Buvimas saulėje anaiptol nėra tik žalingas įprotis. Saulė seniausiai išnaudojama gydant – helioterapijos pagalba mažinami lėtiniai uždegiminiai procesai. Saulės spinduliai suteikia šviesą ne tik dienai, bet ir mūsų nuotaikai, mintims, įgauname daugiau energijos, džiaugsmo, kadangi didėja serotonimo kiekis organizme. UV spinduliai turi antibakterinį, priešuždegiminį poveikį, tad gerina odos būklę, ypač sergant atopiniu dermatitu, seborėja, neurodermitu. Didėja odos atsparumas – bent 10 minučių pabuvus saulėje kasdien, oda įgyja didesnį atsparumą, ima gamintis melaninas. Saulės šviesa tiesiogiai veikia serotonino ir melatonino gamybą ir apykaitą odoje.
Taip pat šių spindulių pagalba žmogaus organizme sintetinamas vitaminas D. Tačiau vertėtų prisiminti, jog nebūtina deginti saulėje veido, vitamino D atsargas galima papildyti ir per kojas, rankas.
Gražus, sveikas įdegis suteikia mums estetinio pasitenkinimo, tad jaučiamės laimingi ir sveiki.
Oda, veikiama UV spindulių – įgauna fotosenėjimo požymių – ji sensta, atsiranda ir gilėja raukšlės, pigmentinės dėmės, mažėja odos stangrumas, o taip pat ant odos esančiuose apgamuose gali atsirasti onkologinės ligos. Saulė mus šildo, dėl to oda išskiria riebalų perteklių, kemšasi poros, atsiranda uždegiminiai procesai, bėrimai, spuogai. Prakaite esančios druskos suardo odos hidrolipodinę plėvelę ir ji lieka neapsaugota nuo žalingų aplinkos veiksnių, oda netenka drėgmės, ją tiesiogiai veikia saulės spinduliai.
Šiluma neigiamai veikia ir smulkių kapiliarų tinklą, tad kuperozė gali plėstis, atsirasti rožinės problemų.
Daugėja žmonių, alergiškų saulei.
Kita grėsmė, jog galima tapti priklausomu nuo saulės spindulių, kada imama jais piktnaudžiauti. Maniakiškam deginimuisi saulėje netgi egzistuoja medicininė diagnozė – tanoreksija („priklausomybė nuo saulės vonių“).
Kokios pagrindinės taisyklės, kurios padės būti saulėje saugiai?
Pirmiausiai turėtume įsivertinti savo odos galimybes būti saulėje, nes pati oda mums pasako, ko ji nori ir kas jai gerai. Atsirandantis skausmingas raudonis, pigmentinės dėmės, strazdanėlės siunčia mums pranešimą, jog saulės ji gauna per daug arba nori papildomos apsaugos.
Norint saugiai mėgautis saulės spinduliais būtina apsauga nuo kenksmingo UV poveikio – kosmetinės priemonės su SPF, skrybėlės, skėčiai, drabužiai, akiniai nuo saulės, laiko tarpsnis ir buvimo ilgumas. Derėtų atsižvelgti ir į paros laiką, kada daugiausiai gauname UV spindulių. Pavojingiausias laikas – nuo 10 iki 16 valandos.
Jei skrybėlaitę kiekvienas pasirinksime pagal skonį ir grožį, tai akiniai nuo saulės turi būti su UV filtrais, kad išties apsaugotų akis nuo žalingo UV spindulių poveikio, o ne tik pritemdytų vaizdą.
Siekiant išvengti ilgesnio buvimo saulėje, kai norima gražaus įdegio – padeda priemonės, pagreitinančios įdegio atsiradimą. Tačiau, kad šie preparatai būtų veiksmingi, būtina pabuvoti saulėje, tai ne saviminio įdegio priemonės. Naudojant pagreitinančius įdegio gavimą prepatartus, įdegis atsiranda maždaug po 3 dienų. Būtina prisiminti, jog naudojant įdegį pagreitinančias priemomes, reikia nepamiršti ir kremų su SPF. Kai kurie įdegį pagreitinantys preparatai jau būna su apsauginiais filtrais.
Būtina įvertinti, kad saulės spinduliai atsispindi nuo vandens paviršiaus, smėlio, žolės, kamuolinių debesų, taip pat – sniego. Kalnuose UV spinduliavimo koncentracija padidėja maždaug 15 procentų.
