Viena iš plius dydžio stiliaus dirbtuvių vedėjų, kostiumo dailininkė ir stilistė Greta Subatavičiūtė „Žinių radijo“ laidoje „Dydis nesvarbu“ kalbėjo ne tik apie tai, nuo ko reikėtų pradėti formuoti savo stilių plius dydžio figūras turinčioms moterims, kas svarbu renkantis derinius, bet kartu pasidalijo ir asmenine patirtimi, ką jai teko patirti dėl savo figūros ir stiliaus pasirinkimo.
– Kiek yra reikalingos stiliaus žinios pasirenkant asmeninį įvaizdį?
– Kiekvienas žmogus geba būti sąžiningu pačiu su savimi. Pasirinkti sau tinkantį ir patinkantį drabužį tai beveik tas pats, kas apnuoginti savo vidų.
Labai svarbu gebėti paklausti savęs: kas aš esu, ar tikrai čia esu aš ir ar noriu būti taip matomu. Žavioji ir stilingoji Iris Apfel yra pasakiusi: „Aš neturiu laiko ir noro žaisti žaidimo „Įvertink kitą“. Mano manymu yra geriau būti laimingai pačiai su savimi negu madingai“.
Šokinėjimai nuo to, kad noriu pasislėpti arba būti ryškiu gali ateiti sąmoningai ir nesąmoningai. Būna atsikėlus ryte nėra nuotaikos ir kažkam tokiu atveju gali padėti ryškios aprangos detalės ją praskaidrinti. Tuomet derinys taip pat pasirenkamas sąmoningai norint sukurti kitokią nuotaiką ar bent jau jos vaizdą. Mano atveju, jeigu man būna liūdna, tuomet aš tą nuotaiką išjaučiu ir nesistengiu jos užmaskuoti.
– Koks skirtumas tarp stilingo ir madingo žmogaus?
– Abejais atvejais kaip ir viskas apie tą patį, tik šiek tiek skirtingai. Mada turi savo sezoniškumus. Ji ateina ir praeina. Kaip kažkada pasakė aktorius Konstantinas Stanislavskis: „Mūsų mada tokia siaubinga, kad ją nuolat reikia keisti“. Jeigu nori būti madinga, tuomet viskas aplinka tave taip pat turi būti madinga: namai, mašinos, šunys, žmonės.
Stilius – tai, kas lieka amžiams. Tai yra tai, ką tu įgauni ir visą laiką nešiesi su savimi. Žinoma, laiko eigoje gali tai koreguoti, keisti ir būti visai kitokia pvz.: jei vienu metu nešioji trumpą šukuoseną, tai gal kažkada norėsis juos atsiauginti arba nusidažyti mėlynai. Stilingą ne tik išore, bet ir vidumi žmogų visuomet atskirsi nuo tiesiog madingo.
Madingas žmogus visuomet dėvės tuos rūbus, kurie tuo metu yra lentynose, t.y. tendencingai pasiūlyti dizainerių arba mados namų. Kai tuo tarpu stilingas gali užsidėti savo mylimos močiutės sijoną, pasirišti mamos nešiotą skarelę ir taip sukurs savo unikalų stilių iš daiktų, kurie kitiems gali pasirodyti beverčiai. Stilingas žmogus eina sudėtingesniu, bet, mano nuomone, daug įdomesniu keliu.
– Ar stilingu žmogumi gimstama?
– Taip, manau, kad stilingu gimstama. Tačiau aš nesutinku su kai kurių mados guru pasakymais, kad, jeigu jau tau tai nėra duota, tai pats nesugebėsi išugdyti. Aš manau, kad stiliaus galima išmokti, jeigu tik yra užsidegimas tam. Gebėjimas pasakoti žmonėms savo istorijas per drabužius turi ateiti iš vidinio noro ir paskatos tai daryti.
Tai yra lyg skrydis lėktuvu: visų pirma turi nusipirkti bilietą, kad įsėstum į tą lėktuvą. O kaip tas skrydis pavyks, parodys gyvenimas. Tai yra įdomus iššūkis.
Ne visuomet yra paprasta išdrįsti save parodyti ar pateikti kitu rakursu. Tai tikrai reikalauja begalinio ryžto. Kažkam tai gali gautis labai lengvai ir paprastai, o kitam tai yra ilga ir daug pasiruošimo reikalaujanti kelionė. Net nueiti iki tos pačios kasos ir nusipirkti bilietą – tam žmogui gali būti didžiulis vidinis darbas su pačiu savimi.
Tačiau tam ir reikalingi įvairūs seminarai bei dirbtuvės, kad padėtų žmogui suprasti, ko jis ieško ir galų gale atrasti.
– Kuo skiriasi plius dydžio stilius nuo standartinio dydžio?
