– Kaip sugalvojote įkurti savo parduotuvę?
– Sprendimų drabužių pertekliaus problemai mūsų spintose ir atliekose mažinimui pradėjau ieškoti jau pakankamai seniai. Prie konteinerių besimėtantys rūbai badė akis jau ne vieną dešimtmetį. 2015 m., pradėjau domėtis užsienio šalių patirtimis, kas įkvėpė suorganizuoti pirmuosius edukacinius drabužių mainų vakarėlius, stiliaus ir kūrybines dirbtuves. Po trejų metų, 2018-aisiais, pradėjome žengti pirmuosius žingsnius dėvėtos tekstilės surinkimui, paruošimui ir realizavimui.
Veiklų apimtims augant, viskas pamažu vystėsi į vis pilnesnę grandinę žiedinei tekstilės ekonomikai. Šiandien veikiame kaip platforma dėvėtos tekstilės surinkimui, paruošimui naudoti, perpardavimui, taisymui, atnaujinimui, perdarymui ir edukacijai. Mano pačios pasirinkimas sukti į tokią sritį taip pat nebuvo spontaniškai gimusi idėja. Verslo planas gimė labai natūraliai, apjungus kūrybišką prigimtį, analitinius gebėjimus, meilę madai ir močiučių perduotus pirmuosius siuvimo įgūdžius. Žinoma, prisidėjo ir profesinės žinios bei sukaupta nemaža patirtis dirbant atliekų tvarkymo klausimais.
Beje, motyvacijos ieškoti sprendimų pridėjo ir mano pačios perpildyta spinta – tai, kas buvo dideliu galvos skausmu man pačiai, ir vis dabar išlieka didelei daliai Europos gyventojų. Matydama išmetamus kalnus niekam nebereikalingų rūbų ir taip švaistomus resursus, pradėjau domėtis tekstilės atliekų perdirbimo galimybėmis. Iškart tapo aišku, kad inovatyvus perdirbimas – sudėtingų technologijų ir išties didelių investicijų reikalaujanti perspektyva.
Abejonių nekilo, kad svarbesni prioritetai eilėje – mokyti vartotojus pirkti atsakingai, tinkamai prižiūrėti turimus daiktus, naudoti kuo ilgiau, dalintis, taisyti, atnaujinti ir kitaip tęsti istorijas. Bet labai norėjosi, kad veikla būtų praktinė, neužsisukant teoriniu modelių rengime. Tad, net jei jautėme, kad tokių veiklų startui Lietuvoje dar anksti, kartu su vyru Dainiumi surizikavome, pasiryžome investuoti savo laiką, energiją, santaupas, įkūrėme socialinį verslą, pradėjome telkti savanorius, dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
Iššūkių inovatorių kelyje tikrai netrūksta. 2020 m., pandemijos metu uždarę savo pirmąją parduotuvę-studiją Vilniuje, netrukome įsitikinti, kad elektroninė prekyba dėvėtų prekių realizavimui reikalauja ypač didelių resursų aptarnavimui ir smulkiam verslui dažnai neprieinamų reklamos biudžetų. Jei to nepavyksta užtikrinti, kyla rizika tapti mažai kam žinomu, retai lankomu dėvėtų drabužių muziejumi.
Tad sprendimą šių metų vasarą atidaryti fizinę „Pop-Up“ stiliaus parduotuvę Kaune, savo veidą keičiančioje „Žaliojoje galerijoje“, vadiname vienu svarbiausių žingsnių greitesnei antrų rankų paieškai. Įdomu tai, kad pasirinktą vietą vertiname kaip dar vieną iššūkį, mat tarpstame ten, kur tiek daug greitos mados prekių, o mes atėjome ir pasiūlėme kokybę, už panašią kainą, bet... dėvėtą.
