– Kai kalbame apie krūtų operacijas, esame įpratę minėti tik jų didinimą implantais. Tačiau tai juk nėra vienintelis įmanomas krūtų korekcijos variantas, tiesa?
– Krūtų didinimas – visuomet su estetine plastine chirurgija siejama operacija, tačiau atliekamos ir krūtų mažinimo operacijos, krūtų asimetrijos korekcijos, krūtų rekonstrukcijos ir krūtų ligų gydymas. Imkime krūtų ligų gydymą – gydant krūtų onkologines ligas, komandoje dirbame kartu su gydytojais onkologais. Gydytojai pašalina naviką, o mes iškart atkuriame krūtis. Tad po operacijos moteris prabunda be ligos ir su atkurtomis krūtimis. Nebereikia to daryti keliais etapais.
Krūtų rekonstrukcija, vėlgi, dažniausiai yra susijusi su krūtų onkologinėmis ligomis. Pavyzdžiui, pacientei jau anksčiau buvo pašalintos krūtys ar jų dalis, tuomet pratęstas nechirurginis gydymas, o dabar moteris nori atkurti krūtinę.
– Statistiškai, kokia krūtų operacija yra populiariausia?
– Tai būtų krūtų didinimas ir pakėlimas, neretai atliekamas vienos procedūros metu. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl atliekame šią operaciją – kai moterims, pagimdžiusioms vaikus, krūtys pakinta, praranda tūrį ir nutįsta žemyn. Dažnai norint sugrąžinti krūtims formą, vien implanto nepakanka. Implantas duoda tik tūrį, bet ne visuomet grąžina gražios krūtinės formą. Kad grąžintume krūtinei formą, ją reikia pakelti ten, kur krūtis natūraliai buvo.
– Ko šiandien nori šiuolaikinės moterys ir kokios tendencijos vyrauja? Ar vis dar norima apvalių arba, buitiškai tariant, standžių burbulų, o galbūt siekiama kuo natūralesnių krūtų?
– Prieš dešimtį metų buvo madingos didelės krūtys, dabar gi, moterys gręžiasi į natūralumą. Retas atvejis, iš tiesų, kai moteris ateina turėdama gražią krūtinę ir norėdama ją dar labiau patobulinti. Kur kas dažnesnis variantas, kai tos krūties apskritai nėra arba ji labai maža ir tai sukelia psichologinį ar fizinį diskomfortą.
Vis dėlto, dažniausios pacientės – pagimdžiusios moterys, kai krūtis pakitusi dėl maitinimo krūtimi. Tokia moteris daugiau vaikų nebeplanuoja turėti ir nori susigrąžinti prarastas formas. Moteris dažniau ateina su problema, o ne tiesiog norint pasigražinti ir taip gražią krūtinę.
– Kokios yra implantų rūšys ir kuo jie skiriasi?
– Paprastai tariant, yra steriliu vandeniu užpildyti implantai arba implantai, užpildyti silikonu. Koks pagrindinis skirtumas? Natūralumas. Vanduo yra veikiamas žemės traukos, greičiau „sukrenta“, deformuoja krūtį. Jei moteris yra kūda ir jos audinių sluoksnis plonas, implantas yra kur kas labiau matomas, matosi jo kontūrai, krūtys atrodo nenatūraliai. Silikonas yra standesnė, tirštesnė medžiaga, jis išlaiko savo formą, todėl turime kur kas natūralesnį vaizdą.
– O kokia yra implantų dydžių skalė?
– Kuo įvairiausia, galima pagaminti net implantus pagal invididualų užsakymą – kad ir penkių litrų.
– Ar pjūvius, per kuriuos įdedamas implantas, galima daryti skirtingose vietose?
– Taip, implantą galima dėti per pažastį, po krūtimi ir per pjūvelį po areole. Mokslu remiantis, saugiausias būdas yra pjūvelis po krūtimi.
Taip pat svarbu paminėti ir vietą, kur yra dedamas implantas: po liauka arba po raumeniu. Kur jį dėti, priklauso nuo krūties dydžio ir moters turimo riebalinio ir liaukinio audinių. Buitiškai mėgstu paaiškinti – jei paimsime kompiuterio pelyte ir uždengsime ją paklode, akivaizdžiai matysiu kompiuterio pelės kontūrus. Bet jei pelyte uždengsiu storesne antklode, matysiu, kad po antklode kažkas yra, bet kas – jau nepasakysiu.
