„Jį galima palyginti su Pablo Picasso, – mirus šiai asmenybei konstatavo Valerie Steele, Niujorke veikiančio Mados ir technologijų instituto muziejaus direktorė ir kuratorė. – Svarbiausia, kad jo stilius nuolatos transformavosi, o visos pasiūlytos naujovės padarė neįtikėtiną įtaką mados raidai.“
Ir pati pirmoji Y. Saint Laurent kolekcija, sukurta pradėjus dirbti mados namuose „Christian Dior“ (dizaineriui tada tebuvo 21-i), ir įspūdingas „Le Smoking“ modelis bei permatomos palaidinės, ir menas žongliruoti stiliais byloja apie tai, kad šis mados kūrėjas buvo tikras savo laikmečio inovatorius. Y. Saint Laurent įtaka buvo tokia galinga, kad 1983-iaisiais 47-erių metų dizaineriui buvo pasiūlyta surengti retrospektyvinę parodą Metropoliteno meno muziejaus Kostiumų institute, taigi, jis tapo pirmu mados dizaineriu, kuriam, dar gyvam esant, buvo suteikta tokia garbė.
Kokios gi būtent Y. Saint Laurent pasiūlytos naujovės visiems laikams pakoregavo mados raidą? Kuo konkrečiau į šita klausimą pabandė atsakyti su britų „Vogue“ bendradarbiaujanti publikacijų autorė.
1. Pakeitė moterų rengimosi manierą
Prieš pristatydamas nuosavą prekės ženklą, Y. Saint Laurent darbavosi pas Christianą Diorą. Garsusis dizaineris nusamdė Y. Saint Laurent daug nesvarstydamas, kai 1955-aisiais pamatė jo sukurtus eskizus. 1957-aisiais, kai Chr. Dioras netikėtai mirė nuo patirto širdies smūgio, 21-ų metų Y. Saint Laurent tapo mados namų kūrybiniu direktoriumi. Debiutinė jo kolekcija, 1958-aisiais pristatyta „Ligne Trapeze“, tuojau sulaukė pripažinimo ir atnešė dizaineriui pasaulinę šlovę.
Po šios kolekcijos pristatymo publika plojo atsistojusi ir tai, be abejonės, buvo ženklas, kad Y. Saint Laurent bus lemta keisti mados raidą. Y. Saint Laurent nutarė atsisakyti Chr. Dioro vizitine kortele tapusios manieros pabrėžti taliją: jo kuriamų drabužių siluetai laisvesni, plastiškesni ir daug mažiau apkrauti medžiaga. Pristatyta kolekcija tapo pirmuoju akstinu, paskatinusiu pokyčius moterų garderobe.
2. Pasiūlė moterims perimti vyrišką garderobą
Žinoma, ir iki Y. Saint Laurent moterys dėvėjo kostiumus ir mūvėjo kelnes, tačiau, kaip konstatavo Pierre‘as Berge 2008-aisiais, Gabrielle Chanel moteris išlaisvino, o Yves Saint Laurent suteikė joms galių. 1966-aisais, kai buvo pristatytas „Le Smoking“ smokingas, moterų apsisprendimas mūvėti viešumoje kelnes dar buvo vertinamas gana kontraversiškai.
Tarkim, to meto amerikiečių įžymybė Nan Kempner nebuvo įleista į Niujorko restoraną „Le Cote Basque“ vien tik todėl, kad buvo apsivilkusi YSL prekės ženklo smokingu. „Le Smoking“ buvo ir iš esmės tebėra rūbas, simbolizuojantis maištą, lyčių lygybę, darantis efektą; tai rimtas iššūkis status quo.
„Norėjau, kad moterų garderobo pagrindas nesiskirtų nuo vyrų, – sakė Y. Saint Laurent leidiniui „The Observer“ 1977-aisiais. – Bleizeris, kelnės ir kostiumas. Tai taip funkcionalu. Buvau įsitikinęs, kad moterys norėjo vilkėti tokius drabužius, ir nesuklydau.“
Vardijant pirmąsias, užsikrėtusias Y. Saint Laurent pasiūlyta idėja, būtina paminėti Catherine Deneuve, Liza Minnelli, Lauren Bacall ir Biancą Jagger.
3. Madą sujungė su menu
Meno ir mados sąjunga dabar mažai ką stebina, bet Y. Saint Laurent buvo vienas iš pirmųjų, leidusių menui žengti podiumu, o modeliams patekti į galerijas. Žvelgiant į kai kuriuos Y. Saint Laurent kurtus drabužius nesunku atpažinti Vincento van Gogho, Andy Warholo, Pablo Picasso, Henri Matisse‘o ir George‘o Braque‘o darbus.
