žieduotis. Tik man toks išrankumas neišėjo į naudą. Dirbau neišpasakytai daug 43 metus, iki pat nesėkmingai pasibaigusios skydliaukės operacijos. Kas dirbo arba dabar siekia karjeros prekyboje, restoranų versluose, žino specifiką.
Gavau vieno kambario butą, tuomet su simpatija iškėlėme vestuves. Tik kartu pagyvenom neilgai. Po penkių metų jis pradėjo grubumu santykius puoselėti. Teko išsiskirti. Turiu sūnų. Su juo dabar gyvenu. Nors sūnaus darbas toks, kad jis beveik visuomet išvykęs, retai kada matomės.
– Jums 65 metai. Esate didelę patirtį sukaupusi moteris. Su kokiais sunkumais susiduriate šiandien?
– Daugiausiai sunkumų patys žmonės vienas kitam pridaro. Kažkur dingo pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu. Nieko neliko. Pagarba perkama. Kas turi didesnę perkamąją galią, tas turi svaresnį balsą.
Kita vertus, tikras draugas ateis, pabus ir gerą žodį pasakys, bet kiekvienas turime savą gyvenimą. Kiekvienam savos bėdos didžiausios ir savi džiaugsmai maloniausi. Juk negali save pamiršęs amžinai prie kito lovos budėti. Dėl didelės emigracijos liko labai daug vienišų senolių.
„Orūs namai“ – Lietuvoje savo veiklą neseniai pradėjęs unikalus savanoriškas projektas, siekiantis suteikti vienišiems ir skurdžiai gyvenantiems senjorams fiziškai, psichologiškai ir finansiškai orią senatvę.
Norintys daugiau sužinoti apie iniciatyvą ir prisidėti prie senjorų gyvenimo kokybės gerinimo, gali tą padaryti paspaudę ant šios nuorodos.