Taip yra ir su krūtimis – jei moteris liesa, jos natūrali krūtinė maža, pavyzdžiui, A dydžio, ir įdėsime jai implantą po liauka, matysime visus implanto kontūrus. Jei implantą dėsime po raumeniu, jis kur kas labiau sušvelnins implanto kontūrus. Didesnę natūralią krūtinę turinčiai moteriai galima dėti implantus po liauka, tuomet ir reabilitacinis laikotarpis yra trumpesnis.
– Kokiais atvejais reikia į krūtis dėti skirtingų dydžių implantus?
– Kai turime krūtų asimetriją, pavyzdžiui, viena krūtis nuo gimimo yra didesnė nei kita, arba yra krūtinės ląstos, šonkaulių asimetrija ir dėl to skiriasi krūtų vaizdas. Tokiu atveju galime naudoti skirtingus implantus, norėdami kompensuoti šią asimetriją. Reikia paminėti, kad skirtingi implantai skirtingai sveria, gyvenimo eigoje jie skirtingai ir keisis. Dabar labiau linkstama prie asimetrijos koregavimo savais riebalais, t.y., naudojame vienodo dydžio implantus, bet asimetrijos skirtumą koreguojame persodinant paciento riebalus.
– Ar tiesa, kad atlikus krūtų didinimą implantais, kūnas visą likusį gyvenimą turi kovoti su svetimkūniu organizme ir iš to gali kilti daug sveikatos sutrikimų? Pasaulyje yra nemažai atvejų, kai moterys nuotaikos svyravimus, nerimo priepuolius, migreną ir kt. sveikatos problemas sieja būtent su joms atlikta krūtų operacija. Tam yra skirtas net specialus terminas – „implantų liga“.
– Kol kas mokslinių tyrimų apie tai, kad implantai yra tiesiogiai susiję su įvairiais negalavimais, nėra. Jeigu žiūrėtume šiek tiek plačiau, žmonės savo kūne ir taip turi daug implantų. Pradėkime nuo paprastų dantų implantų, klubų, kelių sanarių implantų. Dalis šių implantų sudedamųjų dalių – tas pats silikonas, kuris yra naudojamas krūtyse. Sukelia implantai problemų ar nesukelia, kol kas dar sunku atsakyti ir šis klausimas lieka „kabėti ore“.
– Reiškiasi, jei nėra mokslinių tyrimų, kurie gali patvirtinti arba paneigti krūtų implantų poveikį moteris organizmui, tai yra kiekvienos moters atsakomybė įsivertinti galimą riziką?
– Jei kalbėtume apie implantų ligą – taip. Tačiau yra kitų moksliškai įrodytų komplikacijų po krūtų operacijų. Viena pagrindinių, susijusių su implantais – kapsulinė kontraktūra. Tai reiškinys, kai aplink implantą susidaro kapsulė – buitiškai pavadinkime ją vidiniu randu. Krūtų didinimo operacijos metu mums reikia tos kapsulės, jos užduotis – laikyti implantą tinkamoje vietoje.
Problema atsiranda, kai kapsulė, arba kitaip – randas, formuojasi vis plačiau, storėja ir dėl to suspaudžia implantą. Dėl ko taip atsitinka, šiandien nėra vienareikšmių atsakymų. Yra daug teorijų: galbūt kalta genetika, mikroorganizmai, mikroklimatas. Lietuvoje kapsulinė kontraktūra nėra dažnas reiškinys, tuo tarpu šiltesniuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje tai pakankamai dažna problema.
Tikrai žinome, kad šiurkštūs implantai dažniau sukelia kapsulinę kontraktūrą, tačiau ir švelnaus paviršiaus implantai gali tapti šios problemos priežastimi. Kapsulinė kontraktūra nesutrikdo sveikatos, tiesiog pakinta krūties vaizdas ir estetiškai ji neatrodo gražiai.
Iš kapsulinės kontraktūros simptomų, pabrėžčiau tempimo jausmą arba diskomfortą krūtyje. Ši problema sprendžiama šalinant implantą su pakitusia kapsule. Dėti naują implantą ar nedėti – diskusijų ir pacientų noro reikalas. Visi gamintojai prisiima kapsulinės kontraktūros riziką sau ir duoda 15 m. garantiją – jei įvyks kapsulinė kontraktūra, naujus implantus jie įsipareigoja suteikti nemokamai. Pacientui belieka pasidengti chirurgines išlaidas.
– Ar yra dar kokių nors galimų komplikacijų po krūtų didinimo?
– Dažnas atvejis yra krūtų implantų pozicijos pasikeitimas. Ar tai komplikacija, ar ankstyvo pooperacinio laikotarpio nesilaikymo pasekmė – sunku pasakyti. Įdėjus implantą, tam tikrą laiką turime būti atsargūs ir riboti savo fizinį aktyvumą.
