Pasak jos, prižiūrėti savo odą būtina kasdien: kasryt atsibudus, taip pat vakarais reikia nusiprausti veidą naudojant tinkamą prausiklį, „palepinti“ odą toniku, galop užtepti kremo. Be to, kartą ar du per savaitę reikėtų panaudoti ir odos šveitiklį, o po to užtepti veido kaukę. Priežiūros prisireikia daugiau, kai išvykstame atostogauti, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ produkto vadybininkės Editos Liumparaitės teigimu, dažniausiai per atostogas patiriami sveikatos nemalonumai yra būtent odos problemos – nudegimai saulėje, išsausėjimai, sudirgimai. Stebėtis neverta – pasikeitusi aplinka daro įtaką ne tik asmeninei savijautai, bet ir jūsų odai.
Asociatyvi nuotr.

Tačiau galimoms problemoms galima užkirsti kelią iš anksto. Kaip? Pataria grožio terapeutė J. Jungevičienė.

Pirmieji iššūkiai – jau lėktuve

Pirmieji iššūkiai pasitinka dar lėktuve. „Skrydžio metu dehidratuojame, todėl labai svarbu yra odą drėkinti. Prieš skrydį išgerkite daugiau vandens, skrydžio metu taip pat gerkite ne tik kavą, bet ir vandenį“, – vertingą patarimą duoda J. Jungevičienė.

Jei skrendama pernakt, priežiūros odai reikės daugiau: „Prieš užmiegant nuprauskite veidą naudodami prausiklį bei patepkite drėkinamuoju kremu. Taip pat galite pasiimti mažos talpos purškiamo vandens buteliuką ir juo atgaivinti odą skrydžio metu. Geriausia pasiimti sau įprastas kosmetikos priemones ir nebandyti naujų. Kelionė – ne vieta tokiems eksperimentams.“

Apsauga nuo saulės – privaloma

„Poilsiaujant pietinėse šalyse labai svarbu naudoti apsaugą nuo saulės su nemažesniu nei 30 SPF filtru ar dar didesniu. Pirmomis atostogų dienomis geriausia teptis kūną 50 SPF filtrą turinčiu kremu, o po kelių dienų, kai oda pripranta prie kaitros ir saulės spindulių – kremą su 30 SPF. Jei jūros ar vandenyno pakrantėse, pavyzdžiui, Fuerteventūroje, vėjuota ir dėl šios priežasties saulės kaitrumą įvertinti sunkiau, verčiau apsidrausti ir visąlaik naudoti 50 SPF turintį kremą“, – sako J. Jungevičienė.

Pasak kosmetologės, būtina teptis apsauginiu kremu dar bent 15 minučių prieš išeinant iš viešbučio, o dienos bėgyje jos užsitepti pakartotinai. Paplūdimyje ar per ekskursijas veidą vertėtų pridengti skrybėle, kelis kartus kremu tepti nosį – ji labiausiai atsikišusi, todėl daugiausiai nudega.
Asociatyvi nuotr.

Specialistė pabrėžia, kad ypač svarbu yra odą drėkinti: „Atostogaudami pietuose esame pratę gerti daugiau vandens, tačiau reikia nepamiršti ir odos – suteikti jai išorinį drėkinimą. Todėl vien gerti vandenį nepakanka. Keliaujant siūlau su savimi pasiimti drėkinamųjų serumų – jie neapsunkina odos, todėl nesijaučiame it su kauke, ir puikiai drėkina. Pravers ir turėti purškiamojo vandens, kuriuo galėsite atgaivinti, nuraminti odą.“

O kas, jei nudegėte?

