Mano Paryžius truko labai ilgą savaitgalį, o pagrindinis tikslas buvo tiesiog atsipalaiduoti, pamaitinti akis, pramankštinti kojas, paklausyti vieno koncerto ir aplankyti kelias parodas.
Mano must-do ir must-see Paryžiuje yra šie:
Pastatai. Tai yra kažkas magiško. Važiuojant iš oro uosto norisi fotografuoti ažūrinius balkonėlius, pastelinius fasadus ir sidabrinius stogus. Po kurio laiko akis pripranta, tačiau vaizdas tiek einant gatve, tiek stebint iš viršaus, visuomet fantastiškas – tas lengvumo jausmas nepraeina niekaip.
Durys. Pradžioj jomis žaviesi, po to pradedi jas fotografuoti, galiausiai pati prie jų pradedi fotografuotis pati. Kiekvienos jos savaip kitokios: vienos senolės, kitos naujai dažytos, vienos su nepamirštamomis rankenomis ar metalo raižiniais, trečios ryškios spalvos ar įdomiai apšviestos. Pagavau save kelis kartus kuriant istorijas, koks gyvenimas už jų verda.
„Centre Pompidou“ modernaus meno muziejus. Jame vaikščiojau tol, kol apsvaigo akys, pradėjo darytis silpna ir ieškojau, kur atsisėsti.
Ten kaip sugertukas geri viską – skirtinguose aukštuose matai skirtingus periodus, atpažįsti mėgstamus vardus ir nusistebi neįtikėtina moderniųjų menininkų fantazija. Galvoje netelpa, kaip 40 metų šiemet minintis meno centras, vis dar stebina savo modernumu. Be to, pamatai Paryžių iš aukštai. Visą. Atpažįsti vietas ir galvoje susidėlioji labai aiškų žemėlapį.
Puikiai žinau, kur nusėda visos suvalgytos bandelės ir torčiukai. Bet nepasimėgauti traškia ką tik iškepta bagete su sūdytu sviestu ir abrikosų džemų – tikras nusikaltimas!
Būtina, tiesiog privalu, išbandyti kuo daugiau skirtingų pasaulio virtuvių. Jis tuo ir įdomus, kad kas kartą vis kitoks, kartais stebina prieskoniais, kartais poskoniais, vaizdu ar bendra nuotaika. Šįkart pirštus laižiausi Kambodžos, Korėjos, Prancūzijos ir Maroko virtuvėse. Na, tiksliau, lėkštėse.
„Window shopping“ – taip vadinu savo keliones po įdomiausius ir žymiausius ar, priešingai, netikėčiausius, bet kurio miesto shoppingo kvartalus ir gatveles, kur atsispindi dizainerių išmonė, vitrinų dekoratorių idėjos ir paties miesto pulsas. Rijau akimis. Ir buvo negana.
Ryte dažniausiai mėgstu saldžiai: košės, blyneliai, bandelės su kava. Tačiau bent vieną kartą būtina apsilankyti turguje prie Bastėjos (Bastille) sekmadienį ryte ir pusryčiams išbandyti austres.
Man tai buvo egzotika, nes ryte skrandis abejingas mano iš vakaro susigalvotiems eksperimentams, tačiau finale buvau labai patenkinta. Itin smagus (ir skanus) naujas atradimas!
Po šios kelionės Paryžius nebeatrodo toks didelis. Gal dėl to, kad neturėjau detalaus plano, ką noriu pamatyti, tik viziją, kokia aš norėčiau iš jo grįžti.
Kasdien nueidavau po 15-17 kilometrų, akimis rijau tai, ką mačiau ir galiausiai išsirinkau savo šios kelionės labiausiai pamėgstamas vietas Paryžiuje, kurių sąrašo viršūnėje Le Marais rajonėlis ir Liuksemburgo sodai (Le Jardin du Luxembourg).