BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Kristina Lelevičienė sako, kad pigmentinės dėmės yra saulės UV spindulių sukeltas odos pažeidimas. Jas išnaikinti sunku, kai kuriais atvejais – ir neįmanoma.
Kaip pasakoja S. Nainė, pigmentinės dėmės ant veido jai pradeda ryškėti po kiekvieno ilgesnio ir neatsargaus pasimėgavimo saulės spinduliais. Jų atsikratyti – ne taip paprasta. Pigmentines dėmes moteris gydė su kosmetologės pagalba – teko pereiti visą procedūrų kursą, kol dalis pigmentinių dėmių išnyko, dalis tapo mažiau pastebimos, rašoma pranešime spaudai.
„Po tokios pamokos stengiuosi veidą ypatingai saugoti nuo saulės – kasdien naudoju apsauginį kremą. Dienos metu mėgstu veidą papildomai papurkšti ir dulksna su SPF. Be to, saugau ne tik veidą, bet ir kūną, nes turiu nemažai apgamų, nuo saulės išryškėjančių šlakų. Man gražus rudas ir saikingai įdegęs kūnas, tačiau sveika oda gražesnė. Jei galiu, geriau renkuosi nesidenginti, o kai norisi pasimėgauti saulės spinduliais, kurių ne tiek daug pas mus per metus būna, visada naudoju maksimalią apsaugą nuo saulės“, – savo patirtimi dalinasi Simona Nainė.
Pigmentinės dėmės – apsauginė odos reakcija į saulę
Pigmentinės dėmės ant odos gali išryškėti dėl įvairių priežasčių: hormonų disbalanso, pvz., nėštumo metu, sergant skydliaukės ar kepenų ligomis, taip pat esant vitaminų A, C ir PP trūkumui, sutrikus endokrininės sistemos veiklai. Tačiau jeigu pigmentinės dėmės išryškėja vasarą ar jai baigiantis, greičiausiai tai nesaikingo deginimosi pasekmė.
„Būnant saulėje, mūsų odą veikia dviejų tipų ultravioletiniai spinduliai – UVA ir UVB. Tiek vieni, tiek kiti spinduliai yra pavojingi odai, tačiau pigmentaciją skatina į gilesnius odos sluoksnius prasiskverbiantys UVA spinduliai. Pigmentinės dėmės – tai tam tikrose vietose susikaupęs pigmentas melaninas. Saulė skatina šio pigmento gamybą, todėl mūsų oda įgauna rudą atspalvį. Tačiau nedažnas žino, kad melaninas gaminasi ne tam, kad oda būtų gražesnė. Melaninas atlieka apsauginę funkciją – saugo odos ląsteles nuo UV spindulių pažaidos. Kitaip tariant – melanino išsiskyrimas yra odos gynybinė reakcija“, – paaiškina Sveikos odos instituto ekspertė.
Kai kurios pigmentinės dėmės, pvz., atsiradusios nėštumo metu dėl hormonų disbalanso, gali pranykti savaime, kai hormonų pusiausvyra atsistato. Kitų pigmentinių dėmių gali taip ir nepavykti atsikratyti. Svarbu žinoti, kad ne dėl saulės atsiradusias pigmentines dėmes UV spinduliai tarsi „įsodina“ į odą, todėl savaime jos gali ir nebeišnykti.
„Pigmentinių dėmių nereikėtų užleisti. Pastebėjus pirmuosius odos patamsėjimus ir atsiradusius atspalvio netolygumus, rekomenduoju naudoti veido priežiūros priemones su vitaminu C, saldymedžio ekstraktu, kurie šviesina odą ir mažina pigmentaciją. Pasitepus pigmentines vietas šviesinamąja žele ir jai susigėrus, reikėtų naudoti apsaugą nuo saulės su SPF50. Taip apsaugosite odą nuo pigmentinių dėmių ryškėjimo ir naujų atsiradimo. Tačiau tamsesnes ir įsisenėjusias pigmentines dėmes gali tekti naikinti su kosmetologų pagalba. Paprastai prireikia nuo 5 iki 10 odos balinimo procedūrų“, – pasakoja odos priežiūros ekspertė K. Lelevičienė.
Gydant pigmentines dėmes, taip pat rekomenduojama naudoti priemones su alfa hidroksi, arba AHA, rūgštimis. AHA rūgštys efektyviai padeda pašalinti negyvas odos ląsteles, atskleisti giliau esančią skaisčią odą. Jos taip pat atstato fotosenėjimo pažeistą odą. Tiesa, AHA rūgštys, kaip ir vitaminas C, gali sukelti fotojautrumą, todėl vasarą ir saulėtomis dienomis rekomenduojama priemones tiek su AHA rūgštimis, tiek su vitaminu C naudoti vakarais, o dieną veidą tepti apsauginiu kremu nuo saulės.
Šviesinamąjį bei šveičiamąjį poveikį turi ir poli hidroksi, arba PHA, rūgštys. Jų poveikis panašus į AHA rūgščių, tik jos mažiau dirgina odą, todėl rekomenduojamos jautresnės odos savininkėms.
Išvengti lengviau nei išgydyti
Norint turėti skaisčią ir sveiką odą, ją itin svarbu saugoti nuo kenksmingų saulės UV spindulių. Teisinga kasdienė odos apsauga nuo saulės padės išvengti odos pigmentacijos, per ankstyvo senėjimo, taip pat ir rimtų susirgimų kaip melanoma. K. Lelevičienė primena, kad naudoti apsaugos priemones reikia kiekvieną dieną, kai einame į lauką ar būname namuose, kuriuose per langus patenka tiesioginiai saulės spinduliai. Nei stiklas, nei debesys 100 proc. nesulaiko UV spindulių, todėl oda jų veikiama gali būti ir debesuotą dieną.
„Lietuvių gymis yra gana šviesus, todėl veidui rekomenduoju kasdien naudoti apsaugos priemones su SPF50, kūnui – su ne mažesniu SPF kaip 30. Daug laiko leidžiant saulėje, reikėtų veidą ir kūną apsaugos priemone kas kelias valandas patepti pakartotinai. Mieste dienos metu galima naudoti ir veido dulksną ar kitą patogią priemonę su SPF. Tinkamai saugoma nuo saulės oda ilgiau išliks sveika, skaisti ir jaunatviška“, – sako Sveikos odos instituto ekspertė.