– Rasa, ar kada nors esate susidūrusi su požiūriu „graži, vadinasi, kvaila“?
– Asmeniškai esu susidūrusi su požiūriu „graži, tad nieko nedirbs“. Kartą dėl tokio požiūrio nebuvau priimta į darbą. Tai buvo labai seniai. Nežinojau, kaip jaustis. Ar pykti, ar įsižeisti, kad nepriėmė, ar džiaugtis, kad gražia pavadino (šypsosi). Ir išties nuo 18 metų dirbu daug, atsakingai ir non stop, net ir keliaudama…
– Kada jaučiatės pati sau gražiausia?
– Esu sau graži, kai esu laiminga, mylinti ir mylima, o tokia yra mano nuolatinė būsena (šypsosi). Kalbant rimčiau, jaučiuosi graži po malonios, švelniai kvepiančios vonios ar pasportavusi. Veidas įgauna tokią ypač gaivią spalvą, raumenys – tonusą ir užplūsta energija veikti, kurti, daryti.
– Kokių turite specialių grožio ritualų?
– Dievinu veido kaukes, kurias darausi pati arba einu pas kosmetologę, tačiau tik dėl švelnių procedūrų, veido masažo (šypsosi).
– Kada pradėjote naudoti kosmetiką? Gal pamenate, kokia kosmetika ir produktas tai buvo?
– Pamenu, kai pirkdavau viską iš L’Oréal: kremus, akių pieštukus, lūpdažius, blakstienų tušą, makiažo pagrindą. Beveik esu tikra, kai šis prekės ženklas pasirodė rinkoje, beveik nieko geresnio ir kartu įperkamo nebuvo.
– Kaip bėgant laikui keitėsi Jūsų požiūris į grožį, kosmetiką ar net pačią save?
– Mokykloje ar būdama studentė nesijaučiau graži, rodės, buvau blyški, skaidrios veido odos, pernelyg liesa, vis bandžiau kosmetika paryškinti akis ar lūpas, rengiausi storinančiais drabužiais. Vėliau supratau, kad tai, ką turiu, yra mano išskirtinumas, nestandartinis grožis ir, pagaliau, aš labiau rūpinausi savo išsilavinimu. Būdama sociumo žmogus, greitai pelnydavau aplinkinių simpatijas. Taip, aš iki šiol stengiuosi atrodyti nepriekaištingai, darbe ar renginiuose pasirodau su tobulu makiažu, rūpestingai sušukuotais plaukais, dailiu manikiūru. Man svarbu kokybė pradedant nuo odą puoselėjančios kosmetikos, baigiant dekoratyvine kosmetika. Tik pastarosios kasdien naudoju vis mažiau.
– Ar makiažas turi įtakos Jūsų pasitikėjimui?
– Makiažas yra svarbus tiek, kad pabrėžtų grožį, išryškintų tai, kas yra gražu, o ne jį gadintų. Profesionalaus meistro atliktas makiažas, specialiai man sukurta suknelė ir aukštakulniai sukuria puikią nuotaiką, jaučiuosi žaisminga, moteriška ir kartu pasitikinti savimi, galinti gauti, ko panorėjusi. Nors, gerai pagalvojus, kai turi švytinčią odą, spindinčias akis, dailius nagus, sveikus išpuoselėtus plaukus, gali eiti užkariauti pasaulį nors ir su darbininko kombinezonu.
– Kaip renkatės kosmetiką? Kas Jums svarbiausia?
– Neturiu laiko rinktis, o ir gilintis man nėra įdomus užsiėmimas. Labai pasikliauju kosmetologės, draugės ar gražiausių pasaulio moterų rekomendacijomis.
– Ar mėgstate grožio procedūras? Kokia procedūra – mėgstamiausia? O nemėgstamiausia?
– Be jau minėtų veido kaukių, mėgstu stangrinamuosius kūno masažus su aparatu. Po jų oda tampa elastingesnė, tvirtesnė, lygesnė. Ir atvirkščiai – labai nemėgstu aparatinių veido procedūrų. Kiek esu bandžiusi, mano plonai odai jos netiko, oda buvo sudirgusi ir raudona. Esu tikra, kad ne viską išmanau, kad yra tinkamų mano veido odą regeneruojančių, odai tonusą suteikiančių procedūrų, bet aš dar ieškau.
– Ar daug laiko ir pinigų skiriate išvaizdos puoselėjimui?
– Palyginus su kitomis moterimis, gana mažai. Hm, gal reikėtų daugiau…
– Kaip manote, grožis – privilegija, atverianti visus kelius? O gal, priešingai – kartais kiša koją?
– Dažniausiai grožis atveria daugelį durų, tačiau nesugebant jo jungti su protu ir išmintimi jos gali būti stebėtinai greitai užtrenktos.
– Kaip manote, kokios yra didžiausios grožio pasaulio „bėdos“?
– Visos grožio bėdos yra didelės, kai jos turi neigiamos įtakos sveikatai ir, aišku, ko nemato pačios – aukos grožiui. Tiksliau sakant, moterys, nematydamos tikrojo savo vaizdo, įsivaizduoja esančios gražesnės, kai aplinkiniai mato ligą: pilką odą, išretėjusius plaukus, trupančius nagus, po daugybės plastinių operacijų nebegalinčias užmerkti akių vokų ar pradėjusias kūprintis dėl neproporcingai kūno konstitucijai padidintos krūtinės. Siekiamybė būti gražioms buvo ir bus, tik savo labui nereikėtų perlenkti lazdos ir būsime gražios! (Šypsosi.)
– Ar egzistuoja riba tarp elementaraus ir perdėto rūpinimosi savimi?
– Perdėto rūpinimosi savimi pasekmės yra aiškios: nebelieka laiko niekam kitam, pakenkiama natūraliam grožiui, sveikatai, piniginei ir, galiausiai, savęs vertinimas vis tiek lieka priklausomas nuo to, kaip jus vertina kiti. Tebūnie viskas atvirkščiai – gražinamasi su saiku, neatimant iš savęs visos dienos, pasilepinant ir džiaugiantis, kad liko pinigų gerai knygai ar kelionei nusipirkti.
– Ko palinkėtumėte toms, kurios nesijaučia gražios ir savęs nemyli? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?
– Kelias nuo nepasitikėjimo savimi iki meilės sau ir aukštos savivertės yra ilgas, tačiau viskas – jūsų pačių rankose. Patarčiau nukreipti save į vidinį tobulėjimą, į asmenybės augimą, į gerumą, į atjautą, į meilę žmonėms ir tikrai jausitės ir būsite gražesnės už (ne) tikras gražuoles.