Būsiu atvira, pirmieji mėnesiai buvo neatsiejami nuo užsukančių lankytojų edukacijos, kai kelias dešimtis kartų per dieną tekdavo aiškinti, kad čia ne „skudurynas“. O šiandien jau matome pokyčius – žmonės grįžta, daugėjanpasisakančių, kad atvyko tik dėl mūsų, ir ne tik kauniečių. Džiaugiamės, kad per visus tuos linksmųjų kalnelių smulkaus verslo kailyje nestokojusius metus pavyko neprarasti sportinio azarto toliau siekti užsibrėžtų tikslų. Tad ir šventiniu periodu jautėme ypatingą dėkingumą visiems tiems, kurie lydėjo ir lydi mus kelyje, tiki, palaiko, padeda atsikelti suklupus, švenčia mažas mūsų pergales, nuoširdžiai džiaugiasi dėl kuriamų naujų galimybių vartotojams.
– Kuo parduotuvė ypatinga nuo kitų? Ir kuo skiriasi nuo įprastinių komisų?
– „Textale“ veikia kaip mainų platforma, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti žmones keistis jų nebedėvimais drabužiais. Tokie kaip mes kuria naujas galimybes vartotojams ne tik sutaupyti apsirūpinant kokybiškomis aprangos prekėmis, bet ir patogiai bei finansiškai palankiomis sąlygomis atsisakyti pertekliaus savo spintose.
Parduotuvėje kabo daiktai iš Lietuvos spintų. Mes esame tarpininkas tarp pardavėjo ir pirkėjo, užtikrinant saugų, patogų apsipirkimą, profesionalų daiktų įvertinimą, kokybišką paruošimą naudoti pakartotinai, realizavimą geriausiomis sąlygomis ir malonų klientų aptarnavimą. O parduodančiam yra siūlomas nesudėtingas daiktų realizacijos sprendimas, išvengiant papildomų daiktų pardavimo rūpesčių, tokių, kaip fotografavimas, išmatavimas, įkainojimas, įkėlimas, aprašo sukūrimas, atsakinėjimas į žinutes ir išsiuntimas.
Trumpai tariant, čia perkantys padeda užsidirbti parduodantiems, kurių mūsų platformoje – ne vienas (verslas), o visa bendruomenė. Tad ypač svarbus ir pačios bendruomenės palaikymas, dedant pastangas dalyvauti perkant kitų atneštus daiktus ir viešinti, kad daiktų kelionių daugėtų. Didesnis žinomumas – daugiau veiksmo – tai yra, daugiau šansų, kad nenešiojamas daiktas tikrai ras tą, kuris jo ieško.
Kita svarbi modelio ypatybė ta, kad turime integruotą taškų sistemą, kai už parduodamus daiktus užmokestis išmokamas taškais, kurie vėliau panaudojami mūsų prekėms ir paslaugoms įsigyti. Tokia sistema skatiną realius daiktų mainus, kviečiant žmones ne tik parduoti, bet ir apsipirkti. Taškais atgaunamas uždarbis yra labiau motyvuojantis, nes atgaunama didesnė daikto vertės dalis nei išmokant pinigine išraiška.
Dar vienas išskirtinumas – mes pasirūpiname drabužiais, kuriuos reikia pataisyti, atnaujinti. Net ir nebetinkamus dėvėtis rūbus perkuriame, perdirbame ir prikeliame antram gyvenimui.
Beje, norisi pastebėti, kad vis didesnę parduotuvės lankytojų dalį sudaro vyrai. Daugėja ir užsukančių parduoti, kas didina asortimento patrauklumą ir griauna stereotipus, kad pagrindinės dalinimosi platformų dalyvės yra moterys. Džiaugiamės augančia vyriškosios auditorijos dalimi. Mūsų užsibrėžtas tikslas – #NesuDėvėtos mados galimybės visiems!
– Gal galėtumėte papasakoti rūbo pardavimo pavyzdžių, kurie įsiminė?