– Plius dydis niekuo nesiskiria nuo minus dydžio. Normatyvai, žinoma, dydžiams yra sudėlioti. Tačiau jie galioja ir ūgio proporcijoms. Paprastai kalbant: plius dydžio figūrai skirtas drabužis skiriasi nuo mažesnio dydžio tuo, kad jam reikia šiek tiek daugiau audinio, tam tikrų įsiuvų ir, žinoma, fantazijos.
Moterų figūrų tipai jau yra senokai suskirstyti pagal vaisių tipus arba geometrines figūras. Yra tam tikros taisyklės kiekvienam figūros tipui, bet juk kiekvienoje taisyklėje galima rasti išimčių.
Ar turint didesnę figūrą reikėtų daugiau pagalvoti, kaip ją aprengti? Greičiausiai taip. Tačiau iššūkių yra ir norint aprengti liekno tipo figūrą. Svarbu yra tai, kiek fantazijos norėsi išlaisvinti ir vidinio nusiteikimo bei gebėjimo turėsi iš to kažką išspausti.
Svarbiausia dalis – pats žmogus ir jo asmenybė. Svarbu nepamiršti, jeigu žmogus jaučiasi gerai su tuo, ką dėvi ir kaip save išreiškia, tuomet tai yra sąžiningas buvimas su pačiu savimi. Ir aš prieš tokius žmones lenkiu galvą.
Jeigu man gražu, tai nereiškia, kad patiks kitam. Bet ar ir privalo patikti? Einant į dialogą su savimi labai svarbu suprasti, kas aš toks ir kas man svarbu.
Todėl „plius“ ir „minus“ dydis yra tik žymuo. Svarbiausia yra suvokti, kaip tu pats matai save tame dydyje.
Juk būna paradoksas: gali būti nuostabaus grožio moteris, bet ji niekada neišdrįs užsidėti aptemptos suknelės, nors jos kūno matmenys bus beveik idealūs. Viskas priklauso nuo vidaus, t.y. pavyzdžiui ir gebėjimo nuogam atsistoti prieš veidrodį ir pasitikėti savimi. Dydis čia nesvarbu.
Drabužis ir psichologija yra neatsiejami dalykai. Tol, kol nesijauti gerai ir tvirtai būdamas savimi, tol jokia puošni suknelė neprivers tavęs jaustis pasaulio karaliene. Žinoma, ji gali kažkiek padėti paslėpti tavo vidinį trūkumą, bet po kažkiek laiko jis vis tiek duos apie save žinoti ir pradės tampyti vidines nepasitikėjimo savimi virveles.
– Kokie stereotipai yra susiję su plius dydžio figūromis?
– Mes visi, greičiausiai, turim nusistatę tam tikrą vidinį stereotipą, kad moteris, kaip ir vyras, turi atrodyti taip ir ne kitaip.
Dažniausiai liekna figūra yra brukamas kaip etalonas, kuriame reikėtų atsidurti ir likti. Šioje vietoje galbūt ir yra sunkiausia dalis žmogui sugebėti perlipti per tą stereotipą bei susivokti, kad aš ne tik nesu šioje figūrų skalėje, bet ir niekaip negaliu į ją įsisprausti. Tai kaip man toliau su tuo gyventi?
Aš ir pati nesu mažo dydžio figūros savininkė. Vienas darbdavys netgi buvo užsiminęs, kad tolimesniam bendradarbiavimui aš turėčiau pakeisti ne tik tai, ką dėviu, bet ir sumažinti savo figūrą, nes neatitinku įvaizdžio, kurį jie bando apie save sukurti. Nors niekur nebuvo aprašyta, kokios yra jų taisyklės ir reikalavimai.
Tokiais momentais viduje sau pradedi kelti abejonę, kas yra svarbiau: tai, kaip tu atrodai ar kaip tą darbą atlieki.
– Tai kaip išdrįsti būti ryškiai ir stilingai, jeigu figūra yra daug didesnė nei standartas?
– Labai dažnai bendraudama su moterimis, netelpančiomis į 36, 38 ar net 40 dydžio drabužius, jaučiu, kad jų viduje esanti baimė yra didesnė nei noras. Todėl aš linkėčiau visų pirma atrasti kelionę į save, susidraugauti su ta baime ir pradėti žengti žingsnius į priekį.
Galbūt ieškoti pagalbos aplinkoje, atkreipti dėmesį į jums patinkančius pavyzdžius internete arba gatvėje. Lankytis seminaruose ir dirbtuvėse, kurios padeda įgauti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Ieškoti bendraminčių, kurie pastiprintų ir įkvėptų.
Man smagu, kad moterys po truputį eina į priekį, nes nėra lengva, kai pastoviai matai tik vieno tipo žinutę žurnalų puslapiuose arba viršeliuose. Todėl labai svarbu mokytis tą vidinį baimės balsą slopinti ir leisti sau bent jau nusipirkti bilietą į kelionę savo stiliaus išryškinimo link.