Jeigu po operacijos, dar nespėjus sugyti audiniams, nesilaikome režimo, esame per aktyvūs, nedėvime specialios liemenėlės, implantas gali imti judėti ir vėliau dėl žemės traukos nučiuožti į apačią. Implantas pačiuožia į apačią, speneliai „žiūri“ į viršų ir krūtinė atrodo negražiai. Vėlgi, tai estetinė problema, bet sveikatai problemų nekelia. Pooperacinis režimas yra labai svarbus, ypač mūsų kasdieniame intensyviame gyvenime.
Yra ir dar viena, teorinė, komplikacija. Dabar vyksta daug diskusijų dėl didelių ląstelių limfomos – tai imuninės sistemos piktybinė liga, kuri, manoma, gali būti susijusi su krūtų implantais. Jau bene trejus metus pasaulyje vyksta daugybė konferencijų, nagrinėjančių šią temą. Didesnė rizika yra toms pacientėms, kurios turi šiurkštaus paviršiaus implantus
Tačiau ta pačia liga serga šimtai tūkstančių moterų ir vyrų, kurie neturi krūtų implantų. Kada reikėtų sunerimti? Jei turime krūtų implantus daugiau nei 8 metus ir staiga viena krūtis pastebimai padidėja. Tuomet reikėtų atlikti krūtų echoskopijos tyrimą. Jis parodo, ar aplink implantą yra skysčio. Jei skysčio yra, galime įtarti šią ligą. Ką tuomet darome? Paimame skysčio pavyzdį ir išsiunčiame jį tirti. Jeigu randama ligos užuomazgų, tuomet reikia pašalinti implantą kartu su susidariusia kapsule. Jei krūtis padidėja ir toliau gyvename su padidėjusia krūtimi, tuomet situacija gali progresuoti ir išsivystyti kraujo piktybinė liga. Amerikiečiai yra atlikę ganėtinai juokingą tyrimą, bet jis gerai iliustruoja tikimybę susirgti šia liga: vaikštant valandą Niujorko gatvėmis yra didesnė rizika būti partrenktam automobilio, nei susirgti šia liga. Bet rizika, vis dėlto, yra.
– Kas kiek laiko reikia keisti implantus? Dažnai sakoma, kad pakartotinė intervencija turi būti atliekama kas 10-15 metų.
– Jeigu su implantais viskas gerai, jų keisti tikrai nereikia. Dauguma gamintojų rekomenduoja implantus keisti vien dėl to, kad tai apsimoka verslui. Klubų implanto, kelio implanto juk nekeičiame, tad kam keisti krūtų implantus?
Kartą per metus yra privaloma pasidaryti krūtų echoskopiją ir vizualiai įvertinti, ar implantas nepakito. Niekas nepakito? Valio, gyvename toliau. Jei matome, kad su implantu kažkas negerai – tuomet tiriame, sprendžiame, ar reikia kažką daryti. Iš mano praktikos, seniausias implantas, kurį man teko pašalinti, buvo 24 m. senumo. Šalinome tik dėl to, kad moteris jau buvo vyresnė, norėjo krūtų pakėlimo ir nebenorėjo implantų. Tas 24 m. senumo implantas, kurį išėmėme, buvo tarsi naujas, lyg tik ką išimtas iš dėžutės. Tačiau yra buvę ir atvejų, kai po ketverių metų implantas pakito, įplyšo, jį šalinti reikėjo anksčiau.
– Kokiu atveju implantas gali plyšti?
– Dažniausiai, kad implantas plyštų, turi būti kažkoks trauminis mechanizmas. Pavyzdžiui, autoįvykis. Saugos diržas eina per mūsų krūtinkaulį, smūgio metu mus veikia didelė inertinė jėga ir ji gali įplėšti implantą. Vienaip ar kitaip, plyšęs implantas šiandien nėra pavojingas. Suplėšius implantą, silikoninis gelis neišbėga. Senesnės kartos implantai buvo pavojingi tuo, kad gelis, tarsi vanduo, išbėgdavo. Vėlgi, šiuo atveju trūksta mokslinių tyrimų, apibrėžiančių, kas nutiktų, jei ilgai gyventume su plyšusiu implantu.
– Ar moteris gali pati suprasti, kad jos implantas plyšo?
– Deja, simptomų nėra. Greičiausiai, moteris to net nesupras, nes dažnai nesimato, kad implantas yra plyšęs. Įgudęs chirurgas, apčiuopiant krūtį, dėl tam tikrų standumo pakitimų galėtų įtarti, jog implantas plyšęs.