– Dažnai sulaukiame ne tik rūbo, bet ir jo istorijos. Progoms skirtų rūbų kategorijoje dažniausiai atnešamos suknelės, menančios išleistuvių, pirmo pasimatymo, vestuvių, naujametinio vakaro ir kitas įsimintinas akimirkas. Kalbant apie aksesuarus, papuošalus, galanterijos gaminius, dažnai atnešami dovanoti daiktai – netikę, nepatikę, taip ir nepritapę, dulkes kaupę. O avalynė, kaip taisyklė, dažniausiai atkeliauja „per maža“.
Turiu pripažinti, kad mūsų darbe nuobodulio ar monotonijos tikrai nėra. Turbūt dėl seniai atrastų galimybių pirkti iš užsienio šalių įvežtus drabužius ir gan būdingos savybės kaupti, lietuvių spintose išties didelė lobių įvairovė. O kur dar mūsų pačių močiučių vintažas, kas yra atskiros diskusijos verta tema. Dar vienas pastebėjimas, kad dažnai atnešami XS ir S dydžių drabužiai, tai yra, tai, ką daugiausiai išaugame. Didelė dalis lankytojų ieško didesnių dydžių drabužių. Tad mūsų pareiga – įvairiomis paskatinančiomis akcijomis reguliuoti pasiūlą.
Praktikoje įsitikinome, kad kiekvienas mūsų savo daiktus matome geresnės būklės nei jie yra iš tikrųjų. Pakankamai dažnai girdime teiginius „dėvėjau gal vieną kartą“, kaip ir – „taip, tikrai švarūs, išplauti“, nors realybėje nemaža dalis pardavimui pristatytų daiktų neperžengia mūsų nustatytos griežtos daikto švaros, būklės ir kokybės kartelės. Atneštų daiktų inspektavimas – didelio atidumo, žinių ir patirties reikalaujantis darbas. Taip pat svarbu įvertinti, ar daiktas turi potencialo būti perpirktas.
Viso spintų pertekliaus į vartojimą mažoje mūsų vidaus rinkoje nesugrąžinsime. Inspektavimo metu yra nusprendžiama, kurie daiktai ne tik gali būti valomi, taisomi ir atnaujinami, bet ir yra verti šių papildomų sąnaudų. Apibendrinant, visada nevengiu pašmaikštauti, kad dauguma mūsų lankytojų parduoti tikisi brangiai, o nusipirkti pigiai, dažnai pamiršdami, kad perka iš tokio paties.
– Kokių firmų rūbų galima rasti parduotuvėje?
– Parduotuvės asortimentas gan platus ir sparčiai auga. Nesame prabangos prekių platforma, tačiau sulaukiame vis daugiau aukštesnio kainų lygmens gaminių. Iš savo patirties galime konstatuoti, kad lietuviams prekės ženklas išlieka vienu svarbiausių kriterijumi apsiperkant. Siekdami išlikti konkurencingais, stengiamės atsižvelgti į vartotojų poreikius.
Vis dėlto, siūlydami prekes savo klientams, pirmiausia atsižvelgiame į jų kokybę, o ne į prekės ženklą. Mūsų siekis – užtikrinti, kad antrų rankų gaminys atitiktų augančius klientų lūkesčius ne tik kokybei, bet ir stiliui, išskirtinumui. Išsiskiriame tuo, kad asortimente siūlome Lietuvos dizainerių ir gamintojų produkciją. Pas mus galima rasti ne tik dėvėtų, bet ir naujam gyvenimui atnaujintų, ankstesnių kolekcijų bei naujų tvarių gaminių.
Vystome atnaujinimo ir sugrąžinimo į vartojimą projektus su naujų gaminių prekės ženklais. Vienas tokių projektų – „Retold by TEXTALE“ linija, paįvairinusi asortimentą pataisytais, atnaujintais ir kitaip antram gyvenimui prikeltais gerai žinomo prekės ženklo „AUDIMAS“ gaminiais. Džiugu tai, kad tokie pataisyti ir atnaujinti gaminiai mūsų parduotuvės lentynose ypač laukiami kokybę vertinančių pirkėjų, tad ilgai pas mus neužsibūna.
– Kokia yra tokių rūbų pirkimo prasmė, lyginant su masinės prekybos parduotuvėmis?
– Apsipirkdami tokiose nesudėvėtos mados platformose mažinate resursų poreikius naujų daiktų gamybai. Taip prisidedate prie aplinkos taršos mažinimo. Taip pat neskatinate dar didesnio pažeidžiamų visuomenės grupių – vaikų, senolių ir nepriteklių turinčių suaugusiųjų – išnaudojimo. Šiuo metu vis daugiau dėmesio atkreipiama ne tik į tai, kokią žalą tekstilės industrija daro gamtai, bet ir kaip greitosios mados pramonė išnaudoja sunkiai besiverčiančius gyventojus. Ypatingai – neturtingų šalių, kur ir yra pagaminama didžioji dalis greitosios mados produkcijos.
Tiek gamtos taršą, tiek pažeidžiamų visuomenės grupių išnaudojimą greičiausiai ir efektyviausiai sustabdyti gali patys vartotojai. Pastariesiems nusprendus nebesilankyti greitosios mados parduotuvėse, pasirinkti tvaresnius apsipirkimo būdus, sumažėtų naujų tekstilės gaminių paklausa, kas sumažintų ir jos gamybos apimtis. Tad norėčiau mums visiems palinkėti vieno – kuo daugiau apgalvotų pasirinkimų.
– Ar kuriate ir savo ženklo drabužius – tai yra, ne perdarant kitus, o kuriant nuo nulio?
– Taip, savo gaminius kuriame ir patys. Tai – antrinio dizaino gaminiai, kuriuos sukuriame iš atneštų nebetinkamų dėvėti drabužių. Tiesa, tai nėra viena iš svarbiausių mūsų veiklos sričių. Mums daug svarbiau yra skatinti daiktų panaudojimą antrą kartą, tai yra, daryti viską, kad tie daiktai, kurie gali džiuginti būdami tokie, kokie yra, būtų grąžinami į vartojimą neperdaryti.
Antrinio dizaino gaminių kūrimas reikalauja gerokai daugiau sąnaudų nei įprasta gamyba iš naujo audinio. Prieš pradedant kurti antrinio dizaino gaminį, reikia pasiruošti pačią medžiagą: išvalyti, išardyti, išimti furnitūrą ir kitką iš tekstilės, kuri taps naujo gaminio pagrindu. Tačiau, reaguodami į augančius rinkos poreikius tvarioms verslo dovanoms ir kitiems tekstilės gaminiams, su dideliu kūrybiniu polėkiu ir meile vis tiek kuriame antrinio dizaino gaminius. Net jei ir tai reikalauja daug pastangų ir kantrybės.
Išaugus perdirbtos tekstilės pasiūlai, svarstome ateityje pradėti vystyti gamybą iš perdirbtų žaliavų. Kol kas neskubame, nes savo klientams norime pasiūlyti prekes, kurios būtų jiems iš tiesų reikalingos. Nes kas iš to, jei drabužiai yra perdirbami, bet po to jų niekas nenešioja? Svarbu, kad perdirbta produkcija būtų patraukli, stilinga ir reikalinga klientams.
Artimiausios planai – gerinti platformos funkcionalumą, estetinį patrauklumą, didinti žinomumą, siekiant kuo geresnių pakartotinio naudojimo rezultatų bei užtikrinti kuo geresnę patirtį esamiems ir naujiems mūsų prekių ir paslaugų gavėjams. Tam, kad dalinimosi ratas suktųsi, labai svarbu pasiūlyti patogumą, prieinamumą ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tikiu, ateina metas, kai antras šanso mada taps savaime suprantamu dalyku.
Nykstant neteisingiems įsitikinimams, kad kokybiškus ir stilingus drabužius galima įsigyti tik naujų drabužių parduotuvėse, vis daugiau žmonių drąsiai renkasi tokias nesudėvėtos mados platformas. Apskritai, ribos tarp naujo ir dėvėto drabužio tampa vis mažiau pastebimos. Tikrasis gyvenimo džiaugsmas slypi visai ne perpildytose mūsų spintose.