– Nuo ko galėtų pradėti moterys, turinčios plius dydžio figūras, kurti savo stilių?
Svarbiausia yra psichologiškai pasiruošti savo stiliaus permainai. Nebūtina iškart daryti didelių pokyčių, galima pradėti džiazuoti su smulkiomis detalėmis.
Pavyzdžiui pirmas žingsnis galėtų būti spalvos. Anot tos pačios Iris Apfel, spalvos galėtų ir numirėlį prikelti. Jeigu nusprendžiate, kad jums pakeliui yra spalvos, tuomet iš tam tikros spalvų paletės iškart eliminuokite tas, kurios nepatinka. Tuomet išskirkite tas, kurios ne tik patinka, bet ir suteikia pozityvios energijos. Ir nekreipkite daug dėmesio į tai, ką sako taisyklės, kokios spalvos turėtų ar neturėtų tikti.
Kitas žingsnis: nuspręsti, kokio tipo drabužiai dominuos jūsų spintoje. Jeigu nenorite daugiau lipti į plataus silueto palapines, tuomet pradėkite rinktis figūrą įrėminančius drabužius, su kuriais galite jaustis labiau pasitempusios.
Taip pat mano patarimas būtų pradedant kurti savo stilių susiformuoti garderobo bazę. Yra žmonių, turinčių spintas pilnas drabužių, tačiau visuomet sakančių, kad neturi, kuo apsirengti. O kiti – turi kelis ir net nesimato, kad turi jų nedaug, nes jie taip moka žaisti aksesuarais arba savimi, pavyzdžiui keisti lūpų spalvas, kuomet tas pats drabužis suskamba visiškai kitaip. Atsiranda daugiau džiazo deriniuose.
– Ką duoda taisyklių laikymasis individualaus stiliaus kūrimui?
– Jeigu nori jaustis saugus, tuomet taisyklių laikymasis, pavyzdžiui, kaip optinių apgaulių būdu sukurti balansą neproporcingoje figūroje, tau padės. Tačiau džiazui daug vietos gali ir nelikti.
Jeigu tau norisi eklektikos ir, kaip aš sakau, vėjo plaukuose, tuomet taisyklės tave įrėmins ir bus tik sunkiau eksperimentuoti.
Todėl labai svarbu pačiai pasirinkti, kas duotuoju momentu yra svarbu: ar laikytis rėmų ir būti saugiai, ar nebenoriu jų ir laisvai galiu atrodyti taip kaip noriu.
Jeigu aš turiu didelį kūną, jeigu dar užsidedu drabužį palapinę, susiformuoju išskirtinę šukuoseną su dideliu kaspinu, užsimetu didžiulius karolius ir pasiimu galingą rankinę. Tai žinoma, kad manęs bus daug! Bet gal aš ir noriu, kad manęs būtų daug. Gal aš noriu, kad mane pagaliau pamatytų ir pastebėtų. Net, jeigu mane apšnekės, gal man būtent to tą akimirką ir reikia. Atsakymas ateina tik iš pačio žmogaus.
– Kur siūlytumėte ieškoti stilingų plius dydžio drabužių?
– Mes vis dar įstrigę manekenės Twiggy išpopuliarinto figūros tipažo laikotarpyje. Nors po truputį vyksta perversmai mūsų galvose ir mada žengia su tuo į priekį, tačiau atrodo, kad drabužių kūrėjai vis dar sunkiai išlipinėja iš tos vieno tipažo vagos.
Kartais žmogus, neturintis sunkumų rasti tinkamo sau dydžio aprangą, retai susimąstys, kad kiti, nerandantys reikiamo dydžio drabužių parduotuvėje, eina ilgą kelionę iki to, kad apskritai atsineštų drabužį iki spintos, o ką jau kalbėti apie kažkokią specifinę pavyzdžiui raudoną suknelę.
Kaip ir minėjau, plius dydžio drabužių pasiūla labai atsilieka nuo paklausos. Todėl mano pasiūlymas būtų labai paprastas: dėvėtų drabužių parduotuvės, kur, kaip aš sakau, eina didesnio dydžio žmonės kaip į medžioklę. Arba kreiptis į siuvimo profesionalą, kuris galėtų padėti turimą drabužį paplatinti arba susiaurinti.
„Plius dydžio stiliaus dirbtuvės“ jau gruodžio 1 d. Dirbtuves ves G. Subatavičiūtė, „Dydis nesvarbu“ iniciatyvos autorė bei plius dydžio stilistė Giedrė Valavičiūtė ir dėvėtų drabužių perdirbimo studijos „Textale“ komanda.