Straipsnis iš ciklo „Delfi išbando“.
Priauginimas: plaukų priauginimas gali būti atliekamas „karštuoju“ ir „šaltuoju“ būdu. Pastarojo specialistai nerekomenduoja, nes žiedelis, per kurį priauginama sruoga ir kliento plaukai sujungiami, yra sunkesnis ir tempia natūralius plaukus žemyn. Dažniausiai renkamasis priauginimas keratinu, karštuoju būdu, kuomet sruogos priauginamos lydant prie plaukų keratino kapsulę.
Priaugintiems plaukams kas tris mėnesius reikia atlikti korekciją. Korekcijos metus sruogos nuimamos, formuojama nauja kapsulė ir jos vėl priauginamos.
Kaina: Tikslesnę plaukų priauginimo kainą salonų pasiūlymuose rasti labai sunku. Daugelyje jų rašoma, kad procedūra ir kaina derinama su kiekvienu klientu individualiai. Kai kur būna nurodyta sruogos kaina, pavyzdžiui, vieno salono tinklalapyje rašoma: „55 cm sruoga su darbu – 2,45 euro“.
Sruogų skaičius gali būti labai įvairus – daugelyje vietų nurodoma, kad nuo 60 iki daugiau kaip 120, tačiau daugiau sertifikatų turinčios meistrės prie savo kainyno pabrėžia, kad tai – ne universalus skaičius, kiekvieni plaukai ir kiekviena klientė yra skirtingi.
Visgi galima įsivaizduoti, jog procedūros kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų. Viename iš grožio salonų nurodoma, kad kaina gali būti nuo 150 iki 850 eurų. Priauginimo, atlikto „Delfi“ bandymo metu kaina – apie 400 eurų.
„Delfi“ bandymas
„Delfi“ išbandė plaukų priauginimo „Tiamequila“ salone dirbančios meistrės Redos Zagurskienės paslaugas. Savo instagrame moteris dalijasi dažniausiomis priaugintų plaukų priežiūros klaidomis, patarimais, savo patirtimi.
Atvykus į saloną priauginimo procedūrai paaiškėjo, kad klientės plaukai nutonuoti gerokai pilkiau nei priauginimui paruoštos sruogos. Sprendimai tokiu atveju gali būti du: tonuoti paruoštas sruogas arba bandyti išvalyti toną iš klientės plaukų.
Plaukų koloristė Vilma Žvingilienė, kurios patarimus irgi galite rasti jos instagrame, pasirinko pastarąjį variantą. Per du sykius ji atliko plaukų valymą ir labiau derančio atspalvio tonavimą, ir plaukų atspalviai susivienodino. Tada buvo galima atlikti priauginimą.
Jo trukmė – nuo maždaug 3 valandų. Meistrė Reda atsakė ir į dažniausiai kylančius klausimus apie priauginimo subtilybes.
– Kokia bus priaugintų plaukų priežiūra?
– Pagrindinė priemonė – tinkamos šukos, tinkamas šepetys. Geriausia, kad jis būtų natūralių šerių su silikoniniais šeriukais. Natūralūs šeriai yra trumpesni, o silikoniniai – ilgesni. Geriausia, kad šepetys būtų kietesnis. Nereikia bijoti braukti juo per kapsulę, jei nesielgsi grubiai – nieko neišrausi.
Jokiu būdu negalima naudoti šepečių su burbuliukais ant šerelių galų. Šlapius plaukus galima šukuoti ir silikoniniais šepečiais, skirtais iššukavimui – „Tangle teaser“ stiliaus.
Šukuotis (nuo pat šaknų) reiktų bent tris kartus per dieną: ryte, dienos metu ir vakare prieš miegą. Išsišukavus plaukus paskutinį kartą, reikia susipinti laisvą kasą nakčiai.
Fenavimas beveik niekuo nesiskiria nuo natūralių plaukų džiovinimo. Pirmiausia reikia išsidžiovinti šaknis, kad priauginimo kapsulė nusausėtų, ir tada likusius plaukus fenuoti su šepečiu. Jei džiovinant naudojate apvalų šepetį, saugokite šaknis – naudokite jį nuo plaukų vidurio.
Priemonės priežiūrai tinkamos beveik visos. Reikia atkreipti dėmesį tik į šampūną – kad jo sudėtyje nebūtų aliejų ir druskų, nes šios medžiagos tirpdo priaugintas kapsules. Šampūną rinktis pagal galvos odos problematiką, o kondicionierių ir kaukę – pagal plauką. Išsiplovus galvą tepama apsauga nuo karščio, o jau ant sausų plaukų galų tepamas aliejukas. Štai ir visos priemonės.
Svarbiausia papildoma priemonė, kurią reikia naudoti – apsauga nuo karščio. Jei nenaudojate tiesintuvo, jums pakaks paliekamo kondicionieriaus, kuris apsaugo nuo plaukų džiovintuvo karščio. Jei naudojate tiesintuvą, jums reikės stipresnės apsaugos nuo karščio. Jau geriau mažiau pinigų skirti šampūnui, bet nusipirkti tikrai gerą apsaugą. Nesaugant ir tiesinant priaugintus plaukus, jie paprasčiausiai ištrupės. Kaip prižiūrėsi, taip ir turėsi.
Todėl priaugintiems plaukams rekomenduoju bent porą kartų per pusę metų pasidaryti kokią kirpyklinę procedūrą.
– Ar priauginimas matosi? Papūtus vėjui ar susirišus plaukus – tos kapsulytės, kuriomis plaukas priaugintas, matysis?
– Tikrai ne visada matosi, kad plaukai priauginti. Kapsulės pirmiausia daromos tokios spalvos, kokios yra plaukų šaknys, priklausomai nuo to, kaip dažote. Tada jos bus tarsi nematomos.
Kitas reikalas yra tai, kad kapsulės būna visokios. Mikro, nano arba standartinės. Nuo to irgi priklauso, kiek labai jos pastebimos.
Sakau tiesiai šviesiai – standartines, gamyklines kapsules deda tinginės, meistrės, kurios tingi dirbti. Dažniausiai tokios meistrės klientėms sako, kad reikia dėti gamyklines kapsules, nes jos tvirtesnės, geriau laikysis. Nieko panašaus.
Standartinės kapsulės būna žiauriai didelės, nepatogios, duria klientei galvą ir jos tikrai matosi – čia jau net nereikia, kad vėjas papūstų. Kai plaukai šiek tiek susiriebaluoja, atrodo, kad iš galvos lenda kirminai – tokios pastebimos yra tos kapsulės.
Bet matomumas dar ne baisiausias dalykas! Blogiau yra tai, kad jos kenkia natūraliam plaukui, tempia jį žemyn. Laikui bėgant plaukai tiesiog išsirauna. Panešiojus jas mėnesį-du nieko nepajausite, bet praeis treji metai – ir plika.
– O kuo skiriasi mikro ir nano kapsulės?
– Sruogų svoriu. Standartinė sruoga yra 1 gramo svorio. Ji stora. Mikro – 0,5-0,6 gramo, o nano 0,2-0,3 gramo. Mažiausiomis, nano kapsulėmis užpildomas priekis, priauginamos grifkos, priauginami plaukai toms, kurių natūralūs plaukai yra ypatingai plonyčiai. Bet įprastai visą galvą nano sruogomis priauginti nėra prasmės. Geras specialistas visada įvertins, ko reikia klientui, o ne stengsis būtinai atlikti brangesnį darbą.
– Kokia turėtų būti korekcijos kaina?
– Nėra jokios taisyklės. Kiekviena meistrė vertina savo žinias ir kompetenciją, kaip pačios įsivaizduoja. Galiu pasakyti nebent iš savo požiūrio taško. Jei meistrė deda lengviausiai padaromą variantą – tas storas gamyklines kapsules – ir už korekciją ima 400 eurų, man tai atrodo neadekvatu.
Pirmo priauginimo kaina visada didesnė nei vėlesnės korekcijos, nes į jo kainą įeina ir plaukai. Todėl skiriasi, ar moteris nori plaukų iki užpakalio, ar tik pasitankinti turimo ilgio galiukus. Kiekvienai priauginimas, plaukų kiekis ir ilgis parenkami individualiai.
Geri plaukai visame pasaulyje kainuoja daug. Todėl pigūs plaukai visada kelia įtarimą. Ieškant tiekėjo galima pamatyti, kad kai kurie geriausius slaviškus plaukus internete pardavinėja po 1,4 euro už sruogą (kai normali kaina – 2,6-2,9 euro). Tai – iškart aiški apgavystė.
– Ar įmanoma priauginti ir garbanotus plaukus?
– Yra meistrų, kurie iki šiol savo klientams sako, kad neįmanoma. Visai neseniai turėjau klientę, kuri atėjo iš kito meistro – garbanė, su priaugintais tiesiais standartiniais plaukais. Moteris pusę metų turėjo vargti ir garbanoti priaugintus plaukus, nes meistrė jai pasakė, kad pasaulyje nebūna priauginamų garbanotų plaukų.
Bet aišku, kad būna, tikrai yra, esu ne vienai priauginusi. Garbanės kreipiasi rečiau, nes jos natūraliai dažniausiai turi tankesnius plaukus.
– O įmanoma priauginti grifką?
Grifkos, kuri tiesiai dengia kaktą, nesu priauginusi. Vadinamosios „užuolaidėlės“ – kai grifka į šonus ilgėja ir įsilieja į plaukus – kas kita. Tokią įmanoma. Kapsules tada reikia dėti šiek tiek kitaip, bet taip, kad kapsulės nesimatytų išvis – neišeis. Aišku, galima padaryti minimaliai matomą variantą, dar paformuoti ir atrodys gerai.
– Ar galima, turint priaugintus plaukus, juos rištis į kuoduką, pinti kasą ir panašiai?
Pirmas porą savaičių po priauginimo rekomenduoju plaukus rištis tik žemai. Tam, kad nelaužtumėte plauko ir žalingai jo neformuotumėte. Praėjus dviem savaitėms – riškitės kaip tik širdis geidžia. Aš mėgstu aukštą kuodą, viską galima pasidaryti gražiai.
Praktikos reikalas: pirmąkart formuojant plaukus gali ir nepasisekti, bet kuo ilgiau nešioji priaugintus plaukus, tuo labiau su jais susidraugauji ir išmoksti elgtis.
„Delfi“ jau išbandė ir spalvinės analizės paslaugą – ankstesnį šio ciklo straipsnį galite rasti paspaudę čia.