– Jeigu neparašytas dress kodas (aprangos kodas, – Red.) — kaip atskirti, ar renginys black tie, ar kokteilinių suknelių?
– Trumpai tariant, jei aprangos kodas neparašytas, tai įsivertinkite tokias aplinkybes kaip:
– vieta;
– paros metas;
– proga.
Jei šventė vyks dienos metu, tai black tie (vienas griežčiausių vakarinės aprangos kodų, - Red.) aprangos kodas nebus tinkamas pasirinkimas, nes tai yra išimtinai vakarinis aprangos kodas. Pavyzdžiui, jei vestuvės vyks tik dienos metu, tai nereikėtų vilktis frako. Jei pakvietime paminėta, kad reikėtų rinktis daug spalvų, blizgučių, bet išlaikyti puošnią aprangą, tai greičiausiai bus reikalavimas kokteilinei aprangai.
– Kaip galima būtų vilkėti, jei esate pakviesti vestuvių liudininkais?
– Lygiai taip pat siūlyčiau įsivertinti prieš tai paminėtus aspektus. Pirmiausia, tai reikėtų atsižvelgti į aprangos kodą, kurį diktuoja pakvietimas. Antra, stenkitės neužgožti jaunųjų ir įdėkite pastangų pasipuošti, nes žmonės Jumis pasitiki ir Jūs būsite antri žmonės po jaunųjų, į kuriuos kreips dėmesį. Bet jei klausiate manęs kaip aš rengčiau savo klientus tokiai progai, tai vyrui siūlyčiau klasikinį mėlyną kostiumą su švelnaus atspalvio marškiniais, o moteriai melsvai žalią šilkinę suknelę su prie jos derančiais aukštakulniais.
Reikėtų nepamiršti ir aprangos taisyklių paprastiems vestuvių svečiams. Pirmiausia, visada atsiklauskite nuotakos ar galite vilkėti baltos, šviesios ar juodos spalvos suknelę ar kitą aprangą. Antra, rekomenduočiau atsižvelgti į aprangos kodą ar vietą, kurioje vyks šventė. Trečia, įdėkite pastangų ir pasipuoškite.
Jei kalbėtume apie suknelės ilgį – koks jis turi būti? Padiktuos aprangos kodas. Jei šventė vyks kamerinėje aplinkoje, tai mini suknelė gali būti netikėtas sprendimas, bet jei klube, tai tai būtų puikus pasirinkimas. Suknelės ilgyje nėra nieko blogo tol, kol jaučiamės pačios patogiai su ja.
Įsivaizduokime, kad šventė vyksta pievoje, tarp lauko gėlių, tai black tie aprangos kodas nebūtų tinkamas pasirinkimas ir reikėtų rinktis lengvesnių audinių ir mažiau įrėminančius drabužius. Tačiau jei šventė vyktų prabangiame dvare, tai reikėtų griežtesnės ir puošnesnės aprangos pasirinkimo.
– Kaip per krikštynas? Mamai ir krikšto mamai?
– Labai dažnai gaunu klausimu ar krikšto mama gali rengtis šviesiai per krikštynas. Asmeniškai man ši šventė atrodo susijusi su šviesiomis spalvomis, todėl neretai būtent ir raginu rinktis artimas spalvas. Vis dėlto reikėtų atsiklausti šventės organizatorės/iaus ar jie nieko prieš dėl spalvų pasirinkimo. Kalbant apie konkretų sprendimą, žinoma, daug kas priklauso nuo asmens stiliaus, kūno ypatumų, šventės vietos, bet mamai siūlyčiau balto kostiumo sprendimą, o krikšto mamai minimalistinės midi baltos suknelės įvaizdį.
– O ką moteriai vilkėti per šventę restorane? Pavyzdžiui, jos jubiliejaus ar metinių su vyru proga?
– Manau, kad visada gera mintis juoda klasikinė suknelė (gali būti atlasas, aksomas, satinas), klasikiniai aukštakulniai bei priderinti auskarai ir kaklo papuošalai, bet kaip jau ir minėjau prieš tai – reikėtų atsižvelgti į asmeninį stilių, metų paros laiką bei restorano pobūdį. Manau, kad neretai ir įvyksta nesusipratimų būtent dėl to, kad rinkdamiesi aprangą nepagalvojame apie visų aplinkybių santarvę, todėl kartais įvyksta ir juokingų nesusipratimų su apranga.
– Ar apranga į darbą turėtų skirtis nuo susitikimo su itin aukšto lygio verslo partneriais ar viršininku? Jei taip, kuo? Kokios detalės yra „kasdieninis darbo įvaizdis“, o kokios „aukštos klases darbo įvaizdis“?
– Reikia atsižvelgti į įmonės rašytas ar nerašytas aprangos taisykles, aprangos įpročius. Vykstant į susitikimus su aukšto lygio vadovais, nepaisant sferos, visada siūlyčiau palikti šone tokius atributus kaip trikotažinius marškinėlius, sportinius džemperius, sportinius batus. Jau nekalbant apie nelygintus ar nešvarius drabužius. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai daug nulemia sritis, kurioje dirbama ir šalys su kuriomis dirbama. Kaip saugų variantą visada siūlau laisvesnio kostiumo derinį arba kasdienių kelnių ir švarko derinį arba megztinio, marškinių ir oficialių kelnių derinį.
– Dabar į operą kai kurie eina mūvėdami džinsais. Ar tai klaida? Kodėl? Kaip tiktų rengtis?
– Tai nėra klaida, tačiau, mano manymu, tai yra pagarbos stoka. Siūlyčiau rinktis elegantiškesnę aprangą. Apranga – tai pagarbos ženklas aplinkiniams ir ypatingai pastaruoju metu mes matome, kad teatras mums yra vertybė ir šventė, o šventėms mes puošiamės, todėl ir čia neturėtų būti išimčių. Moterims siūlyčiau puošnios suknelės ar kostiumo alternatyvas, o vyrams vykstant į teatrą nepamirškite marškinių ir švarko ar kitos puošnios alternatyvos
– Kokių klaidų puošiantis išeigai svarbu nepadaryti?
– Svarbiausia – gerbti šventės organizatorių prašymą. Mūsų kultūroje kartais dar yra neįprasta laikytis numatyto aprangos kodo. Pasikartosiu, kad apranga yra pagarbos ženklas žmogui, kuris Jus kviečia į jam svarbią akimirką (nepaisant to ar tai yra fizinis, ar juridinis asmuo), todėl primigtinai siūlau nebegalvoti apie aprangos kodo nesilaikymą kaip puikų būdą atlikti savo protesto akciją, bet vietoje to pabandyti įdėti tiek pat pastangų atrasti savo aprangos savitumą.