Kelionėje scenarijus kiek kitoks, bet labai jau panašus - niežti nagus pirkti, net jei tai akivaizdžiai tų pinigų nevertas niekutis, net jei pasąmonė klykia, kad tikrai jo niekada nedėvėsi ir nenaudosi, vis tiek kažkodėl jį įsigyji. Jei ne sau, tai prisidengdama kažkuo kitu. Turbūt teko girdėti pasiteisinimą: „nejaugi taip nieko ir nenusipirksiu?“ (lyg pats pirkimo faktas būtų neišvengiama būtinybė).
Kelionėse verta pirkti ne viską, toli gražu. Venk ir apeik ratu kiniškus turgelius ir tuos, kurie panašiai atrodo (na, nebent tau reikia maudymosi kostiumėlio trims dienoms, nes tavasis liko namuose), netikėk prekių autentiškumu, jei ant to paties prekystalio ir „efektyvūs“ kremai, ir dūdelės, ir žaislai, ir atvirutės ir nardymo įranga, ir „originalūs“ akiniai nuo saulės ir ekskursijų bilietai (na, nebent nori draugams išsiųsti atvirlaiškį su linkėjimais iš saulėtos įlankos, kurioje ką tik nardei).
Štai kelios idėjos, ką galima pirkti per saulėtas atostogas žiemą (kalba eina ne apie šopingą mados sostinėse):
- natūralaus (!!!) audinio paplūdimio skaros/paplūdimio patiesalai;
- autentiški papuošalai (apyrankės, karoliai) – iš pusbrangių akmenų, su sidabru, pinti, iš siūlų suvyti, kitaip nematytai pagaminti;
- šlepetės per pirštą (pvz., Havaianas), jei savo pamiršai, neturėjai ar susidėvėjo;
- paplūdimio kosmetinė (jame nešiosiesi saulės kremą, raktus, lūpų balzamą ir maudymosi kostiumėlį) - labai patogus mano atradimas Filipinuose, kur atostogavome prieš keletą žiemų;
- originali vietinė kosmetika, tarkim, su arganų aliejumi, kokosų aliejumi, alijošiumi ir pan.;
- maudymosi kostiumėlis, jei savąjį pamiršau ar nurengė vandenynas;
Visa kita - nereikalingos smulkmenos, tik pridedančios svorio tavo lagamine, o po to dulkėsiančios namų lentynose. Tiesa, meno dirbinių, maisto produktų ar vietinių delikatesų čia nerašiau - kalba juk eina ne apie tai. Gerų ir daiktais neapkrautų atostogų!
