Šiuolaikinis polas – komandinis raitųjų žaidėjų sportas – kildinamas iš XIX amžiaus Azijos, tačiau jo ankstyvosios ištakos siekia dar VI amžių pr. Kr. Britų kariškiai šį žaidimą parsivežė iš Šiaurės Rytų Indijoje esančio Manipuro, o Jungtinėje Karalystėje paplitęs polas netruko pelnyti aukštuomenės žaidimo statuso. Originalias polo žaidėjų uniformas sudarė ilgaauliai jojikų batai, patogios „jodhpur“ kelnės (plačios ties šlaunimis ir apglundančios blauzdas) ir užsegami medvilnės marškiniai ilgomis rankovėmis. Apykaklės atvartus žaidėjai prisegdavo prie marškinių krūtinės smeigėmis arba sagomis, tai žaidimo metu neleisdavo apykaklei plaikstytis vėjyje.
XIX amžiaus pabaigoje JAV rūbų kompanijos Brooks Brothers įkūrėjo anūkas Johnas E. Brooksas, ieškodamas audinių naujoms kolekcijoms, svečiavosi Anglijoje. Čia, atitrūkęs nuo darbinių reikalų, sumanė pažiūrėti polo varžybas. Johnas pastebėjo sagomis prisegtus žaidėjų apykaklių atvartus ir šią marškinių patobulinimo idėją parsivežė namo, o po kurio laiko Brooks Brothers pristatė pirmuosius tokius marškinius JAV rinkai. To meto klasikinės marškinių apykaklės buvo platesnės ir, kad atrodytų nepriekaištingai, reikalavo gana varginančios priežiūros, o naujosios prisegamos apykaklaitės tapo kur kas minkštesnės, lengvesnės ir patogesnės kasdienai.
XX amžiaus pirmoje pusėje apykaklės idėja sudomino prancūzų teniso žaidėją René Lacoste’ą, vieną garsiausių savo laiko sportininkų ir vieną pirmųjų, ėmusių kurti asmeninę rūbų liniją. Kartą naujovių nebijantis R. Lacoste’as teniso kortuose nustebino žiūrovus pasirodęs lengvo audinio marškinėliais trumpomis rankovėmis ir polo stiliaus apykakle. Tai buvo drąsus žingsnis, nes tuo metu kiti teniso žaidėjai rengėsi gana konservatyviai – vilkėjo klasikinius marškinius ilgomis rankovėmis ir ryšėjo kaklaraiščius. Būtent R. Lacoste’as išgarsino tokius polo marškinėlius, kokius juos žinome šiandien – lengvus, trumpomis rankovėmis ir užsegamus tik keliomis sagomis.
XX amžiaus viduryje Peteris Hillas, britų aprangos gamintojo Sunspel įkūrėjo anūkas, pristatė naują polo marškinėlių versiją – šie buvo pasiūti iš orui laidaus audinio, leidusio kūnui kvėpuoti ir neperkaisti. Pamažu mada perėmė sportinio stiliaus elementus ir polo marškinėliai iš teniso kortų persikėlė į kasdienį gyvenimą. Iš pradžių pamėgti jaunimo, 7-ojo dešimtmečio pabaigoje polo marškinėliai jau kabėjo valstybių vadovų spintose, vienas didesnių šių marškinėlių gerbėjų buvo JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy.
1967 metais amerikiečių dizaineris Ralphas Laurenas įkūrė savo vardo mados ženklą, o po metų pristatė vyriškų drabužių liniją „Polo“. Logotipu tapo ant šuoliuojančio žirgo sėdintis polo žaidėjas, simbolizavęs gerą skonį, aukštą klasę ir aristokratijos gyvenimą. 1972-aisiais dizaineris sukūrė iš kokybiškos reljefinės pikė medvilnės pasiūtus polo marškinėlius, kuriuos buvo galima rinktis net iš 24 spalvų. Minkšta ir patvari medvilnė pakeitė iki tol vyravusį sintetinį audinį, o Ralph Lauren polo marškinėliai, net ir prabėgus beveik pusei amžiaus po jų pasirodymo, yra populiariausia šių mados namų prekė.
Šįmet polo marškinėliai įsiveržė į moterišką garderobą, juos interpretuoti ėmėsi ne tik sportiniu, bet ir elegantišku stiliumi garsėjantys mados namai, tokie kaip Chanel ir Dior . Nors dešimtmečius polo marškinėliai gyvavo tarsi tekėdami savo atskira mados vaga, dabar jie pateko į tendencijų medžiotojų akiratį. Pavasario kolekcijoje polo apykakles mados namai David Koma prilipdė trikotažo suknelėms, Coperni ir Miu Miu užsegimus sagomis pakeitė užtrauktukais ir derino marškinėlius prie klasikinių aksesuarų – nuo griežtos formos mažulyčių rankinių iki aukštakulnių batelių. Laisvalaikio stilių ir gundantį moteriškumą supynė Dsquared2 ir Ralph Lauren , o Lacoste įkvėpimo sėmėsi iš savo archyvų ir pristatė vintažo įkvėptus modelius, atėjusius iš teniso pasaulio.
