Pastaraisiais dvejais metais šoktelėjusią tokių operacijų paklausą pastebi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas, per savaitę jų atliekantis 5-6. Sprendimą ryžtis nosies plastinei operacijai dažniausiai lemia poreikis atstatyti sutrikusią kvėpavimo funkciją, kai nekvėpuojama per vieną šnervę, vargina nuolatinė sloga ar sinusitas. Su tokiais negalavimais, kaip sako K. Maslauskas, susiduria dažnas pacientas, todėl operacijos visada atliekamos kartu su otorinolaringologu (loristu). Nors pas chirurgą atėję dėl fiziologinių problemų, dauguma nepraleidžia progos padailinti ir estetinės išvaizdos – dažniausiai prašoma sumažinti ar pašalinti nosies kuprelę ir pasiaurinti galiuką, išlaikant natūralų vaizdą.
Dažniausiai nori to, kas beveik niekam netinka
Konsultacijų metu paciento veidas nufotografuojamas ir perkeliamas į kompiuterį, kuriame kuriamos vizualizacijos, siekiant kuo tiksliau parodyti, koks numatomas galutinis rezultatas. „Žinoma, tai nėra absoliučiai tikslus vaizdas, tokios vizualizacijos labiau skirtos išsiaiškinti, ar chirurgo ir paciento supratimas, kokie pokyčiai būtų optimaliausi, yra vienodas. Jei per konsultaciją nepavyksta rasti kompromiso, operacija tiesiog nedaroma“, – sako gydytojas, į kurį dėl nosies plastikos dažniausiai kreipiasi 20-45 metų amžiaus moterys.
Pasak K. Maslausko, didžioji dalis pacienčių ateina svajodamos apie mažesnę ir švelniai arba itin riestą nosį. Vis dėl to modeliuojant būsimą vaizdą svarbu atsižvelgti į bendrus veido bruožus ir proporcijas, o maža ir riesta nosis, kaip sako gydytojas, retai kam tinka: „Daugumai moterų tokia nosis sukuria itin dirbtiną išvaizdą, atrodo tiesiog kaip priklijuota. Jei ji bus pernelyg riesta, iš priekio matysis atviros šnervės. Dėl to vizualizacijų metu parodau, kaip atrodytų, jeigu nosį smarkiai sumažintume – tada ir patys pacientai supranta, kad tokie norai nėra geriausias sprendimas ir ieškome kompromiso. Tai lemia, kad ilgą laiką kaip tobula įsivaizduota „maža riesta nosytė“ šiandien vis mažiau populiari, vietoj to renkamasi tiesi arba tik švelniai riesta ir siauresniu galiuku.“
Kaip pasakoja gydytojas, operaciją atliekant vyrams, paprastai daroma, kad nosis būtų tiesi arba su labai nedidele kuprele. Svarbu, kad žiūrint iš priekio linijos pereitų tolygiai, o nosies galas su linija einančia virš lūpų sudarytų 90-100 laipsnių kampą vyrams bei 100-120 moterims.
Shutterstock nuotr.
Tobulumas – kelias į sugadinimą
Kaip teigia K. Maslauskas, sunkumų kelia atvejai, kai ieškoma tobulumo ir atliekamos vis naujos operacijos toje pačioje vietoje. Kas kartą operuojama per jau anksčiau susiformavusį randą, ant kurio formuojasi nauji, dėl to kiekvienas gijimas yra vis sunkiau prognozuojamas. „Siekiant tobulumo, labai lengva išvis sugadint, nes atgal nebesugrąžinsi. Todėl svarbu būti sąmoningiems ir įvertinti, kuris variantas yra optimaliausias – ar kad, galbūt, liktų vos pastebima duobelė, kuri matosi tik prie tam tikro apšvietimo ir iš tam tikro kampo, kurią dar galima pakoreguoti hialuronu ar kitomis priemonėmis, ar pakartotinai atlikti operaciją, rizikuojant prarasti situacijos kontrolę“, – įspėja gydytojas.
K. Maslauskas taip pat pasakoja, kad klientus dažnai tenka apskritai atkalbinėti nuo operacijos. Jo teigimu, kai kurie nori pašalinti minimalius, vos pastebimus nosies defektus, kuriuos, tikėtina, ir mato tik tas žmogus. Tokie atvejai kelia iššūkių, nes net ir pats geriausias chirurgas negali prognozuoti, kaip operuota vieta randės.