Reikia atsižvelgti į SPF faktorių – kuo didesnis faktorius, tuo didesnis UVB spinduliavimo (išreikštas procentais) kiekis yra blokuojamas. Ypač jautriai saulei odai svarbus net mažiausias skirtumas gali turėti reikšmę.
Tepant ant odos apsaugines priemones nuo saulės derėtų atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją – prieš kiek laiko iki būnant saulėje tepti, kaip dažnai tepti, kokiu sluoksniu tepti – jei užtepsime pernelyg mažą kremo kiekį, tikroji faktoriaus vertė bus mažesnė, nei nurodyta ant įpakavimo.
Efektyvus odos saugojimas nuo UV spindulių – kosmetinės priemonės su SPF filtrais (skiriasi pagal veikimo mechanizmą). Jų paskirtis – atspindėti, sugerti UV spinduliuotę.
Visada sakau, jog geriausia apsauga – prevencinės priemonės, nes padarytą žalą panaikinti jau reikia ir daugiau pastangų, ir laiko, ir finansinių išlaidų, o kartais – ir visai neįmanoma.
SPF skirtumai, pagal ką ir kaip skirstomi?
Skirstoma pagal medžiagų, atliekančių filtrų prieš UV spinduliavimą funkciją, veikimo principą. Yra biologiniai, cheminiai ir mineraliniai filtrai. Biologiniai filtrai – dažniausiai natūralios kilmės medžiagos, kurios apsaugo odą nuo UV spindulių pažeidimo. Cheminiai filtrai – cheminiai junginiai, kurie sugeria saulės spindulių energiją. Šie filtrai pavojingą UV spinduliavimo energiją paverčia nepavojinga šilumine energija. Mineraliniai filtrai, arba dar vadinami fizikiniai – veikia UV spindulių atspindėjimo arba išsklaidymo principu. Jie vadinami fizikiniais, nes jų veikimas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su fizikiniu šviesos atspindžiu. Dėl to, jog jie iš didelių dalelių, negali įsiskverbti į odą, tačiau likdami ant odos paviršiaus sudaro apsauginį barjerą nuo UV.
Kaip išsirinkti tinkamą apsaugą, renkantis pagal skaičių, esantį šalia raidelių SPF? Ar visada reikia didžiausio?
SPF faktoriaus dydis priklauso nuo junginių, atliekančių UV filtrų vaidmenį, koncentracijos. Kuo didesnė filtrų koncentracija, tuo didesnė SPF faktoriaus reikšmė.
Noriu pabrėžti, jog kremas su dideliu SPF – taip pat leidžia įdegti.
Renkantis apsauginę kosmetinę priemonę svarbu, jog ji apsaugotų ir nuo UVA ir nuo UVB spinduliuotės. Skirtumas tarp, pavyzdžiui, SPF30 ir SPF50 nėra labai ženkliai reikšmingas, kadangi pirmasis blokuoja iki maždaug 98 procentus saulės spinduliuotės, o antrasis – tik maždaug puse procento daugiau, tačiau šviesaus gymio, itin jautriems saulei žmonėms šis nedidelis skirtumas gali būti labai reikšmingas ir, deja, turėti pavojingų pasekmių, kuomet pažeidžiamas ląstelių DNR ir tai sukelia odos, akių vokų ir audinių aplink jas onkologinius susirgimus.
Derėtų atsižvelgti į tai, kuriuo paros metus būsime saulėje, kokie šalia galimi atspindžiai, koks odos jautrumas. Būtina nepamiršti, jog kremą reikia tepti ne atėjus į paplūdimį, bet maždaug 20 minučių iki to, tepti nurodytais laiko intervalais. Nusimaudžius vandens telkinyje – naudoti papildomai.
Ar biologiniai filtrai taip pat sėkmingai apsaugo nuo UV spindulių, kaip ir cheminiai?
Kaip jau minėjau, biologiniai filtrai, tai dažniausiai natūralios kilmės medžiagos. Jų apsaugos poveikis, deja, nėra toks stiprus, kaip cheminių filtrų, todėl labai dažnai į apsaugines kosmetines priemones papildomai dedama ir cheminių ar mineralinių filtrų.
Biologiniai filtrai – tai melaninas, jis taip pat neutralizuoja ir laisvuosius radikalus, kokoso aliejus, graikiško riešuto pigmentas, Kalninė arnika. Tačiau jie sugeria tik UVB spindulius. Nors ir nedidelė, tačiau vis tiek apsauga žmonėms, kurie jautrūs ar alergiški cheminiams ar mineraliniams filtrams, vaikams iki dvejų metų amžiaus.