– O kokia tikimybė, kad chirurgas padarys klaidą operacijos metu?
– Krūtų didinimo operacija yra nesudėtinga operacija, tačiau ji yra nesudėtinga tik tuo atveju, jeigu gydytojas yra įgudęs. Implantą suplėšyti galima jį tiesiog dedant į krūtį. Kadangi darome mažus, siaurus pjūvelius, implantas gali plyšti įvedimo metu.
Taip pat įmanoma padaryti per didelę arba per mažą implanto kišenę, dėl kurios implantas atrodys neestetiškai ir gali atsirasti kitų problem.
Galima ne taip atidžiai stabdyti kraujavimą operacijos metu ir po jos gali būti nenumatytas pakraujavimas aplink implantą, kas, vėlgi, didina kapsulinės kontraktūros riziką. Techninių veiksnių yra, bet operuojantis chirurgas komplikacijų vengia visomis išgalėmis.
– Ar krūtų didinimas savais riebalais yra saugesnis nei implantais?
– Jei kalbame apie implantų galimas komplikacijas – taip, riebalai yra savas audinys ir pašaliname visas komplikacijas, susijusias su svetimkūniu. Yra ir techninių komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar riebalų sankaupų susidarymas, kuris yra galimas po šios operacijos.
– Kalbant apie krūtų didinimą riebalais – kažkoks procentas riebalų, vis dėlto, neprigija?
– Taip, tačiau tam, kad galėtume krūtis didinti savais riebalais, turime turėti „tinkamą“ kūną. Tarkime, turime patįsusią, nukarusią krūtinę – jei persodinsime į ją riebalus, estetiškai tik dar labiau pakenksime, nes krūtinė bus dar didesnė ir sunkesnė. Tam, kad turėtume gerą rezultatą, turime turėti taisyklingos formos krūtis, o reikiamą tūrį suteiksime riebalais.
Kartais užtenka vienos operacijos, kad gautųsi natūralus, saikingas vaizdas. Jei moterys nori didesnių krūtų, kartais prireikia dviejų operacijų. Jei norime pasididinti krūtis ir savų riebalų nepakanka, yra vadinamosios kombinuotos krūtų didinimo operacijos – naudojant mažesnį implantą ir persodinant savų riebalų.
Jei norėtume iš A krūtinės dydį pakeisti į C, tam mums reikėtų maždaug 315 ml implantų. Jei naudotume hibridinę operaciją, galėtume pasiimti 250 ml. implantus, o skirtumą užpildyti riebalais. Kuo šis būdas pranašesnis? Mažesnis implantas yra lengvesnis. Kuo lengvesnis implantas, tuo mažiau problemų.
Papildomai persodindami į krūtis riebalų, mes natūraliu audiniu „uždengiame“ implantą, nesimato jo kontūrų, rezultatas natūralesnis. Iš esmės, implantas turi savo formą – kokį jį įdėjai, tokia krūtinė ir bus. O kai persodiname riebalus, galime tvarkyti tam tikras problemas, pavyzdžiui, pasiaurinti tarpkrūtį. Man, kaip chirurgui, atsiriša rankos modeliuoti krūtis.
Kombinuotas krūtų didinimas implantais ir riebalais yra pranašesnis, tačiau ir kainuoja daugiau.
– Ar būna atvejų, kai pacientė, kuriai buvo atliktas krūtų didinimas, po tam tikro laiko sugrįžta ir sako – „gydytojau, noriu dar didesnių“?
– Prieš dešimtį metų taip tikrai būdavo, dabar... žinote, net nepamenu tokio atvejo. Sakyčiau, labiau populiarėja krūtų mažinimas, nes didelės krūtys = didelės problemos. Vien jas nešioti yra sunku, jos sukelia daug pakitimų kūne, pavyzdžiui, spazmų nugaros raumenyse pasikeičia laikysena.
– Kaip vyksta krūtų mažinimo operacija?
– Krūtį sudaro riebalinis ir liaukinis sluoksnis, pas vieną moterį gali būti daugiau vieno, pas kitą – kito sluoksnio. Krūtų mažinimo operacijos tikslas yra sumažinti vieną (arba abu) šiuos sluoksnius ir suteikti krūtims naują, gražią formą. Krūtų mažinimo operacija yra sudėtingesnė, nei didinimo.
– O ar būna atvejų, kai moteris susimažina krūtinę ir tada staigiai priauga daug svorio, krūtinė vėl padidėja?
– Svoris nei auga, nei krenta lokaliai. Jei didelę krūtį sumažiname ir moteris priauga svorio, krūtys, be abejo, padidės, tačiau jos didės proporcingai, kartu su visu kūno svorio.
– Kiek trunka gijimas po įvairių krūtų operacijų?
– Po krūtų didinimo, gijimas trunka, grubiai tariant, du mėnesius. Per šį laiką pilnai susiformuoja kapsulė aplink implantą, nebelieka jokių apribojimų. Šiaip, krūtų operacijos dabar yra vykdomos saugiai, praėjus 4-5 valandomis jau galima vykti namo, tik reikia saugotis tam tikrų judesių. Seniau operacija būdavo skausminga, dabar – minimaliai, anksčiau reikėdavo naudoti drenus, dabar to nebereikia. Naujas krūtis apžiūrėti galima iškart po operacijos. Speciali liemenėlė atsisega, o ant pjūvio būna tik paprastas mažas pleistriukas.
Turiu pastebėti, kad sunkiausias dalykas pacientams po operacijos yra kelias savaites miegoti tik ant nugaros. Dažnai atsiranda nugaros skausmai, o ir šiaip nepailsime, nes esame įpratę keisti miego pozicijas naktį.
Po krūtų mažinimo ar pakėlimo, pooperacinis laikotarpis yra apie 3-4 savaitės. Mums svarbu, kad sugytų minkštieji audiniai, jiems sugijus nebetaikomi fiziniai apribojimai.
Dėl rekonstrukcijos – labai individualu, pooperacinis laikotarpis gali būti ir ilgesnis nei įprastinių estetinių procedūrų.
– Kokiu atveju krūtų operacijos daryti išvis negalima?
– Be abejo, tai būtų ligos, kai operacijos apskritai yra nesvarstytinas ir nesaugus sprendimas. Kalbant apie visas estetines operacijas – tikrai neoperuojame pacientų, jei yra bent mažiausia rizika, net ir turint slogą operaciją tenka nukelti. Pirmu smuiku griežia saugumas.
– Kokios yra preliminarios krūtų operacijų kainos?
– Rekonstrukcijos dažniausiai atliekamos valstybinėje ligoninėje, privačioje praktikoje nė nežinau, kiek tai galėtų kainuoti. Krūtų didinimas privačioje klinikoje kainuoja 3-4 tūkst. Krūtų pakėlimas arba mažinimas kainuoja nuo 2,5 iki 4 tūkst. eurų rėžiuose.
Įdomu tai, kad lyginant lietuvių siūlomas estetines paslaugas, jos yra vienos pigiausių Europoje, dėl to turime daug „medicininio turizmo“, kai iš kitų šalių žmonės atvyksta būtent dėl operacijų. Lietuvoje turime daug klinikų, todėl kainos konkurencingos.
Palyginimui, Kijeve krūtų didinimo operacija kainuoja apie 8 tūkst. eurų. Tarp kitko, ten plastikos chirurgu gali tapti ir odontologas arba LOR specialistas – jiems nereikia specializuotis, nereikia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos licencijos. Užsienyje yra daug kalbų apie gydytojus-šarlatanus, kurie operuoja pacientus be medicininio išsilavinimo.
– Keista, juk galėtume pagalvoti, kad tokiuose šalyse kaip Ukraina, krūtų operacijų kainos turėtų būti mažesnės.
– Kainos sostinėje, Kijeve, yra vienokios, kažkokiame kitame, mažesniame mieste, bus kitokios. Kaip ir Vilnius skiriasi nuo kitų miestų. Didelės chirurginės operacijos Lietuvoje yra atliekamos didžiuosiuose miestuose. Kodėl? Chirurgui reikalinga komanda, nes vienas lauke – ne karys. Mažame mieste surinkti profesionalią ir patyrusią komandą, kuri galėtų saugiai teikti paslaugas, kur kas sudėtingiau.
Be kita ko, neužtenka turėti tik komandą, reikia turėti atsarginį planą, tarkime, šalia esančią ligoninę su reanimacijos skyriumi.
Potencialių pacientų koncentracija, irgi, yra didžiuosiuose miestuose.
– Ir galop, gydytojau, pagal ką reikėtų rinktis specialistą?
– Visada rekomenduoju konsultuotis su keliais chirurgais. Reikėtų rinktis tą specialistą, pas kurį gerai jautiesi. Galime į socialinius tinklus sudėti geriausius savo darbus, bet visi mes turime ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Juk pasitaiko atveju, kai kūnas tau tiesiog nepaklūsta.
Gero rezultato esmė yra geras kontaktas su chirurgu – verčiau pašnekėti kelis kartus, išsiklausinėti visko, kas rūpi, jaustis komfortiškai ir, visų svarbiausia, turėti bendrą viziją,