„Atkėlus audinius tarp kaulo, kremzlės ir odos susidaro tuščia ertmė, kurią užpildo randas. Jis galutinai susitraukia maždaug per pusantrų metų, bet per tą laiką nosis gali deformuotis. Jeigu iš abiejų pusių traukiasi vienodai, viskas gerai, nosis tolygiai mažėja, bet jei vienoje pusėje pasireiškia didesnis tempimas nei kitoje, ji gali deformuotis. Be to, nosis yra labiausiai atsikišusi ir dėl to greičiausiai dėmesį patraukianti veido dalis. Jei kažkoks pusės ar vieno centimetro netolygumas yra pilve ar krūtinėje, paprastai tai nepastebima, bet ant nosies net ir milimetras turi reikšmę“, – teigia plastikos chirurgas.
Sunkiausia – pakartotinės operacijos
Vienas didesnių iššūkių gydytojui yra atvejai, kai iš masyvios nosies norima padaryti itin mažą. Kaip pasakoja, per daug sumažinus patį karkasą, oda gali pakankamai nesusitraukti, paglebti ir sukristi. Be to, kuo daugiau nosis mažinama, tuo labiau blogėja jos funkcija: per didesnes landas lengviau praeina oras, o kuo jos mažesnės, tuo gali būti sunkiau kvėpuot.
Vis tik pačios sudėtingiausios yra pakartotinai atliekamos operacijos. Kadangi sunku numatyti, kaip vyks randėjimas, remiantis literatūros duomenimis pas chirurgą gali tekti grįžti 30 proc. pacientų.
„Mano praktikoje peroperuoti tenka retai, tokie atvejai sudaro daugiausia 5-10 proc. visų atliekamų nosies operacijų. Pakartotinių gali reikėti patyrus stiprius sužeidimus – dažnai tai aktualu kovinių sporto šakų sportininkams ar patyrusiems avariją – ir jei deformuojasi nosies kaulas. Pertvarinę nosies dalį sudaro kremzlė, po didesnių traumų audinių lieka nepakankamai arba dalis būna visiškai sukritusi, taigi nelieka atsparos. Kad tai sutvarkyti, kremzlės segmentą tenka imti iš ausies arba šonkaulių ir taip atstatinėti visą nosies struktūrą. Labai retai pasitaiko ir išskirtinių atvejų – vienas tokių buvo kai operavau mergaitę iš vidurinės Azijos, kuriai buvo nupjauta nosis“, – apie plastinės chirurgijos iššūkius pasakoja K. Maslauskas.
Shutterstock nuotr.
Prie naujojo „aš“ greitai pripranta
Sėkminga operacija – tik dalis nueito kelio link trokštamų rezultatų, todėl svarbi yra ir pacientų disciplina namuose. Nors po pirmų dešimties dienų įtvaras nuimamas, nuo vieno iki pusantro mėnesio patariama jį užsidėti naktimis. Taip pat, kaip pasakoja K. Maslauskas, reikia naudoti jūros vandenį bei lašiukus, kurie sudrėkina gleivinę ir sumažina dirginimą, nerekomenduojama gulėti ant pilvo, nešioti akinių, reikėtų vengti aktyvaus sporto, čiaudėjimo ir nosies pūtimo.
„Žmogaus veidas pasižymi itin gera kraujotaka, todėl su didesne jėga per nosį perėjės oras gali sujudinti susiformavusį krešulį ir sukelti kraujavimą. Visa tai svarbu norint išvengti visada esančios komplikacijų rizikos, tokios kaip nosies deformavimasis ar kraujavimas“, – pabrėžia K. Maslauskas ir priduria, kad vis tik operacijos nereikia bijoti, nes gijimo procesas yra visiškai neskausmingas.
Vis tik ryškiau pakoreguota nosis gana smarkiai keičia bendrus veido bruožus. Paklaustas, ar pacientai nebijo po operacijos veidrodyje pamatyti svetimo žmogaus, K. Maslauskas pripažįsta, kad pirmosios reakcijos būna visokios.
„Yra buvę atvejų, kai pacientai kurį laiką negalėjo susigyventi su naujuoju vaizdu ir sakė, kad tai ne jų veidas. Taip yra todėl, nes nuėmus įtvarą, operuota vieta niekada neatrodo taip, kaip buvo norėta; apie tai visada įspėju konsultacijų metu. Vykstant randėjimo procesui kaulinės dalies srityje nosis susitraukia greičiau, o galiukas kurį laiką būna paburkęs. Per porą mėnesių nosis ištinsta ir padidėja, paskui ima trauktis ir per metus-pusantrų galutinai susiformuoja. Jau per pirmuosius du mėnesius pacientai visiškai pamiršta kas buvo ir identifikuojasi su naujuoju vaizdu. Prie naujos išvaizdos jie pripranta iš tiesų greitai ir net ima manyti, kad ne taip kas ir pasikeitė, kol nepamato prieš operaciją darytų nuotraukų“, – pasakoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas.