Druskos, pipirų, sidabro, medžio anglies... Pražilusių plaukų atspalvių – visa galybė, ir jeigu apie tai lig šiol nesusimąstėte, tikrai išmuš ta valanda, kai teks. Tiktai anksčiau plaukų žilimas buvo laikytas keturiasdešimtmečių aktualija, o šiandien vieną kitą žilą plauką pavyktų rasti net ant 30-ies neperkopusios moteries galvos. Prekės ženklui „John Frieda“ atstovaujančių koloristų atliktas tyrimas patvirtino, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje net 32 proc. trisdešimtmečio dar neatšventusių moterų yra pražilusios.
Kodėl žyla plaukai?
Natūralų žmogaus palukų atspalvį nulemia ląstelėse gaminamas pigmentas, kitaip sakant, plaukų stiebuose esantis melaninas, o dar tiksliau – jo rūšis (pvz., blondinų ir rudaplaukių atveju tai feomelaninas, o brunetų ir šatenų – eumelaninas). Kada ląstelė nustoja vykdyti naudingąją savo veiklą, plaukų spalva netenka intensyvumo. Žilų plaukų atsiradimo laiką ir tempą medikai sieja ne su amžiumi, o, visų prima, su genetiniais veiksniais ir streso poveikiu organizmui. Įdomu tai, kad neatmetama ir tokia aplinkybė kaip rasė. Remiantis medicininiais tyrimais, anksčiausiai pražyla Kaukazo regiono šalių atstovai (pradeda žilti vos perkopę trisdešimtmetį). Toliau eilėje – Azijos šalių piliečiai (žyla artėdami prie keturiasdešimties). Tada – afroamerikiečiai (po keturiasdešimties). O, pavyzdžiui, slavai išskirtiniai tuo, kad jų žilimą lemia individualios aplinkybės, o ne bendra tendencija.
Dar viena žilimo priežastis – plaukų pažeidimai
Ankstyvas pražilimas vis dažniau siejamas ne su organizmo būkle, o su plaukų sveikata. Gyvenimas netinkamomis ekologinėmis sąlygomis, besaikis plaukų formavimo priemonių naudojimas ir įvairių aksesuarų segėjimas, taip pat nepakankama galvos odos priežiūra ir nesugebėjimas laiku apsilankyti kirpykloje, kaip tvirtinama, priveda prie akivaizdaus plaukų būklės suprastėjimo. Toliau – pagrindinės su šiomis aplinkybėmis siejamos klaidos.
• Netinkamai parenkami plaukų priežiūros produktai. (Atminkite, kad su metais sensta ne tiktai veido, bet ir galvos oda!)
• Nevisiškas plaukų formavimo priemonių pašalinimas nuo galvos odos arba pernelyg dažnas galvos plovimo procedūros ignoravimas kliaunantis vien tik sausais šampūnais (įrodyta, kad dažnas jų naudojimas sekina plaukus).
• Nuolatinis plaukų traumavimas cheminiais dažais, pernelyg plaukus įtempiančiais segtukais ir kt. Kai šitaip elgiamasi, plaukų folikulai, atsakingi už plaukų augimą ir normalią būklę, nustoja savo funkcijos, o tada nutrūksta maitinimas kerotinu ir plaukų ląstelės nebepajėgia gaminti melanino.
Laimei, kritinė situacija – ištaisoma. Įvardijami keturi būdai, kaip kuo labiau pavėlinti plaukų žilimą ar bent sulėtinti žilimo procesą.
• Meskite rūkyti. Kaip rodo tyrimai, rūkantys žmonės net 4 kartus dažniau už nerūkančiuosius pražyla palyginti jaunyvame amžiuje. Rūkymas yra tiesiogiai susijęs su oksidacinių procesų suaktyvinimu organizme. Taip vyksta dėl laisvųjų radikalų poveikio, todėl jokiu būdu nepamirškite, kad su kiekvienu užsitraukimu jų kiekis padidėja.
• Pradėkite vartoti vitaminą B12. Seniai įrodyta, kad tada, kai šio vitamino trūksta, melanino gamyba plaukų ląstelėse pastebimai sulėtėja.
• Pasirūpinkite plaukų maitinimu. Padėti gali kaukės ir serumai. Kaukę reikėtų užsitepti bent kartą per savaitę, be to, 2–3 kartus per savaitę ištepti plaukus drėkinamuoju serumu.
• Kuo dažniau pasileiskite plaukus. Bent pasistenkite sukurti balansą tarp palaidų ir surištų plaukų stiliaus. Jeigu kasdien nešiosite plaukus įtempiančią šukuoseną, sutvirtintą begale segtukų, plaukų tikrai neapsaugosite nuo mechaninių pažeidimų. Standžiai priglundančios šukuosenos traumuoja ir galvos odą. Tikėtina šių aplinkybių pasekmė – ankstyvas plaukų žilimas.