„Atostogų metu dažniausia odos problema – nudegimas. Tada oda stipriai parausta, jei atvejis sunkesnis – atsiranda patinimas. Nudegus pirmiausia reikėtų nusiprausti po šaltu dušu, uždėti šaltą kompresą, atvėsinti nudegusią kūno vietą. Ją reiktų patepti drėkinamuoju, raminamuoju kremu. Taip pat reikėtų gerti daugiau vandens, nes per nudegusį odos plotą iš kūno pasišalina daugiau vandens. Atsiradus pūslėms, jų reiktų neliesti ir leisti sugyti“, – sako specialistė.

Kalbėdama apie nudegimams gydyti skirtus kremus, J. Jungevičienė rekomenduoja tokius, kurių sudėtyje yra alijošiaus, vitamino B, šlapalo. „Puikiai tinka alijošiaus kaukė, vasarą visuomet jos turiu su savimi. Alijošius veikia prieš uždegimą, ramina ir drėkina odą. Taip pat galite įsigyti kremo ar putų su pantenoliu, kuris taip pat veikia prieš uždegimą. Nudegusias vietas reikia tepti kremu nuo saulės, saugoti nuo jos spindulių“, – sako specialistė.
Asociatyvi nuotr.

Ji pabrėžia, kad nudegimo atveju po šaltu dušu reiktų praustis trumpai, šaltą kompresą taip pat uždėti neilgam. Ant nudegusios odos negalima dėti ledo, taip pat prausti jos naudojant muilą, kad oda dar labiau neišsausėtų. „Stipriai nudegus geriausia kreiptis į gydytoją“, – apie kraštutinius atvejus sako J. Jungevičienė.

Iššūkis – vanduo

Dar vienas iššūkis, su kuriuo dažnai susiduria poilsiautojai, yra baseino ar jūros vandens įtaka odai. Pasak J. Jungevičienės, dažnas maudynių padarinys – išsausėjusi oda.

„Jei iš anksto žinote, kad maudysitės druskingoje jūroje ar baseinuose, pasiimkite su savimi lengvą maitinantį kremą. Jis suteiks komforto jausmą ir padės odai atsistatyti, jei ši perdėm išsausės ar bus pažeista. Tokį kremą galite užsitepti ne tik po maudynių, bet ir vakare, prieš einant miegoti. Patarčiau vengti sunkių maitinamųjų kremų, nes jie gali užkimšti odą. Tačiau dažniausiai tokių vengiame instinktyviai – kai karšta, norisi kuo lengvesnių tekstūrų“, – sako kosmetologė.

Atsiradus odos šerpetojimui, J. Jungevičienė pataria tokią vietą patepti atstatomuoju kremu, kuris skatina odos regeneraciją.

O jei oda tapo riebi?

Dar viena dažna atostogų metu patiriama problema – odos riebalavimasis. Pasak J. Jungevičienės, toks procesas šiltuose kraštuose visai įprastas, nes dėl pagausėjusio prakaitavimo mūsų riebalinės liaukos ima dirbti intensyviau.

„Jei taip nutiko, patarčiau kruopščiau valyti odą, nepraleisti jos prausimo nei ryte, nei vakare. Galima ir dienos metu nusiprausti veidą, naudojant valomąsias kaukes su moliu, purvu. Tačiau nereikia persistengti, kad oda neišsausėtų.

Valomąją kaukę priklausomai nuo turimo odos tipo ir jos būklės reiktų naudoti kartą ar du per savaitę, nepamiršti odos drėkinti. Jei odą prausite per dažnai ir naudosite per stiprias valomąsias kaukes, ji gali imti pleiskanoti ar šerpetoti – susidursite su nauja problema“, – sako J. Jungevičienė.

Specialistės teigimu, užkirsti kelią galimoms odos problemoms galima įdedant šiek tiek pastangų dar prieš atostogas: „Nepamirškite apsilankyti pas kosmetologę ir pasidaryti veido valymo bei drėkinamosios procedūros. Tuomet galėsite atsipalaiduoti ir nerūpestingai mėgautis atostogomis. Be to, kosmetologų darbas – patarti, taigi nedvejokite užsukti ir pasikonsultuoti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją