Korsetas – kas tai?
Korsetą, matyt, reikėtų apibrėžti kaip drabužį, kurio pagrindą sudaro ypač standus, be to, tamprus korsažas (platus diržas), suvarstomas ir suveržiamas taip, kad atitinkamai pakoreguotų liemens proporcijas. Istorijos kontekste ši aprangos detalė buvo vertinama gana kontraversiškai. Ilgą laiką korsetas buvo pajuokiamas kaip patriarchalinių nuostatų išdava – priemonė moters figūrai deformuoti.
Visgi dabar istorikai įrodinėja, kad dėvėdamos korsetus vienos moterys galėjo jaustis vienaip, o kitos – kitaip, todėl tikrai ne visos jų nemėgo. Vakarų pasaulyje moterys, o kartais ir vyrai, korsetus nešiojo nuo XVI a. iki XX a. pradžios (beje, į korsetus panašių drabužių būta net 1600 m. pr. Kr.). Iš pradžių tai buvo tiesiog stipriai priglundanti berankovė liemenė. Būtent ji davė pradžią apatiniams, į kuriuos įsiūti banginio ūsai, o vėliau – plieninės vielos, apgaubdamos ir suspausdamos šonkaulius suverždavo taliją, kad ši atrodytų kuo laibesnė.
Per daugiau nei 400 metų gyvavimo istoriją korseto forma neišvengiamai kito. Vienu metu korsetai buvo ilgoki – dengdavo net klubus, kitu – trumpi, pasibaigiantys ties talija. Korsetai padėdavo išgauti išraiškingas kūno linijas, bet kintant grožio supratimui, kito ir korsetams tenkanti užduotis, todėl XIX a. pradžioje moterų siluetai primindavo smėlio laikrodį, o XX a. pradžioje – raidę S.
Korsetas kenkia?
Diskutuoti apie neigiamą korsetų įtaką moterų sveikatai buvo pradėta XIX a., kai šis drabužis buvo pačiame populiarumo apogėjuje. Kai kurių korsetų kainos buvo išties aukštos, tačiau pasitaikydavo ir labai pigių, todėl juos dėvėti galėjo ne tik aukštuomenei bei vidurinei klasei priklausiusios damos – korsetai ėmė populiarėti ir tarp moterų iš darbo liaudies. Kai kurie medikai teigė, kad korseto nešiojimas priveda prie kvėpavimo takų ligų, šonkaulių deformacijos, vidaus organų pažeidimų, taip pat lemia kūdikių apsigimimus, sukelia persileidimus ir t. t.
Vis dėlto buvo ir tokių, kurie akcentavo teigiamą korsetų poveikį: pernelyg nesuveržiantys, „sveikieji“ korsetai, esą, padeda išlaikyti tiesų kūną. Mados istorikės Valerie Steele ir Colleen Gau laikosi nuomonės, kad korsetus dėvėjusios moterys išties galėjo patirti plaučių tūrio ir kvėpavimo specifikos pakitimų, tačiau jie nebūtinai sukeldavo kvėpavimo takų ligas. Kaltę korsetams, esą, galima suversti nebent dėl polinkio nualpti arba energijos stokos.
V. Steele, be kita ko, tvirtina, kad pavyzdžiai, bylojantys apie praktiką ypač susiveržti korsetus, anaiptol neįtikina: juk to laikmečio laiškai, aprašai ir piešiniai laisvai galėjo būti seksualinės fantazijos vaisius, o ne faktus patvirtinantys įrodymai.
Trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje, atsiradus elastikui, buvo pradėti gaminti tamprūs sportiniai korsetai. Jie imponavo tada dar tik populiarėjantį aktyvų gyvenimo būdą besirenkančioms moterims. Deja, kaip rodo XX a. pradžioje išleistuose „Vogue“ numeriuose išspausdinta korsetų reklama ir naujausių modelių aprašai, didžioji dalis moterų ir toliau kėlė korsetams tuos pačius reikalavimus – susiaurinti siluetą, sukurti grakščios figūros vaizdą.
Korsetas dingo iš kasdienybės
Septintajame ir aštuntajame praeito amžiaus dešimtmečiais, visuomenei ryžtingai pasukus aktyvios ir sveikos gyvensenos keliu, korsetų, kaip apatinio drabužio, buvo atsisakyta. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad moterys pamiršo apie šio drabužio paskirtį. Net ir šiandien, nors korsetų nebenešioja, jų sukuriamą efektą dailiosios lyties atstovės stengiasi išgauti įvairiomis dietomis, treniruotėmis ir plastinėmis operacijomis.
Dabar korsetai įprastai nenešiojami – nebent iš didelės nostalgijos. Kur kas dažniau jie minimi kaip fetišai, burleskos šokėjų atributai ir transvestitų mėgstami drabužiai. Tai išties nebėra kasdienis apdaras, tačiau iš mados akiračio jis niekada nebuvo pasitraukęs.
Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje V. Westwood, naudodama korsetus, sukūrė išskirtinę, vien sau būdingą pankų dvasia alsuojančią estetiką. Dizainerė į korsetus žvelgė kaip į moteris įtvirtinančius, galių joms suteikiančius, o ne jas suvaržančius ir sukaustančius drabužius. Dizaineriai J. P. Gaultier ir Thierry Mugleris korsetus į savo modelius įkomponavo devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Ypač išgarsėjo popscenos divos Madonnos per 1991-ųjų turą „Blonde Ambition“ dėvėtas J. P. Gaultier sukurtas rausvo atlaso korsetas.
Eksperimentuoti su korsetais kurdami kolekcijas nevengė ir Stella McCartney, Yvesas Saint Laurentas, Tomas Fordas bei Nicolas Ghesquiere‘as. Korsetai arba juos primenantys modeliai dažnai atsidurdavo viršutinių, o ne apatinių drabužių vietoje. Deramas dėmesys korsetams skiriamas ir mados fotografijoje. Nuotraukose jie paprastai simbolizuoja moterišką seksualumą. O jei sutinkate, kad būsimo sezono podiumai dar tikrai šį tą reiškia, korsetų jokiu būdu neturėtumėte pavadinti išėjusiais iš mados.