Garsiausias tokios tendencijos pavyzdys – 1965-aisiais pristatyta kolekcija „Mondrian“, kurioje – šešios klasikinės 7-o dešimtmečio stiliaus suknelės, kurias kurdamas Y. Saint Laurent panaudojo olandų menininko drobių motyvus, šitaip išreikšdamas susižavėjimą modernistiniu jo stiliumi.
4. Tapo skirtumų tarp žmonių gynėju
Rasinės problemos mados pramonėje ir dabar iki galo neišspręstos, vis dėlto nevalia pamiršti, kad būtent Y. Saint Laurent buvo vienas pirmųjų dizainerių, leidusių podiumu žingsniuoti ne tik baltaodėms. Y. Saint Laurent mūzomis buvo lemta tapti tokioms manekenėms kaip Iman, Rebecca Ayoko, Katoucha Niane ir Dalma Callado.
„Pirmą kartą ant „Vogue“ viršelio atsidūriau tik šio žmogaus dėka, – dizaineriui mirus sakė supermodelis Naomi Campbell. – Kai jam pasakiau, kad niekas man neleis pozuoti prancūziško „Vogue“ viršeliui, kadangi juodaodei ant jo, esą, ne vieta, jis pažadėjo pasirūpinti tuo reikalu. Ir, tiesą sakant, pasirūpino.“
5. Tapo paties surengtos kampanijos žvaigžde
Dabar dizaineriai gana dažnai tampa asmeninių kampanijų veidais – kartais net ryžtasi tapti kitų prekės ženklų kampanijų simboliais (prisimenate Donatellos Versace pasirodymą „Givenchy“ reklamoje?), bet 1971-aisiais nieko panašaus nebuvo. Vargu ar reikia aiškinti, kokia nepriimtina tada galėjo atrodyti idėja pozuoti nuosavo prekės ženklo reklamai be drabužių. Kad ir kaip būtų, Y. Saint Laurent tai padarė – visiškai nuogas nusifotografavo „YSL Pour Homme“ kvepalų reklamai.
Garsiosios nuotraukos autorius – Jeanloupas Sieffas. Tada, kai buvo nufotografuota, ta nuotrauka buvo beveik neviešinta, bet jos reikšmė abejonių nekelia.
6. Išlaisvino krūtis
7-o praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje, pačiame seksualinės revoliucijos įkarštyje ir antros feminizmo bangos pakilimo laikotarpiu, Y. Saint Laurent kuriamas kolekcijas nutarė paįvairinti permatomos organzos palaidinėmis. Tai, be jokios abejonės, buvo jo asmeninė duoklė laikmečio dvasiai. Pasiūlytas sprendimas jokiu būdu nebuvo ekshibicionizmo propagavimas, o veikiau dar vienas mėginimas pabrėžti lyčių lygybę.
„Jis suteikė savo klientėms galimybę mėgautis besąlygišku pasitikėjimu ir atsainia elegancija. Tai seksualumas be lašo vulgarumo“, – pakomentavo amerikietiškojo „Vogue“ redaktorius Hamishas Bowlesas.
Y. Saint Laurent žengtas žingsnis, aišku, buvo rizikingas, bet, kita vertus, jis puikiausiai atitiko tuo metu tvyrojusią seksualinio išlaisvėjimo nuotaiką. Minėtina, kad jo kolekcijas demonstravę modeliui nesegėjo liemenėlių.
7. Propagavo aukštosios mados prieinamumo idėją
Gatavų drabužių sistema šiais laikais yra dominuojanti, bet 1966-ųjų rugsėjį Y. Saint Laurent tapo pirmuoju dizaineriu, įkūrusiu savo vardo gatavų drabužių butiką. Tai įvyko Paryžiuje. Tiktai užuot pardavinėjęs jame pigesnes aukštosios mados ansamblių versijas, Y. Saint Laurent naudojosi parduotuve kaip tam tikra testavimo laboratorija naujoms, pažangioms idėjoms patikrinti, taigi, jis kūrė visiškai atskiras kolekcijas ir neužsiėmė dubliavimu.
Prekybos gatavais drabužiais projektas ypač pasiteisino, be to, tai buvo svarbus žingsnis formuojant atskirai nuo prabangių aukštosios mados salonų egzistuojančią mados terpę. Vėliau Y. Saint Laurent vardo butikų atsirado ir kitur – 1968-aisiais Niujorke, o 1969-aisiais Londone. Tais pačiais metais duris atvėrė ir dizainerio kurtų gatavų vyriškų drabužių parduotuvė.