Tikriausiai terminą aprangos kodas teko girdėti kiekvienam. O jei ir ne, kas tai yra ilgai ieškoti tikrai nereikėtų. Vos įvedus šį terminą, google naršyklė išmeta šimtus straipsnių apie tai.
Tačiau keičiantis laikams, keičiasi ir tradicijos. Vis dažniau pasirodo tekstų, kurie teigia, jog šiuolaikinė freelancerių karta sugriaus tradicinius aprangos kodus.
Pati dažnai vedu seminarus didelėms kompanijoms, kurių metu konsultuoju jų darbuotojus apie aprangos kodus, kaip juos atskirti, kada kokį rinktis ir kaip neprašauti, kuomet to iš tavęs reikalauja etiketas. Pastebiu, jog net labai didelės kompanijos vis dažniau pro pirštus pasižiūri į tradicinius aprangos kodus ir siekia juos interpretuoti savaip. Ar tai blogai? Tikrai ne.
Stilistės darbą dirbu jau daugybę metų ir galiu drąsiai sakyti, jog reikia mokėti prisitaikyti prie laikmečio ir aplinkos. Todėl ir tradicinius aprangos kodus reikia suvokti ir interpretuoti vis kitaip.
Dažnai bendrauju su moterimis, kurios užima rimtas pareigas ir yra įpareigotos kas dieną atrodyti nepriekaištingai. Tačiau net ir jų apranga laisvėja, dviejų dalių kelnių ar sijono kostiumėliai jau nebėra būtinybė, avėti aukštakulnius kiekvieną dieną tavęs taip pat nebegali reikalauti. Nusistovėjusias taisykles galima laužyti, tačiau yra vienas labai geras posakis – norint laužyti taisykles, pirmiausia jas turi puikiai išmanyti. Tad kokios gi tos taisyklės?
Plaukai. Yra kelios esminės taisyklės, kurių verta paisyti. Visų pirma jei plaukus dažai, jie niekada negali atrodyti netvarkingai. Tokia jau ta moterų dalia. Ataugusios šaknys – didžiulė klaida rimtoje įstaigoje. Ryškios ir akį rėžiančios plaukų spalvos taip pat nėra priimtinos. Nors už tai kažin ar išmestų iš darbo. Tiesiog yra tam tikras etiketas, kurio privalo laikytis darbuotojai.
Nagai. Vėlgi – tvarkingumas yra raktas į sėkmę. Dažniausiai patariu rinktis kūno spalvos nagų laką arba klasikinį raudoną, kuris visuomet tinka. Žinoma, atspalvis neturėtų būti pernelyg ryškus. Per ilgi, nagų daile, akmenukais ir blizgučiais papuošti nagai, kad ir kaip tau jie patiktų, nėra tinkami.
Apranga. Visada savo klientėm patariu turėti bent keletą „uniformų“. Tai deriniai, kurie tinka kiekvieną dieną. Klasikinės suknelės, balti marškiniai, klasikinės kelnės ir žinoma, kokybiškas švarkas yra būtini bet kokios moters, dirbančios kontoroje, drabužiai. Praverstų ir kostiumėlis, kuris gali būti dėvimas kaip komplektas arba dalinamas ir derinamas prie kitų drabužių.
Tačiau kintant aprangos kodams ir laisvėjant aprangai biure, klasikinius biuro drabužius galima interpretuoti kitaip. Vietoj klasikinio pieštuko formos sijono – rinkis plisuotą ar pūstą, svarbu, kad ilgis būtų midi.
Vietoj kiek pabodusios mažos juodos suknelės – rinkis ryškią, ar margintą geometrinėmis figūromis. Žinoma, jos forma turi likti, tačiau su spalvomis ir raštais žaisti tikrai niekas netrukdo.
Na, o klasikinį dviejų dalių kostiumėlį pakeisk į vyriško tipo kostiumą, plačių kelnių ar prailginto švarko kostiumą – jie kur kas modernesni.
Avalynė. Dar visai neseniai darbdavys galėjo lengvai reikalauti, jog į darbą ateitumei tik su aukštakulniais. Dabar toks reikalavimas nėra priimtinas ir tavęs taip įpareigoti negali pagal įstatymus. Tačiau yra nerašytos taisyklės, kuriomis vadovaujasi daugelis. Tvarkinga ir švari avalynė yra būtina. Dabar, kai orai tikrai nelepina, didelėse kontorose moterys beveik visuomet persiauna batus. Tokiu atveju išlaikoma estetika ir patogumas. Juk vaikščioti su šlapia ar druskų suniokota avalyne nenori niekas.
Aksesuarai. Mažiau yra daugiau – to reikėtų nepamiršti. Aksesuarai turi būti nuosaikūs, derantys tarpusavyje ir neužgožiantis. Juk nenorėtum, kad svarbiam susitikime visi spoksotų į tavo didžiulius auskarus užuot klausęsi tavo prezentacijos.